Pacientų ištyrimui vis dažniau atliekami rentgeno, kompiuterinės tomografijos, branduolinio magnetinio rezonanso tyrimai. Dalis gyventojų, susirgę viena ar kita liga, neretai prašo gydytojo, kad paskirtų atlikti kompiuterinės tomografijos tyrimą.
Kokia yra brangiųjų tyrimų kompensavimo tvarka? Kada šis tyrimas yra būtinas, kada gali būti žalingas sveikatai? Apie tai Kauno teritorinės ligonių kasos Administravimo skyriaus vyriausioji specialistė ryšiams su visuomene Veronika Pečkienė kalbasi su Kauno teritorinės ligonių kasos kontrolės skyriaus vedėja Nijole Bijanskiene ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno Klinikų Tomografijų skyriaus vadovu, gydytoju radiologu prof. Sauliumi Lukoševičiumi.
Trumpa statistika
Kompiuterinės tomografijos tyrimus Kauno teritorinės ligonių kasos (toliau TLK) veiklos zonoje atlieka 8 gydymo įstaigos. Be to, Kauno TLK veiklos zonos gyventojams šios paslaugos yra teikiamos ir kitų teritorinių ligonių kasų veiklos zonų įstaigose.
Kauno teritorinės ligonių kasos duomenimis, 2012 metais Kauno TLK veiklos zonos gyventojams atlikti 36883 kompiuterinės tomografijos tyrimai ambulatorinėmis sąlygomis, t. y., 1797 tyrimų daugiau nei 2011 metais. Šių metų pirmąjį ketvirtį jau atlikti 9375 kompiuterinės tomografijos tyrimai ambulatorinėmis sąlygomis, t.y. 8 proc. mažiau lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Skubios pagalbos atveju kompiuterinės tomografijos tyrimai ambulatorinėmis sąlygomis atliekami tą pačią dieną, o ilgiausia laukimo trukmė skirtingose įstaigose yra nuo 1 iki 30 dienų.
Ar dažnai mediko darbe reikalingas rentgeno aparatas?
Prof. Saulius Lukoševičius: šiais laikais jonizuojančioji spinduliuotė naudojama gana plačiai: kaulų lūžių, plaučių, žarnyno ligų diagnostikai, prarytų daiktų nustatymui ir tt. Rentgeno nuotrauka reikalinga bet kurios srities gydytojui, juolab chirurgui, onkologui ar odontologui. Šiuo metu Lietuvos gydymo įstaigose yra 60 kompiuterinės tomografijos aparatų. Kompiuterinė tomografija – vienas iš radiologinių tyrimo metodų, kai naudojant rentgeno spindulius galime pamatyti organizmo vidinę struktūrą, jų pakitimus. Kompiuterinė tomografija – tikslesnis tyrimas nei paprasta rentgeno nuotrauka, o magnetinio rezonanso tyrimas – daugumoje atvejų dar tikslesnis nei kompiuterinės tomografijos tyrimas. Šiuos brangius tyrimus atlieka beveik kiekviena didesnė gydymo įstaiga. Lietuvoje daugiausiai tyrimų atliekama tiriant nervų sistemos bei sąnarių patologiją, mažiau – pilvo, krūtinės ląstos. Kiek kokių kompiuterinės tomografijos tyrimų atliekama priklauso nuo ligoninės profilio, pacientų kontingento, jų gydymo galimybių ar radiologų, radiologijos technologų kompetencijos.
Ką patartumėte pacientui, kuris primygtinai reikalauja kompiuterinės tomografijos?
S.L: daugėja atvejų, kai ligoniai patys pageidauja, kad jiems būtų atlikta kompiuterinė tomografija. Tačiau vertėtų kiekvienam pacientui pagalvoti: „ar tikrai man to reikia?“ Juk kompiuterinės tomografijos metu gaunama nemaža apšvitinimo dozė. Moksliniai tyrimai įrodė, kad daugiau nei 50 proc. viso apšvitinimo gaunama atliekant būtent brangiuosius tyrimus kompiuteriniu tomografu. Apskaičiuota, kad vienos pilnos pilvo kompiuterinės tomografijos metu pacientas gauna tokią jonizuojančios spinduliuotės dozę, kokią gautų atlikus 250 paprastų rentgeno nuotraukų! Dažniausiai, kuo plonesniais pjūviais atliekamas tyrimas, tuo apšvitos dozė yra didesnė. Neabejotinai, tik gydantis gydytojas turi spręsti, ar pacientui reikalingas kompiuterinės tomografijos tyrimas, ar ne.
Kuo gresia žmogaus sveikatai nemaža apšvitinimo dozė?
