Kiek litų kainuos euro šiugždesys?

Atsistatydinti nereikės  

Pamenate, kai sausio viduryje į Politinę tarybą susirinkę valdančiosios koalicijos atstovai sutarė, kad sieks įvesti eurą nuo kitų metų, premjeras Algirdas Butkevičius pažadėjo atsistatydinti, jei to nepavyks padaryti? „Savaime suprantama. Jokių abejonių negali būti, galiu tai patvirtinti, žiūrėdamas visiems į akis“, – atsakydamas į klausimą, ar atsistatydins, jei 2015 metais Lietuva neįsives euro, tuomet pareiškė A. Butkevičius.

Atrodo, šio pažado tesėti jam nereikės. Praėjusią savaitę posėdžiavęs  Europos Parlamento (EP) Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas (ECON), nors ir apgailestaudamas, kad Lietuvos gyventojų nuomonė dėl euro įvedimo, praėjusių metų apklausos duomenimis, vis dar yra neigiama, pravėrė mums galimybės nuo kitų metų įsivesti bendrąją Europos valiutą duris. Tad premjeras suskubo pareikšti, kad „Lietuva turi suaktyvinti viešinimo darbą, teikiant visuomenei informaciją apie tam tikrą euro įvedimo tvarką ir privalumus bei kokios yra galimos grėsmės ir trūkumai“, o neigiama visuomenės nuomonė nebus kliūtis.

Kainos dramatiškai nekils 

Ar gyventojų nerimas, kad šaliai įsivedant eurą kainos kils, o jų gyvenimo lygis smuks, bent iš dalies pagrįstas,  teirautasi ekonomikos specialistų.

„Poveikis kainų lygiui turėtų būti, bet jis bus vienkartinis. Manau, kad žmonės pervertina manydami, kad kainos įvedant eurą išaugs nesuvokiamai ir viskas taps neįperkama. Kainos gali šiek tiek gali pakilti, bet ne dramatiškai“, – skuba malšinti nerimą banko „Finasta“ vyriausioji ekonomistė Rūta Medaiskytė. Ji primena, jog su prekybininkais siekiama susitarti, kad kainų augimas nebūtų perkeltas ant vartotojų pečių.

„Įvedant eurą, pradedant Slovėnija 2007 metais ir baigiant Latvija 2014-aisiais, statistinis prekių ir paslaugų krepšelis pabrango 0,2–0,3 procento. Jeigu laikysime, kad mėnesinis krepšelis lygus 2 000 litų, mėnesio išlaidos padidės 6 litais. Statistiniai duomenys rodo, kad vidutinis mėnesinis  atlyginimas, įvedus eurą, Slovėnijoje padidėjo 1,1 proc., Airijoje 1,4 proc., Suomijoje 2,6 proc.“, – tęsia Socialdemokratų sąjungos narys ir ekonomistas Jonas Valatka.

Pasak jo, įvedus eurą, valdžia, kad ir kokia ji būtų, privalės kelti biudžetininkams atlyginimus, nes jie labai ryškiai skirsis nuo kitų Europos Sąjungos (ES) šalių. Privataus sektoriaus darbdaviai, J. Valatkos teigimu, irgi aiškiai  pamatys, kad jų mokami atlyginimai eurais dramatiškai atsilieka nuo ES vidurkio. „Palyginimas skatins didinti atlyginimus“, – prognozuoja jis, tarsi užmiršęs, kokie debatai vyksta kas kartą, kai užsimenama, kad reikia didinti MMA.

„Euro efektas“ suveikė 

„Eurostat“ ekspertai  teigia, kad beveik neįmanoma tiksliai apskaičiuoti valiutos pasikeitimo įtakos prekių krepšelio kainai, ir nesiryžta sieti euro įvedimo su kainų augimu. Vis dėlto jie pripažįsta, kad kai kurių produktų grupių kainas vadinamasis euro efektas paveikė. Pavyzdžiui, Kipre labiau negu dėl paprasto suapvalinimo augo kainos restoranų, sveikatos, grožio salonų paslaugų sektoriuose, Maltoje – telekomunikacijos, kitose šalyse ūgtelėjo drabužių, kai kurių paslaugų kainos.

