Jūratė Norvaišienė – gydytoja, Medicinos mokslų daktarė, docentė, Kauno miesto savivaldybės tarybos narė, tarptautinės kategorijos sportinių šokių teisėja, buvusi profesionali šokėja, kartu su vyru Česlovu Norvaiša – nusipelnę Lietuvos treneriai. Veikli ir gerbiama moteris sutiko pasidalyti savo nuomone apie sveiką gyvenseną bei prisidėti prie projekto „Aš – už sveiką Lietuvą“.

Šaltas dušas – kiekvieną mielą rytą

Paprašyta papasakoti, kaip prasideda įprastinė diena, šokių trenerė tuoj pat užsimena apie šaltą dušą kiekvieną rytą. „Jau nuo 19 metų kasryt maudausi po šaltu dušu, todėl „ruoniauti“ su jumis, sveikuoliai, man nebūtų jokių problemų. Žinoma, kaip ir visose gyvenimo srityse, reikia į viską žiūrėti protingai ir vengti kraštutinumų. Nepatarčiau niekada nesigrūdinusiam žmogui žiemos metu iškart lįsti į eketę. Manau pradėti grūdintis geriausia šiltuoju metų laiku, kai organizmui nesukeliamas stresas, ir įprantama po truputėlį. Pati iki spalio mėnesio maudausi atviruose vandens telkiniuose – taip tik padedu savo imuninei sistemai.“

Žalingi įpročiai – ar tikrai tik įpročiai?

Paklausus p. Norvaišienės, kodėl jos manymu aplinkui tiek daug rūkančių žmonių, ji atsako klausimu: „O kodėl apskritai gaminamos cigaretės? Žiūriu į tas merginas, rūkančias prie prekybos centrų durų ir stebiuosi, kodėl jos savo noru kenkia savo būsimiems vaikams. Juk moters kiaušinėliai tokiu būdu nuodijami, ir kokie gims tie vaikeliai, kokių ligų jie turės, baisu net pagalvoti. Juk tai yra nuodai. Kodėl gaminamas alkoholis? Daugiausiai pinigų mūsų biudžetas gauna iš alkoholio – ekonomikai jis naudingas, o žmonėms siaubingai žalingas. Einame prie išvados, jog pas mus pirmiausia galvojama apie verslą ir pinigus, o tik tada apie žmogų. Tik neseniai buvo įrodyta, jog egzistuoja taip vadinamas „alkoholiko genas“. Deja, mūsų visuomenėje į alkoholiką žiūrima paniekinamai, tarsi tai būtų blogas įprotis. O juk tas žmogus yra ligonis, ir reikia stengtis jam padėti, o ne jį smerkti“ – teigia gydytoja.

Viršsvoris – XXI a. problema

Kaip vieną pagrindinių sveikos gyvensenos sudedamųjų dalių žinoma moteris įvardija mitybą. „Vertėtų į žmogaus organizmą pažvelgti kaip į mašiną – ką į ją įdėsi, tokią energiją ir gausi. Jeigu suverčiame atliekas į katilą, tai šilumą gauname, bet jau kvapas tai nepakenčiamas. Taip pat ir su mityba – netinkamai maitindamiesi, kalorijų skaičių gausime, tačiau ar turėsime energijos, ar tik papildomus kilogramus? Reikėtų suprasti pačią mūsų organizmo pamaitinimo esmę. Kuo daugiau mineralų ir vitaminų turintį maistą vartosime, tuo sveikesni būsime. Maistą į kūną dedame tam, kad gautume energijos. Visą pasigamintą energiją turime pilnai išnaudoti, priešingu atveju energija kaupsis viršsvorio pavidalu.“

Gydytoja akcentuoja saikingą mitybą. „Jeigu ne fizinį darbą dirbantis žmogus 4–5 kartus per dieną suvalgys tokį kiekį maisto, koks yra stiklinės tūris – antsvoris negresia. Nors dabar populiarios įvairiausios dietos, tačiau reikėtų labai vengti badavimo dietų. Kūnas, negavęs maisto kurį laiką, duoda signalą smegenims, jog kai kitą kartą gaus maisto – jį kauptų. Dėl to po kardinalių dietų svoris grįžta dvigubai. Beje, moterys ir merginos turi turėti šiokį tokį riebalinį sluoksnį ant pilvo, klubų – tai turbūt gera žinia“ – šypsosi p. Jūratė – „taip jau moteris sukurta, riebalinis audinys įtakoja estrogeno – moteriško hormono – gamybą. Per mažai sveriančių moterų organizmas nustoja gaminti estrogeną, o tai tiesiogiai susiję su nevaisingumo problemomis.“

