Trečiadienis, 1 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Pajūrio regioniniame parke atkuriama gyvojo ganymo tradicija

Andrejus Gaidamavičius, www.zaliojilietuva.eu
2013 06 03 09:30
0
Karvės | zaliojilietuva.lt nuotr.

Karvės | zaliojilietuva.lt nuotr.

zaliojilietuva.lt nuotr.
zaliojilietuva.lt nuotr.

Neįsivaizduojame Lietuvos kraštovaizdžio be pievų, bet nesusimąstome, kad toks kraštovaizdis, kokį turime šiandien yra tūkstančius metų vykusio gyvulių ganymo rezultatas. Antraip čia būtų tik miškai. Miškai, žinoma, nėra blogai, bet kai jie kaitaliojasi su pievomis, laukais ir vandens telkiniais – tai sudaro nepaprastą mozaiką, kurioje du didieji kūrėjai (Gamta ir Žmogus) darniai vienas kitą papildė, vienas prie kito prisitaikydami ir vienas kitą tobulindami.

Teisybę sakant, tas Kūrėjas – Žmogus yra ne kas kita kaip paprastas piemuo. Taip, tas pats piemuo, kurį prisimename šiuo metu tik tada, kai norime ką nors pašiepti, sumenkinti, visų pirma turėdami minty nemėgiamo žmogaus jauną amžių, neišprusimą. Tikrieji piemenys nebūtinai buvo jauni ir neišprusę. Ten, kur ši profesija iki šiol yra išlikusi (visų pirma kalnuotose šalyse – Šveicarijoje, Austrijoje, Ispanijoje ir kitur), piemenys, visų pirma, yra labai gerbiami žmonės, nes atlieka svarbų, nelengvą ir ištisą parą, septynias dienas per savaitę ir 365 dienas per metus trunkantį darbą – gano ir prižiūri gyvulius. Ir jie tą daro todėl, kad gyvuliai yra vienintelis jų pragyvenimo šaltinis. Lietuvoje ši profesija išnyko ir to priežasčių yra ne viena. Bet ar nuo to tapo geriau?

Piemenavimą ir gyvąjį ganymą tarybiniais metais pakeitė vadinamoji „lenciūginė gyvulininkystė“, kuomet mažo ūkio gyvuliai tiesiog pririšami virve ar grandine prie kuolo ir visai diena (o kartais ir nakčiai) paliekami be priežiūros. Kas tuo metu atsitinka – puikiai žinome. Skubame kaltinti vilkus, vagis, kraujasiurbius vabzdžius, nuo kurių karvės neturi kur pasislėpti, nežmonišką karštį, užterštą vandenį melioraciniame griovy, prižėlusias nuodingas piktžoles ir t.t.  Visus, bet ne save. O iš tikrųjų tik pats ūkininkas kaltas, jei be priežiūros paliktas gyvulys galą gauna. Viso to nebūtų, jei prie gyvulių nuolat būtų piemuo arba, kaip dar gražiai lietuviškai jis buvo vadinamas – kerdžius.

Dar vienas gyvojo ganymo privalumas tas, kad gyvuliai turi realų pasirinkimą, ką ėsti. Kuomet mes patys maitiname gyvulius pašaru, pririšame jį arba aptveriame tam tikroje teritorijoje, maisto pasirinkimo galimybė stipriai sumenksta, o juk mes nežinome, ko tam gyvuliui konkrečiu metu labiausiai reikia. Laisvai ganomi gyvuliai patys susiranda jiems labiausiai reikalingų augalų, todėl jiems niekada nestigs vitaminų ar mineralinių medžiagų, patys pasveiks nuo įvairių ligų ar atsikratys parazitų. Todėl gyvai ganomi gyvuliai yra tiek patys sveikesni, tiek sveikesnis jų pienas ar mėsa.

Sveikas ir natūralus maistas yra tik viena iš priežasčių, dėl kurių žmonės XXI amžiuje vis dažniau prisimena piemenavimą ir gyvąjį ganymą. Piemenavimas yra įaugęs į mūsų tautos kultūrą ir tarsi iš pasąmonės vis šaukia sugrįžti. Kiekvieną mėnesį yra bent po kelias šventes, kurios susijusios su senąja kaimo gyvensena, bet mes nešvenčiame jų, nes beveik nebeliko tos senosios gyvensenos.

Tik perskaitome kalendoriaus lapelyje daugeliui mums jau nebesuprantamus švenčių pavadinimus, kaip Blovieščiai, Jorė, Škaplierinė, Dagos ir t.t., nuplėšiame jį ir einame į prekybos centrą nusipirkti produktų, iš kurių jau nieko tikro, kuo maitinosi mūsų seneliai, nebeišeina pagaminti. Matydami tai kai kurie jauni žmonės ima nesitaikstyti su šiuo netikrumu, ieškoti laimės kitokiame gyvenime, siekia iš naujo atrasti tai, kuo tūkstančius metų gyveno mūsų protėviai.

