Pirmadienis, 11 rugsėjo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Brangieji tyrimai: ar nerizikuojate savo sveikata?

www.alkas.lt
2013-05-09 07:29:11
0
lungcancer.about.com nuotr.

lungcancer.about.com nuotr.

 lungcancer.about.com nuotr.
lungcancer.about.com nuotr.

Pacientų ištyrimui vis dažniau atliekami rentgeno, kompiuterinės tomografijos, branduolinio magnetinio rezonanso tyrimai. Dalis gyventojų, susirgę viena ar kita liga, neretai prašo gydytojo, kad paskirtų atlikti kompiuterinės tomografijos tyrimą.

Kokia yra brangiųjų tyrimų kompensavimo tvarka? Kada šis tyrimas yra būtinas, kada gali būti žalingas sveikatai? Apie tai Kauno teritorinės ligonių kasos Administravimo skyriaus vyriausioji specialistė ryšiams su visuomene Veronika Pečkienė kalbasi su Kauno teritorinės ligonių kasos kontrolės skyriaus vedėja Nijole Bijanskiene ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno Klinikų Tomografijų skyriaus vadovu, gydytoju radiologu prof. Sauliumi Lukoševičiumi.

Trumpa statistika

Kompiuterinės tomografijos tyrimus Kauno teritorinės ligonių kasos (toliau TLK) veiklos zonoje atlieka 8 gydymo įstaigos. Be to, Kauno TLK veiklos zonos gyventojams šios paslaugos yra teikiamos ir kitų teritorinių ligonių kasų veiklos zonų įstaigose.

Kauno teritorinės ligonių kasos duomenimis, 2012 metais Kauno TLK veiklos zonos gyventojams atlikti 36883 kompiuterinės tomografijos tyrimai ambulatorinėmis sąlygomis, t. y., 1797 tyrimų daugiau nei 2011 metais. Šių metų pirmąjį ketvirtį jau atlikti 9375 kompiuterinės tomografijos tyrimai ambulatorinėmis sąlygomis, t.y. 8 proc. mažiau lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Skubios pagalbos atveju kompiuterinės tomografijos tyrimai ambulatorinėmis sąlygomis atliekami tą pačią dieną, o ilgiausia laukimo trukmė skirtingose įstaigose yra nuo 1 iki 30 dienų.

Ar dažnai mediko darbe reikalingas rentgeno aparatas?

Prof. Saulius Lukoševičius: šiais laikais jonizuojančioji spinduliuotė naudojama gana plačiai: kaulų lūžių, plaučių, žarnyno ligų diagnostikai, prarytų daiktų nustatymui ir tt. Rentgeno nuotrauka reikalinga bet kurios srities gydytojui, juolab chirurgui, onkologui ar odontologui. Šiuo metu Lietuvos gydymo įstaigose yra 60 kompiuterinės tomografijos aparatų. Kompiuterinė tomografija – vienas iš radiologinių tyrimo metodų, kai naudojant rentgeno spindulius galime pamatyti organizmo vidinę struktūrą, jų pakitimus. Kompiuterinė tomografija – tikslesnis tyrimas nei paprasta rentgeno nuotrauka, o magnetinio rezonanso tyrimas – daugumoje atvejų dar tikslesnis nei kompiuterinės tomografijos tyrimas. Šiuos brangius tyrimus atlieka beveik kiekviena didesnė gydymo įstaiga. Lietuvoje daugiausiai tyrimų atliekama tiriant nervų sistemos bei sąnarių patologiją, mažiau – pilvo, krūtinės ląstos. Kiek kokių kompiuterinės tomografijos tyrimų atliekama priklauso nuo ligoninės profilio, pacientų kontingento, jų gydymo galimybių ar radiologų, radiologijos technologų kompetencijos.

Ką patartumėte pacientui, kuris primygtinai reikalauja kompiuterinės tomografijos?