Bulvių traškučiai ir Coca-cola

„Dabartiniame amžiuje yra sudarytos visos sąlygos, kad galėtume sveikai ir natūraliai gyventi. Deja, šiuolaikinis verslas išranda vis kitokių legalių būdų žmonijai valdyti. Ar esate ragavę bulvių traškučių? Aš esu. Ir dar noriu“ – juokiasi p. Norvaišienė, – „Verslininkams žmogus rūpi mažiausiai. Jau profesionalioj literatūroj rašoma, jog į traškučių, energetinių gėrimų sudėtį įeina narkotinė medžiaga, kuri iššaukia priklausomybę. Gėrimo Coca-cola sudėtis iki šiol laikoma paslaptyje, nors jau žinoma, jog į jo sudėtį įeina didžiulis kiekis cukraus. Sveikai gyvenantys žmonės verslui nenaudingi. Todėl kiekvienas turėtų susimąstyti, ką dedame į savo mašinas, ir kokią energiją iš to gausime“ – teigia žinoma kaunietė.

„Ar esate girdėję terminą „baltoji mirtis“? Iš tikrųjų galima būtų įvardyti tris „baltąsias mirtis“ – tai druska, cukrus, ir balti kvietiniai miltai. Šių produktų reikėtų vartoti minimaliai. Tuo tarpu visi tamsūs produktai – baklažanai, juodosios pupelės, mėlynės, juodieji serbentai – turi labai teigiamą poveikį organizmui. Antai visos prieskoninės žolelės (ciberžolė, raudonėlis, rozmarinas, bazilikas), žolelių arbatos – puikūs antioksidantai, kurie valo toksinus ir padeda kovoje prieš vėžines ląsteles. Imbieras, česnakas, krienai – būtini kasdieniniai produktai racione šaltuoju metų laiku imunitetui didinti“ – žiniomis dalinasi veikli moteris.

Į aplinkinius žiūri su meile

Pašnekovė teigia, jog pagrindinis sveikos nervų sistemos ir vidinės harmonijos šaltinis – teigiamas požiūris į kitus. „Labai svarbu pagalvoti apie kitą žmogų pirmiau, nei apie save. Jeigu žiūrėsime į kitus su meile – tuomet sulauksime tokio paties grįžtamojo ryšio. Kitas labai svarbus dalykas – savo prioritetų nusistatymas. Tai padeda nesierzinti dėl smulkmenų ir nestresuoti nereikalingose situacijose. Taip pat turime suvokti, jog patys esame atsakingi už savo gyvenimus ir nieku gyvu nekaltinti kitų, šalia esančių, jeigu mums kas nors nenusisekė.“

Pataria vengti profesionalaus sporto

Šokių trenerė pabrėžia, kad judesys – tai gyvybė ir sveikata, tačiau viskam reikia jausti saiką. „Kaip profesionali sportininkė galiu užtikrinti, kad bet koks profesionalusis sportas žaloja žmogų. Kūnas turi judėti, bet tik taip, kaip jis yra sukurtas. Pasižiūrėkite, balerinos turi problemų su nenatūraliai iškreiptais klubo sąnariais, šokėjai – su stuburu ir kelio sąnariais. Jeigu žmogus eina prieš gamtą, vėliau jis turi bėdų. Plaukimas – labai sveika sporto šaka, rekomenduotina kiekvienam – labai sveiku apkrovimu dirba ir kūnas fiziškai, ir protui tai meditacija. Tačiau profesionalūs plaukikai kasdien vandenyje praleidžia po 6 ar 8 valandas – juk jų pilkosios ląstelės tuomet nedirba. Tai smegenims jau ne meditacija, o vegetacija“, – šypteli šokių teisėja, – „Pavyzdžiui, ar žinojote, jog žiemos olimpinių žaidynių sporto šakoje skeletone, maksimalus greitis yra 147 km/val.? Juk jie čiuožia ant tų rogučių galvomis į priekį, ir būna jog atsitrenkia į sieną, apsiverčia. Tai kas iš tų sportininkų paskui lieka? Kaip aš juokauju, net ir profesionalūs šachmatininkai sulaukia neigiamų pasekmių – hemorojaus, – juokiasi pašnekovė ir primena, jog žmogaus kūnas yra sukurtas tobulai, tik reikia rasti laiko į jį įsiklausyti.

Straipsnis parengtas vykdant sveiko gyvenimo pavyzdžių projektą „Aš – už sveiką Lietuvą“

Spausdinti 🖨