Vieni iš tokių žmonių yra Egidijus Maciulevičius ir Ditė Volungevičiūtė, kurie išsižadėjo visų miestietiškų patogumų ir atsikraustė gyventi į Pajūrio regioninį parką. Čia jie gyvens atviroje pievoje, savo pasistatytoje jurtoje, kartu su savo ganomais gyvuliais – avimis, karvėmis, arkliais. Saugomą teritoriją jie pasirinko dėl to, kad būtent nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose šiuo metu yra didžiausias poreikis ganyti ir taip išsaugoti natūralias atviras buveines.

Yra paskaičiuota, kad dėl apleistų ir neganomų pievų Lietuvoje nyksta apie 200-300 augalų ir gyvūnų rūšių, o tai trečdalis Lietuvos raudonosios knygos. Kad šios rūšys neišnyktų yra rengiami gamtotvarkos projektai, kuriuose numatyta vertingąsias pievas šienauti ir ganyti, kad jos neužaugtų krūmais. Gamtotvarkos darbus parkuose įgyvendina specialiai tam pasamdyti rangovai, laimėję viešųjų pirkimų konkursus. Tačiau gamtai tai mažai pagelbės. Pasibaigs Europos Sąjungos pinigai, nebeliks kam rašyti bei įgyvendinti gamtotvarkos darbus ir viskas, kas buvo dirbtinai palaikoma, vėl gali išnykti.

Gamtai reikia gyvo žmogaus – piemens. Ir gyvo ganymo. Jei nebus žmonių, kuriems gyvuliai, o ne ES išmokos, bus vienintelis pragyvenimo šaltinis ir kuriuos jie patys nuolat prižiūrės, augins juos, gyvendami šalia jų, tai ir natūralių pievų ilgai neišsaugosime. Tikimės kad šios jaunos poros – E. Maciulevčiaus ir D. Volungevičiūtės – pėdomis paseks ir daugiau žmonių, kurie nori savo gyvenimą susieti su gamta bei jos išsaugojimu.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Atliekami tvarkymo darbai Metelių regioniniame parke
  2. Suvalkiečio sodyboje – Lietuvos sunkieji arkliai
  3. Išleista enciklopedija vaikams apie Lietuvos gamtą
  4. Lankytojų centrai siūlo savarankiškai keliauti po gamtą
  5. L. Balsys: Skalūninių dujų žvalgybos ir gavybos reglamentavime žengtas svarbus žingsnis
  6. Kodėl svarbu saugoti biologinę įvairovę?
  7. Kokią įtaką miškų biologinei įvairovei daro žmogaus veikla?
  8. Žolinės – paskutinė vasaros šventė
  9. Gamtoje – pavasario giesmės ir besibaigiančios vasaros derlius
  10. J. Trinkūnas. Paminėkime protėvius Ilgėse ir Vėlinėse
  11. Kuršių nerijos kraštovaizdžiui išsaugoti galima ir gyvulių ganiava
  12. Pasaulinėje turizmo parodoje Londone tautodailininkė iš Varėnos mokė rišti verbas
  13. Ž.Makauskienė. Buldozeriu prieš gamtą
  14. Pusiaužiemis arba kada barsukas verčiasi ant kito šono
  15. Vilniuje rengiamas mitingas prieš skalūnų dujų žvalgybą ir gavybą Žemaitijoje (video)
  16. Lietuvos gamtos turtai skaičiuojami šimtais milijardų
  17. Fotografas Arūnas Staponas. Kelrodžiai gyvenimo tyruose
  18. Kviečia pirmasis gamtos rūšių stebėjimas „Punios šilas 2013“
  19. Bus minima tarptautinė augalų diena
  20. Ar reikia mums griežlės griežimo, perkūno oželių mekenimo ir įspūdingo erelio skrydžio?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Ženkliai auga susidomėjimas profesiniu mokymu

Mokytis amato galės virš 20 tūkst. naujų mokinių

2023 02 01
Atskleidė, kaip saugoti gamtą nenuskriaudžiant piniginės | pixabay.com nuotr.

Atskleidė, kaip saugoti gamtą nenuskriaudžiant piniginės

2023 01 30
Lietuvos Karalius Gediminas | A.Liupšio paveikslas 2007 m.

J. Skirius. Lietuvos valdovas Gediminas – karalius?

2023 01 27
Pūčkorių atodanga | lrv.lt nuotr.

Vilniuje – daug gamtos, kurią būtina saugoti

2023 01 27
Vytautas Kaziela | V. Braziūno nuotr.

V. Kaziela. Atsargumo kaina

2023 01 23
Prezidentas Valdas Adamkus | adamkuslibrary.lt nuotr.

Prasidėjo nusipelniusiųjų gamtosaugai teikimas V. Adamkaus premijai gauti

2023 01 21
I. Vėgėlė. Paradoksų valstybė

I. Vėgėlė. Kontroliuojama demokratija įsibėgėja

2023 01 20
Charkovo nacionalinio akademinio operos ir baleto teatro Baleto trupė | rengėjų nuotr.

Įspūdingasis Charkovo baletas keliaus po visą Lietuvą

2023 01 19
Vetygalos atodanga | vstt.lt nuotr.

Ką mena gamtos istorija

2023 01 19
Darbas biure | ktu.lt

Paaiškėjo, kokios teisės svarbiausios lietuviams

2023 01 17
Rodyti daugiau

Naujienos

Ženkliai auga susidomėjimas profesiniu mokymu
Lietuvoje

Mokytis amato galės virš 20 tūkst. naujų mokinių

2023 02 01
Traukinys | sumin.lrv.lt
Lietuvoje

Tikslinamas „Rail Baltica“ vieno ruožo planas

2023 02 01
Nuotekų valyklos | am.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Įrengti nuotekų valyklas ne mieste bus paprasčiau

2023 02 01
Dujinė viryklė | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.
Lietuvoje

Priimamos paraiškos dujų balionų keitimui

2023 02 01
Pasas | vrm.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Greitės sprendimų priėmimas dėl pilietybės

2023 02 01
Burlaivis | klaipeda.lt nuotr.
Kultūra

Kūrybinės varžytuvės moksleiviams apie gimtąjį miestą

2023 02 01
STT | stt.lt nuotr.
Lietuvoje

Gerėja Lietuvos Korupcijos suvokimo indeksas

2023 02 01
Greitoji pagalba | sam.lt nuotr.
Lietuvoje

Įsibėgėja greitosios pagalbos pertvarka

2023 02 01
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kas tie „mes“? apie A. Navys, M. Sėjūnas. Imperinis virusas Rusijoje ir Lietuvoje
  • baisu apie V. Sinica. TS-LKD frakcijos nario kaltinimas mažamečių prievartavimu skandalingiausias skandalas Lietuvos politikos istorijoje
  • „Saviraiška" klesti? apie V. Sinica. TS-LKD frakcijos nario kaltinimas mažamečių prievartavimu skandalingiausias skandalas Lietuvos politikos istorijoje
  • A niaaa? apie V. Sinica. TS-LKD frakcijos nario kaltinimas mažamečių prievartavimu skandalingiausias skandalas Lietuvos politikos istorijoje

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • A. Navys, M. Sėjūnas. Imperinis virusas Rusijoje ir Lietuvoje
  • Drabužiai su logotipu: 3 mėgiamiausi spaudos būdai
  • Mokytis amato galės virš 20 tūkst. naujų mokinių
  • Tikslinamas „Rail Baltica“ vieno ruožo planas
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Mokytis amato galės virš 20 tūkst. naujų mokinių

by Ditė Česėkaitė
2023 02 01
0
Ženkliai auga susidomėjimas profesiniu mokymu

Šiemet į profesinio mokymo įstaigas iš viso numatoma priimti 20,6 tūkst. mokinių – tiek pat, kiek ir pernai. Tai šiandien...

Skaityti toliau

Atskleidė, kaip saugoti gamtą nenuskriaudžiant piniginės

by daiva
2023 01 30
0
Atskleidė, kaip saugoti gamtą nenuskriaudžiant piniginės | pixabay.com nuotr.

Vidutiniškai kiekvienas žmogus išmeta beveik 37 kg drabužių per metus, rodo JAV atliktas tyrimas. Greitoji mada palieka didelį taršos pėdsaką...

Skaityti toliau

J. Skirius. Lietuvos valdovas Gediminas – karalius?

by daiva
2023 01 27
74
Lietuvos Karalius Gediminas | A.Liupšio paveikslas 2007 m.

Lietuva švenčia Vilniaus 700 metų jubiliejų – 1323-aisiais miestas buvo pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose. Tai puiki proga prisiminti mūsų...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Kas tie „mes“? apie A. Navys, M. Sėjūnas. Imperinis virusas Rusijoje ir Lietuvoje
  • baisu apie V. Sinica. TS-LKD frakcijos nario kaltinimas mažamečių prievartavimu skandalingiausias skandalas Lietuvos politikos istorijoje
  • „Saviraiška" klesti? apie V. Sinica. TS-LKD frakcijos nario kaltinimas mažamečių prievartavimu skandalingiausias skandalas Lietuvos politikos istorijoje
  • A niaaa? apie V. Sinica. TS-LKD frakcijos nario kaltinimas mažamečių prievartavimu skandalingiausias skandalas Lietuvos politikos istorijoje
  • Žemyna apie V. Rutkauskienė. Kaniūkų kaimo gyventojų žudynės sovietinių partizanų prisiminimų knygoje

Kitas straipsnis
„Rokoukimės i korkem žemaitiškā“ baigiamojo renginio dalyviai Biržuvėnų dvare | Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos nuotr.

Biržuvėnuose rokuotasi tik žemaitiškai

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai