Lietuvių rašytojo Liudviko Jakavičiaus-Lietuvanio kūryba pristatyta Ispanijoje

Praėjusių metų lapkritį Ispanijoje, serui F. Gimenesui (Francisco Giménez) , autonominio Mursijos regiono kultūros paveldo generaliniam direktoriui, buvo įteiktos Lietuvos rašytojo ir žurnalisto sero Liudviko Jakavičiaus-Lietuvanio literatūros kūrinių kopijos.

Kūrinių kopijas pristatė seras Liudvikas Jakavičius-Grimalauskas, rašytojo proanūkis ir princo Inigo von Uracho, Uracho Princo ir grafo Vutenbergo (Württembergo) ryšių su žiniasklaida biuro dabartinis vadovas.

Šie dokumentai buvo saugomi autonominio Mursijos regiono Generaliniame archyve ir autonominio Mursijos regiono regioninėje bibliotekoje.

Liudvikas Jakavičius-Lietuvanis gimė 1871 metų birželio 22 dieną Akmenėje ir mirė 1941 m. rugpjūčio 20 dieną Anykščiuose, Lietuvoje. Jis buvo vedęs Honoratą Jakavičienę-Grimalauskaitę,  Lietuvos ir Lenkijos didiko, Juozo Grimalausko dukrą, su kuria jis susilaukė penkių vaikų: Gražinos, Liudo, Donato, Artūro ir Bronislovo.

Jakavičius-Lietuvanis buvo labai produktyvus žmogus, darbavęsis  įvairiuose literatūros

žanruose. Būdamas rašytojas, žurnalistas, redaktorius, teatro režisierius, geležinkelių bendrovės Latvijoje administratorius ir bankininkas, labiausiai jis visgi pagarsėjo kaip literatas. Jakavičius-Lietuvanis dabar laikomas vienu iš svarbiausių tarpukario lietuvių autorių, reikšmingai prisidėjusių prie lietuvių kalbos išsaugojimo.

Jo literatūrinė veiklos lauke rasime poeziją, fantastinę literatūrą, komediją, dramą ir Lietuvos folkloro kolekciją. Tarp 1898 ir 1938 metų jis parašė daugiau nei šimtą knygų, redagavo daugiau negu penkis šimtus, jo knygų parduota daugiau nei du milijonai egzempliorių, be to Liudvikas Jakavičius-Lietuvanis režisavo daugiau nei 280 spektaklių.

Taip pat jis įkūrė Lietuvos teatro draugiją Rygoje, laikraštį „Rygos naujienos“ ir netgi Lietuvos-Latvijos Taupomąjį banką.

Be to, jis laikomas to laikotarpio, kai Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo okupuota Rusijos imperijos, reikšmingu knygnešiu. Knygnešiai  buvo žmonės, kurie Rusijos imperijos okupuotuose kraštuose nešiojo  ir platino knygas, spausdintas lietuvių kalba (daugiausia maldaknyges). Ši veikla buvo traktuojama kaip pasipriešinimo forma represiniams carinės Rusijos veiksmams prieš Lietuvos Katalikų Bažnyčią. Carizmo priespaudos  laikotarpiu katalikiškų maldaknygės buvo uždraustos, ir tuo būdu buvo diegiamas Rusijos stačiatikių tikėjimas.

Pripažįstant jo pastangas, 1938 metais Liudvikas Jakavičius-Lietuvanis buvo apdovanotas Didžiojo kunigaikščio Gedimino Didžiojo kryžiaus ordinu –  aukščiausiu apdovanojimu, kokį tik  Lietuvos vyriausybė teikė civiliams.

Po Sovietų Sąjungos žlugimo, dalis Liudviko Jakavičiaus-Lietuvanio rankraščių buvo eksponuojami Aušros muziejuje (poetas Jovaro namuose) Šiauliuose ir Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Vilniuje.

2013 metų lapkričio 28 dieną  Generalinis archyvas ir pagrindinė autonominio Mursijos regiono biblioteka tapo pirmąja užsienio institucija, gavusi lietuvių rašytojo Liudviko Jakavičius-Lietuvanio kultūrinį paveldą.