S.L: daugėja atvejų, kai ligoniai patys pageidauja, kad jiems būtų atlikta kompiuterinė tomografija. Tačiau vertėtų kiekvienam pacientui pagalvoti: „ar tikrai man to reikia?“ Juk kompiuterinės tomografijos metu gaunama nemaža apšvitinimo dozė. Moksliniai tyrimai įrodė, kad daugiau nei 50 proc. viso apšvitinimo gaunama atliekant būtent brangiuosius tyrimus kompiuteriniu tomografu. Apskaičiuota, kad vienos pilnos pilvo kompiuterinės tomografijos metu pacientas gauna tokią jonizuojančios spinduliuotės dozę, kokią gautų atlikus 250 paprastų rentgeno nuotraukų! Dažniausiai, kuo plonesniais pjūviais atliekamas tyrimas, tuo apšvitos dozė yra didesnė. Neabejotinai, tik gydantis gydytojas turi spręsti, ar pacientui reikalingas kompiuterinės tomografijos tyrimas, ar ne.

Kuo gresia žmogaus sveikatai nemaža apšvitinimo dozė?

S.L: Lietuvos gydymo įstaigose kasmet atliekama vis daugiau kompiuterinės tomografijos tyrimų: 2009 m. – 178398, 2010 m. – 189806, 2011 m. – 212305 tyrimų (2012 m. oficialių duomenų dar nėra). Pasaulyje ir Lietuvoje per pastaruosius septynerius metus apšvitinimo problema tapo itin aktuali. Spindulių dozės, kurias žmogus gauna atliekant kompiuterinės tomografijos tyrimą, yra vienos didžiausių radiologinėje diagnostikoje. Žinoma, tai priklauso nuo tyrimo trukmės, tiriamos vietos ir pan. Pavyzdžiui, tiriant juosmeninę stuburo dalį (ypač stambesniam pacientui), kartais jos gali siekti net 10 – 15 mSv (mažesnės dozės – apie 2,3 mSv – gaunamos kompiuteriniu tomografu tiriant galvą).

Norėčiau patarti pacientams primygtiniai nereikalauti, kad gydytojas skirtų atlikti tyrimą kompiuteriniu tomografu ar magnetiniu rezonansu. Per didelė jonizuojanti spinduliuotė gali išprovokuoti vėžį, skatinti genetinius pokyčius ir mutacijas, sukelti apsigimimus ateities kartose.

Todėl skiriant rentgeno diagnostikos procedūrą, būtina atsakingai įvertinti visus pliusus ir minusus: tyrimo naudą ir galimą žalą paciento sveikatai. Jei tai nėra skubus atvejis, ir dar galima apseiti be šio tyrimo, gydantis gydytojas turėtų aptarti problemą su radiologu, paaiškinti situaciją pacientui ir parinkti optimaliausią tyrimo metodą.

Kaip sustiprinti sveikatą pacientui, gavusiam nemažą apšvitinimo dozę? Kokie maisto produktai šiuo atveju yra naudingi?

S.L: patikimų, įrodymais grįstų ir visuotinai pripažintų duomenų, kad tas ar kitas maisto produktas neabejotinai mažina jonizuojančios spinduliuotės poveikį po tyrimo ir riziką susirgti vėžiu – iki šiol nėra. Problema ta, kad šio tipo moksliniai tyrimai labai sudėtingi, kartais net neįmanomi dėl to, kad reikia tirti kelias pacientų kartas ( kai kurie jonizuojančios spinduliuotės poveikio rezultatai pasireiškia tik vėlesnėse kartose). Tačiau kasdienybėje pirmiausiai reiktų prisiminti taip vadinamus antioksidantus, surišančius jonizuojančios spinduliuotės poveikyje ląstelės viduje atsiradusias kenksmingas medžiagas. Priminsiu, kad, paveikus rentgeno spinduliais, ląstelėse susidaro taip vadinami laisvieji radikalai, kurie pažeidžia genetinę medžiagą (DNR). Plačiausiai paplitę antioksidantai – spalvotos daržovės ir vaisiai, uogos, žalia arbata, graikiniai riešutai, ir kt. medžiagos, kuriose gausu vitaminų A, C, E bei seleno. Nereikia pamiršti, kad šie maisto produktai mums vertingi ne tik prieš, ar po rentgenologinių tyrimų, bet ir tinkami vartoti visada. Taigi, minėti antioksidantai, „surišdami“ susidariusius laisvuosius radikalus, turėtų mažinti genetinių mutacijų, o tuo pačiu ir riziką susirgti vėžiu. Beje, jonizuojančios spinduliuotės dozė kiekvieną žmogų veikia skirtingai: kad pasireikštų neigiamas spinduliuotės poveikis, vienam gali pakakti vienos rentgeno nuotraukos, o kitam – ir keli kompiuterinės tomografijos tyrimai nesukelia jokių pokyčių organizme.