S.L: Lietuvos gydymo įstaigose kasmet atliekama vis daugiau kompiuterinės tomografijos tyrimų: 2009 m. – 178398, 2010 m. – 189806, 2011 m. – 212305 tyrimų (2012 m. oficialių duomenų dar nėra). Pasaulyje ir Lietuvoje per pastaruosius septynerius metus apšvitinimo problema tapo itin aktuali. Spindulių dozės, kurias žmogus gauna atliekant kompiuterinės tomografijos tyrimą, yra vienos didžiausių radiologinėje diagnostikoje. Žinoma, tai priklauso nuo tyrimo trukmės, tiriamos vietos ir pan. Pavyzdžiui, tiriant juosmeninę stuburo dalį (ypač stambesniam pacientui), kartais jos gali siekti net 10 – 15 mSv (mažesnės dozės – apie 2,3 mSv – gaunamos kompiuteriniu tomografu tiriant galvą).
Norėčiau patarti pacientams primygtiniai nereikalauti, kad gydytojas skirtų atlikti tyrimą kompiuteriniu tomografu ar magnetiniu rezonansu. Per didelė jonizuojanti spinduliuotė gali išprovokuoti vėžį, skatinti genetinius pokyčius ir mutacijas, sukelti apsigimimus ateities kartose.
Todėl skiriant rentgeno diagnostikos procedūrą, būtina atsakingai įvertinti visus pliusus ir minusus: tyrimo naudą ir galimą žalą paciento sveikatai. Jei tai nėra skubus atvejis, ir dar galima apseiti be šio tyrimo, gydantis gydytojas turėtų aptarti problemą su radiologu, paaiškinti situaciją pacientui ir parinkti optimaliausią tyrimo metodą.
Kaip sustiprinti sveikatą pacientui, gavusiam nemažą apšvitinimo dozę? Kokie maisto produktai šiuo atveju yra naudingi?
S.L: patikimų, įrodymais grįstų ir visuotinai pripažintų duomenų, kad tas ar kitas maisto produktas neabejotinai mažina jonizuojančios spinduliuotės poveikį po tyrimo ir riziką susirgti vėžiu – iki šiol nėra. Problema ta, kad šio tipo moksliniai tyrimai labai sudėtingi, kartais net neįmanomi dėl to, kad reikia tirti kelias pacientų kartas ( kai kurie jonizuojančios spinduliuotės poveikio rezultatai pasireiškia tik vėlesnėse kartose). Tačiau kasdienybėje pirmiausiai reiktų prisiminti taip vadinamus antioksidantus, surišančius jonizuojančios spinduliuotės poveikyje ląstelės viduje atsiradusias kenksmingas medžiagas. Priminsiu, kad, paveikus rentgeno spinduliais, ląstelėse susidaro taip vadinami laisvieji radikalai, kurie pažeidžia genetinę medžiagą (DNR). Plačiausiai paplitę antioksidantai – spalvotos daržovės ir vaisiai, uogos, žalia arbata, graikiniai riešutai, ir kt. medžiagos, kuriose gausu vitaminų A, C, E bei seleno. Nereikia pamiršti, kad šie maisto produktai mums vertingi ne tik prieš, ar po rentgenologinių tyrimų, bet ir tinkami vartoti visada. Taigi, minėti antioksidantai, „surišdami“ susidariusius laisvuosius radikalus, turėtų mažinti genetinių mutacijų, o tuo pačiu ir riziką susirgti vėžiu. Beje, jonizuojančios spinduliuotės dozė kiekvieną žmogų veikia skirtingai: kad pasireikštų neigiamas spinduliuotės poveikis, vienam gali pakakti vienos rentgeno nuotraukos, o kitam – ir keli kompiuterinės tomografijos tyrimai nesukelia jokių pokyčių organizme.
Ar tiesa, kad mažiau pavojinga tirti rentgeno aparatu nei kompiuteriniu tomografu?
S.L: abu šie metodai veikia žmogų rentgeno spinduliais, kurių nepageidaujamas poveikis kiekvienam yra skirtingas. Kaip minėjau aukščiau, šiandieninis mokslas neturi atsakymo į klausimą: „Ar sukels mums vėžį kelios rentgeno nuotraukos ar keliolika atliktų kompiuterinės tomografijos tyrimų ?“. Radiologijos klinikoje laikomės nuoseklios tyrimų eigos – pirmiausiai atliekami mažiau kenksmingi (pavyzdžiui, ultragarsinis skenavimas) tyrimai. Kita vertus, tiriant kaulus, plaučius, žarnyną (tam tikrais atvejais), stuburą, be rentgenografijos apsieiti neįmanoma.
Ir tik kai nėra aiškumo tenka daryti kompiuterinę tomografiją. Gydantis gydytojas, prieš siųsdamas pacientą kompiuterinei tomografijai, turėtų prisiminti, kad ligą galima aptikti ir mažiau sveikatai pavojingais būdais.
Kokiems pacientams negalima atlikti magnetinio rezonanso ir kompiuterinės tomografijos tyrimų?