Gal ne duonos ir pieno, bet kai kurių prekių kainos šiek tiek augo net „dėl patogumo ir paprastumo“. Pripažįstama, kad, pavyzdžiui, jei N prekės kaina perskaičiavus eurais yra 1, 9555, ji greitai buvo suapvalinta į 2.

Lietuvos banko atstovai tikina, kad euro zonos valstybių patirtis rodo, jog bendrosios Europos valiutos įvedimo poveikis šalies kainų lygiui yra trumpalaikis veiksnys – Lietuvoje pirmaisiais mėnesiais kainos dėl to išaugtų tik 0,2–0,3 procento, arba 20–30 centų dabar išleidžiant 100 litų. Taip pat nurodoma, kad iki 2012 metų iš 17 valstybių, įsivedusių eurą, tik keturiose kainos augo daugiau nei vidutinis darbo užmokestis ir reali gyventojų perkamoji galia.

Vis dėlto ne be reikalo juokaujama, kad kalbant apie ekonomiką 2+2 niekada nebūna lygu 4-iems. Priežasčių nerimauti yra, sako Nepriklausomybės Akto signataras, Referendumo dėl lito išsaugojimo iniciatyvinės grupės narys Audrius Rudys. Jei taip, kas nutylima?

„Vienkartinė infliacija nedidelė, ir dėl apvalinimo kainos tikrai keisis nedaug. Valstybė žada, kad tam tikrą laikotarpį matysime abi kainas, tiek laiko jos ir išliks tokios – suapvalintos. Tačiau mažmeniniame tinkle dažniausiai nustatomos žmogui psichologiškai priimtinos kainos. Sakykime, 4,99 o ne 5, todėl manau, kad vėliau mažmenininkai kainas apvalins iki panašių psichologinių ribų. Pavyzdžiui, iš 4,73 euro suapvalinus ilgainiui padarys 4,99. Juk galima pakeisti pavadinimą, o tada nustatyti kokią nori kainą, – aiškina vienas ryškiausių Sąjūdžio laikų ekonomistų.  – Tarkime, kas nors kainuoja 4,99 lito. Kiek tai bus eurais? Dalijame iš 3,4528 ir gauname 1,4452. Natūralus žingsnis – apvaliname iki 1,45. Galime sakyti, kad tai ta pati kaina. Bet jei padėtis  rinkoje netrukdys, po kurio laiko iš 1,45 pasidarys, pavyzdžiui, 1,49. Kitas žingsnis – jeigu anksčiau buvo beveik 5 litai, kodėl dabar negali būti beveik 2 eurai? Ir  kaina jau bus 1,99 (o tai jau 6,87 lito – red. past.) euro.

Kiek kitaip, pasak A. Rudžio, viskas klostysis paslaugų sferoje. Jis mano, kad batsiuvių, taksistų, kirpėjų paslaugų kainos augs gerokai daugiau. „Neseniai nešiau batus remontuoti. Man sako: „Lopas ten, lopas ten, 12 litų.“ Kai nėra fiksuotų kainų, kyla natūralus noras apvalinti, ir, žinoma, į didesnę pusę, – sako A. Rudys ir pateikia dar vieną pavyzdį. – Neseniai važiavau taksi, taksometras parodė, kad turėčiau mokėti 24 litus 42 centus, bet taksistas paėmė tik 24 litus. Tačiau litas tris su puse karto pigesnis negu euras, ir taksistui padaryti 42 euro centų (1,6 lito) nuolaidą jau bus brangu. Vadinasi, jis apvalins į didesnę pusę, o važiuoti taksi bus brangiau.“

Pašnekovas teigia, kad neteisinga manyti, jog kirpėjai, batsiuviai ar padavėjai dėl to turės galimybę padidinti savo pajamas ar bent kompensuoti praradimus.