Ar tiesa, kad mažiau pavojinga tirti rentgeno aparatu nei kompiuteriniu tomografu?

S.L: abu šie metodai veikia žmogų rentgeno spinduliais, kurių nepageidaujamas poveikis kiekvienam yra skirtingas. Kaip minėjau aukščiau, šiandieninis mokslas neturi atsakymo į klausimą: „Ar sukels mums vėžį kelios rentgeno nuotraukos ar keliolika atliktų kompiuterinės tomografijos tyrimų ?“. Radiologijos klinikoje laikomės nuoseklios tyrimų eigos – pirmiausiai atliekami mažiau kenksmingi (pavyzdžiui, ultragarsinis skenavimas) tyrimai. Kita vertus, tiriant kaulus, plaučius, žarnyną (tam tikrais atvejais), stuburą, be rentgenografijos apsieiti neįmanoma.

Ir tik kai nėra aiškumo tenka daryti kompiuterinę tomografiją. Gydantis gydytojas, prieš siųsdamas pacientą kompiuterinei tomografijai, turėtų prisiminti, kad ligą galima aptikti ir mažiau sveikatai pavojingais būdais.

Kokiems pacientams negalima atlikti magnetinio rezonanso ir kompiuterinės tomografijos tyrimų?

S.L: magnetinio rezonanso tomografijos aparatu negalima tirti ligonių, kurių organizme yra metalo. Tai širdies stimuliatoriai ir defibriliatoriai, insulino ar kitų vaistų pompos, sąnarių protezai, metaliniai implantai ar kabutės po chirurginių operacijų, metalo skeveldros akyje.

Šie tyrimai netinka žmonėms, bijantiems uždarų patalpų. Pastaruosius pacientus esant būtinybei tenka tirti su narkoze.

Kompiuterinės tomografijos, kaip ir bet kurio rentgenologinio tyrimo, negalima atlikti nėščioms moterims (iki 1-o nėštumo trimestro pabaigos, kai formuojasi vaisiaus organai), nes radiacinis laukas gali sukelti vaisiaus perkaitimą. Todėl jei laukiatės kūdikio (ar tuo abejojate), būtinai apie tai informuokite jus gydantį gydytoją ar gydytoją radiologą.

Atsargiai tyrimus rentgeno spinduliais reikėtų skirti ir vaikams, kurie jonizuojančiajai spinduliuotei yra jautresni nei suaugusieji.

Kuriais atvejais kompiuterinės tomografijos tyrimas yra būtinas?

S.L: kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tyrimas būtinas, kai pacientui reikia greitai nustatyti tikslią ligos diagnozę, kai yra planuojama chirurginė intervencija, kai po ūmaus susirgimo pirmosiomis valandomis tenka gelbėti paciento gyvybę, kai kitais diagnostikos metodais negalima atlikti reikiamo ištyrimo ir t.t. Tai gali būti įvairios galvos smegenų-stuburo traumos, navikai, kraujotakos sutrikimai, ūminės pilvo-krūtinės ląstos kraujagyslių ligos, kaulų lūžimai, komplikuoti minkštųjų audinių ar vidaus organų pažeidimai. Kokį tyrimo metodą pasirinkti, sprendžia paciento sveikatos būklę geriausiai žinantis gydantis gydytojas, idealiausiu atveju – pasitaręs su gydytoju radiologu, parenkant ligoniui tinkamiausią tyrimo planą.

Pirmiausiai kompiuterinė tomografija turėtų būti skiriama skubios pagalbos, reanimacijos skyrių pacientams po sunkių galvos – nugaros smegenų traumos, epilepsijos priepuolių, komplikuotus kaulų lūžimų, kraujagyslių užsikimšimo, ar jų vidinės sienelės įplyšimo įvertinimui ir kt.

Pakartotinai kompiuterinė tomografija atliekama pacientams, stebimiems dėl navikinių susirgimų, galvos smegenų, stuburo, krūtinės ar pilvo ligų.

Tai gi esant ypač sunkiai, ūmiai patologijai, kompiuterinės tomografijos vengti nereikėtų.

Kai šis tyrimas yra būtinas, ir negalima gaišti laiko planuojant gydymą, chirurginę intervenciją.

Ar ilgai reikia laukti eilėje, kai tyrimas neišvengiamas?

S.L: rentgenologiniai tyrimai, išskyrus būtinosios medicininės pagalbos atvejus, yra atliekami planine tvarka. Ar tyrimą atlikti skubos ar planine tvarka sprendžia gydantis gydytojas. Kompiuterinės tomografijos tyrimas atliekamas skubiai, kai žmogui iš tiesų reikia skubios pagalbos. Dėl tyrimo būtinybės nekyla abejonių, kai tai – vienintelis būdas nustatyti ligą, išgydyti ar išgelbėti pacientui gyvybę.

Kokia yra kompiuterinės tomografijos bei magnetinio rezonanso tyrimo kompensavimo tvarka?

Nijolė Bijanskienė: siuntimą brangiesiems tyrimams ir procedūroms, apmokamiems iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų, išduoda tik antrinio ar tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiantis specialistas. Yra sudarytas ligų bei indikacijų sąrašas, kokiais atvejais taikomi iš PSDF biudžeto apmokami kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tyrimai. Tam tikrais atvejais yra nurodoma, kokie tyrimai pacientui turi būti atliekami prieš kompiuterinės tomografijos tyrimą.

Magnetinio rezonanso tyrimui pacientas siunčiamas tik tuomet, kai yra išnaudotos visų tyrimų galimybės, – t.y. kai kiti tyrimo metodai yra nepakankamai informatyvūs ir būtina patikslinti ligos diagnozę.

Šių metų sausio mėnesį patikrinus vienos gydymo įstaigos siuntimus magnetinio rezonanso tyrimui paaiškėjo, kad iš 26 siuntimų, net 12 buvo nepagrįsti. Taigi gydytojams reikėtų labai atsakingai įvertinti tyrimo poreikį ir neskubėti skirti minėtų brangiųjų tyrimų. O jeigu pacientas pageidauja, kad jam vis tik būtų atlikti brangieji tyrimai, už juos tokiu atveju turės pats susimokėti.

Kauno teritorinės ligonių kasos informacija

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Lietuvos pakraščio žmones pasiekė modernūs medicininiai tyrimai
  2. Prof. L.Kupčinskas: Žarnyno mikrofloros tyrimai: laimėjimų kol kas nėra, bet ateityje jų tikrai bus
  3. Kauno medikė atskleidė kolegoms savo aistrą kalnams ir fotografijai
  4. Kaune duris atvėrė Radiologijos diagnostikos centras (nuotraukos)
  5. Laboratorijos robotizacija: net 1200 kraujo tyrimų per valandą
  6. Santariškėse duris atvėrė inovatyvus Akušerijos ir chirurgijos korpusas
  7. Parodoje „Sveikatos dienos“ skleidžiamos sveikatingumo idėjos
  8. Suvenyras iš kelionės – maliarija
  9. Kauno viešojoje bibliotekoje susitikimas su žolininku V.Skirkevičiumi
  10. Europa raginama imtis atsakingesnio antibiotikų vartojimo
  11. Santariškių klinikos pradėjo taikyti naujos kartos kardiologines procedūras
  12. Saulės vitaminas saugo ne tik nuo gripo atakos
  13. Gripą diagnozuoti galima per pusvalandį
  14. Seimo valdyba raginama imtis politinių sprendimų dėl gimdymo namuose reglamentavimo
  15. Kam klausos aparatai turėtų būti skiriami nemokamai?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Ėjimas, vaikščiojimas | pixabay.com, PublicDomainArchive nuotr.

Sugrįžta Nacionalinis judumo iššūkis

2023 09 11
Žalias Kaunas | kaunas.lt nuotr.

Kaunas imasi mažinti triukšmą ir taršą

2023 09 11
„Kultūra į kiemus“ | kaunas.lt nuotr.

„Kultūra į kiemus“ aplankė 14 bendruomenių

2023 09 09
Kepsniai, šnicelis | pixabay.com nuotr.

Kaip mityba susijusi su jaučiamu skausmu?

2023 09 09
A. Bilotaitė lankosi Kaune | vrm.lrv.lt nuotr.