S.L: magnetinio rezonanso tomografijos aparatu negalima tirti ligonių, kurių organizme yra metalo. Tai širdies stimuliatoriai ir defibriliatoriai, insulino ar kitų vaistų pompos, sąnarių protezai, metaliniai implantai ar kabutės po chirurginių operacijų, metalo skeveldros akyje.
Šie tyrimai netinka žmonėms, bijantiems uždarų patalpų. Pastaruosius pacientus esant būtinybei tenka tirti su narkoze.
Kompiuterinės tomografijos, kaip ir bet kurio rentgenologinio tyrimo, negalima atlikti nėščioms moterims (iki 1-o nėštumo trimestro pabaigos, kai formuojasi vaisiaus organai), nes radiacinis laukas gali sukelti vaisiaus perkaitimą. Todėl jei laukiatės kūdikio (ar tuo abejojate), būtinai apie tai informuokite jus gydantį gydytoją ar gydytoją radiologą.
Atsargiai tyrimus rentgeno spinduliais reikėtų skirti ir vaikams, kurie jonizuojančiajai spinduliuotei yra jautresni nei suaugusieji.
Kuriais atvejais kompiuterinės tomografijos tyrimas yra būtinas?
S.L: kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tyrimas būtinas, kai pacientui reikia greitai nustatyti tikslią ligos diagnozę, kai yra planuojama chirurginė intervencija, kai po ūmaus susirgimo pirmosiomis valandomis tenka gelbėti paciento gyvybę, kai kitais diagnostikos metodais negalima atlikti reikiamo ištyrimo ir t.t. Tai gali būti įvairios galvos smegenų-stuburo traumos, navikai, kraujotakos sutrikimai, ūminės pilvo-krūtinės ląstos kraujagyslių ligos, kaulų lūžimai, komplikuoti minkštųjų audinių ar vidaus organų pažeidimai. Kokį tyrimo metodą pasirinkti, sprendžia paciento sveikatos būklę geriausiai žinantis gydantis gydytojas, idealiausiu atveju – pasitaręs su gydytoju radiologu, parenkant ligoniui tinkamiausią tyrimo planą.
Pirmiausiai kompiuterinė tomografija turėtų būti skiriama skubios pagalbos, reanimacijos skyrių pacientams po sunkių galvos – nugaros smegenų traumos, epilepsijos priepuolių, komplikuotus kaulų lūžimų, kraujagyslių užsikimšimo, ar jų vidinės sienelės įplyšimo įvertinimui ir kt.
Pakartotinai kompiuterinė tomografija atliekama pacientams, stebimiems dėl navikinių susirgimų, galvos smegenų, stuburo, krūtinės ar pilvo ligų.
Tai gi esant ypač sunkiai, ūmiai patologijai, kompiuterinės tomografijos vengti nereikėtų.
Kai šis tyrimas yra būtinas, ir negalima gaišti laiko planuojant gydymą, chirurginę intervenciją.
Ar ilgai reikia laukti eilėje, kai tyrimas neišvengiamas?
S.L: rentgenologiniai tyrimai, išskyrus būtinosios medicininės pagalbos atvejus, yra atliekami planine tvarka. Ar tyrimą atlikti skubos ar planine tvarka sprendžia gydantis gydytojas. Kompiuterinės tomografijos tyrimas atliekamas skubiai, kai žmogui iš tiesų reikia skubios pagalbos. Dėl tyrimo būtinybės nekyla abejonių, kai tai – vienintelis būdas nustatyti ligą, išgydyti ar išgelbėti pacientui gyvybę.
Kokia yra kompiuterinės tomografijos bei magnetinio rezonanso tyrimo kompensavimo tvarka?
Nijolė Bijanskienė: siuntimą brangiesiems tyrimams ir procedūroms, apmokamiems iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų, išduoda tik antrinio ar tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiantis specialistas. Yra sudarytas ligų bei indikacijų sąrašas, kokiais atvejais taikomi iš PSDF biudžeto apmokami kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tyrimai. Tam tikrais atvejais yra nurodoma, kokie tyrimai pacientui turi būti atliekami prieš kompiuterinės tomografijos tyrimą.
Magnetinio rezonanso tyrimui pacientas siunčiamas tik tuomet, kai yra išnaudotos visų tyrimų galimybės, – t.y. kai kiti tyrimo metodai yra nepakankamai informatyvūs ir būtina patikslinti ligos diagnozę.
Šių metų sausio mėnesį patikrinus vienos gydymo įstaigos siuntimus magnetinio rezonanso tyrimui paaiškėjo, kad iš 26 siuntimų, net 12 buvo nepagrįsti. Taigi gydytojams reikėtų labai atsakingai įvertinti tyrimo poreikį ir neskubėti skirti minėtų brangiųjų tyrimų. O jeigu pacientas pageidauja, kad jam vis tik būtų atlikti brangieji tyrimai, už juos tokiu atveju turės pats susimokėti.
Kauno teritorinės ligonių kasos informacija