„Gali atsitikti taip, kad dėl padidėjusių kitų išlaidų žmonės pas batsiuvį ar kirpėją ateis rečiau. Jeigu sumažėja klientų srautas, pajamos gali nepadidėti tiek, kad kompensuotų padidėjusias jų išlaidas kitose srityse. Juk pas batsiuvius vaikšto tie, kuriems nusipirkti naujus batus sudėtinga, o kaip tik jų galimybės dar labiau sumažės, nes net už suvartotą energiją teks mokėti keliais centais daugiau“, – aiškina A. Rudys. Tiesa, jis pastebi, kad gali būti ir laimėjusių – pavyzdžiui, padavėjams arbatpinigiai bus paliekami didesnės vertės kupiūromis arba monetomis.

Dar viena priežastis, dėl kurios mūsų išlaidos eurais bus didesnės negu litais, – mūsų pačių nuostatos bei tradicijos.

„Tarkime, gimtadienio proga nešate 100 litų dovaną. Šią sumą verčiame eurais, bet negi kas nors neš dovanų 28 eurus 96 centus? Niekaip. Ilgainiui net ir 30 eurų nelabai neš. Negražiai atrodo, kai vienas popieriukas 20, o kitas 10. Tai dės į voką du po 20. Na, 50 eurų iš pradžių nedės, bet pamažu natūraliai eis prie to. O dar reikia gėlių nusinešti, kaip įprasta… Vadinasi, net aplankyti draugus,  pasveikinti su gimtadieniu bus gerokai brangiau“, – skaičiuoja A. Rudys.

Nukentės skurdesnieji

Paprašytas prognozuoti, kiek per metus ar dvejus galėtų padidėti standartinio prekių ir paslaugų krepšelio kaina, A. Rudys aiškino, kad jai įtakos gali turėti daugybė veiksnių, tarp jų – ir politinė padėtis, todėl skaičiuojant reikėtų į tai atsižvelgti, kitaip prognozė nebūtų tiksli.

„Aritmetiškai galima suskaičiuoti, bet tai nebus tikslu. Todėl negalėčiau pasakyti, ar žmogui, gyvenančiam iš minimalaus ar kiek didesnio atlyginimo, kuriam dabar jo šiaip taip užtenka, tų pinigų pakaks po dvejų metų ir kiek paslaugų jis galės už juos nusipirkti, – sako A. Rudys. – Tačiau tų, kurie dabar aktyviau naudojasi įvairiomis paslaugomis, gali leisti sau nueiti į viešojo maitinimo įstaigą pasėdėti ar pasilinksminti, galimybės, manau, šiek tiek sumažės. Kiek – nesiimu spręsti, bet paslaugų sferoje kainos padidės tikrai ne 0,2–0,3 proc. Drąsiai galime dėti keletą procentų.“

„Vadinasi, valdžia, teigianti, kad dėl euro įvedimo niekas nepabrangs, švelniai tariant, pasako tik dalį tiesos?“ – klausėme A. Rudžio.

„Aš sakyčiau kitaip: jų analizė nėra tiksli. Jeigu valdžios atstovai įsitikinę tuo, ką sako, vadinasi, jie tokie jie ir „mokslininkai“. O jeigu žino ir tyčia nesako, tada meluoja“, – atsakė jis ir pridūrė, kad vienintelis kompensavimo mechanizmas, kurį ir žada Vyriausybė, – perskaičiuojant atlyginimus „valdiškose“ įstaigose ir įmonėse bus apvalinama į didesnę pusę. O privačiame bus kaip bus.

„Jeigu valstybė labai norėtų, privačiam sektoriui galėtų pasiūlyti: jeigu jūs (nepadidinsite atlyginimų – red. past.), pelno mokestį mes padidiname 2–3 procentiniais punktais. Todėl jūs, verslininkai, pasistenkite, kad mums šito nereikėtų įgyvendinti. Bet aš manau, kad mūsų Vyriausybė yra tokia mėmė ekonomikos valdymo prasme, kad net šito nesugebės. Net pagąsdinti nesugebės“, – sakė Nepriklausomybės Akto signataras.