Ministrės dėmėsys – organizuotam nusikalstamumui

2023 09 08
Pirmoji pagalba | pixabay.com, JamesRein nuotr.

Pirmą kartą – Pirmosios pagalbos festivalis

2023 09 06
Sveikata | sam.lrv.lt nuotr.

LSDP sveikatos reformą vadina pražūtinga

2023 09 06
Sveikata | sam.lrv.lt nuotr.

SAM dėmesio centre – slaugytojai

2023 09 05
Sveikata | sam.lrv.lt nuotr.

Ligonių kasos primena apie PSD įmokas

2023 09 04
Kokios 5 medžiagos būtinos kūnui šaltuoju metų laiku

Kokių vitaminų labiausiai reikia vaikams?

2023 09 02
Rodyti daugiau

Naujienos

I. Vėgėlė | Alkas.lt koliažas
Politika ir ekonomika

Tautininkai ir centristai kviečia telktis apie prof. Igną Vėgėlę

2023 09 11
Ėjimas, vaikščiojimas | pixabay.com, PublicDomainArchive nuotr.
Lietuvoje

Sugrįžta Nacionalinis judumo iššūkis

2023 09 11
LRKM nuotr.
Lietuvoje

Ukrainai perduota puspenkto milijono šaudmenų

2023 09 11
Saulės elektrinės įrengimas | enmin.lt nuotr.
Lietuvoje

Audros niokojo ir saulės elektrines

2023 09 11
Žalias Kaunas | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Kaunas imasi mažinti triukšmą ir taršą

2023 09 11
Aerodromas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Seime – svarstymai dėl dviejų aerodromų

2023 09 11
Ukrainos gynėjos | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Ką reiškia ir ko verti Rusijos pasirašyti susitarimai

2023 09 11
Namas su terasa | pixabay.com, Monikos nuotr.
Gamta ir žmogus

Patarimai norintiems įsirengti lauko terasą

2023 09 11

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • ne tik pavežėjai apie D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai
  • Esame pasirengę? apie Pasienyje su Rusija grėsmėms pasirengta
  • Kažin apie A. Valotka. Aš – už „Bolt“!
  • Šiaip apie Seime – svarstymai dėl dviejų aerodromų

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Tautininkai ir centristai kviečia telktis apie prof. Igną Vėgėlę
  • Sugrįžta Nacionalinis judumo iššūkis
  • Ukrainai perduota puspenkto milijono šaudmenų
  • Audros niokojo ir saulės elektrines
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Sugrįžta Nacionalinis judumo iššūkis

by Ditė Česėkaitė
2023 09 11
0
Ėjimas, vaikščiojimas | pixabay.com, PublicDomainArchive nuotr.

Rugsėjo 16-ąją – pirmąją Europos judumo savaitės dieną – sugrįžta Prezidento Gitano Nausėdos inicijuotas Nacionalinis judumo iššūkis. Trečius metus iš eilės vykstantis...

Skaityti toliau

Kaunas imasi mažinti triukšmą ir taršą

by Ditė Česėkaitė
2023 09 11
0
Žalias Kaunas | kaunas.lt nuotr.

Siauromis Kauno senamiesčio gatvelėmis keliones trumpinantiems ar betiksliai riedantiems vairuotojams jau kitąmet teks keisti šiuos ydingus įpročius ar jų išvis...

Skaityti toliau

„Kultūra į kiemus“ aplankė 14 bendruomenių

by Ditė Česėkaitė
2023 09 09
0
„Kultūra į kiemus“ | kaunas.lt nuotr.

14 kiemų, 14 bendruomenių – rugpjūčio pabaigoje projektas „Kultūra į kiemus“ aplankė visus Kauno miesto mikrorajonus. Beveik 10 dienų gyventojai...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • ne tik pavežėjai apie D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai
  • Esame pasirengę? apie Pasienyje su Rusija grėsmėms pasirengta
  • Kažin apie A. Valotka. Aš – už „Bolt“!
  • Šiaip apie Seime – svarstymai dėl dviejų aerodromų
  • Mikas apie D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai
Kitas straipsnis
„Tulpių žydėjimo šventė“ Burbiškio dvare

Burbiškio dvare vyks 13-oji Tulpių žydėjimo šventė

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | kemi.lt | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | ket testai | Interjero detalės

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai