Vasario 19 d. Sakralinio meno centre atidaroma anykštėno, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato skulptoriaus Leono Striogos darbų paroda „Angelai žemėje“. Parodos atidaryme dalyvaus autorius Leonas Strioga, koncertuos dambrelininkai Kristina ir Egidijus Daruliai. Naujausių skulptoriaus angelų kolekcija Anykščiuose bus eksponuojama iki kovo 18 d.
Anykščių Angelų muziejus turi septynis skulptoriaus L.Striogos darbus. Tai bene vieninteliai muziejaus eksponatai, kuriuos žmonės gali paliesti, pajusti medžio ir angelo šilumą. Skulptorius paprašė taip išeksponuoti, kad žmonės galėtų paglostyti jo sukurtiems angelėliams galveles. 2011 metais Angelų muziejuje vyko L. Striogos darbų paroda „Skolingas gyvenimui“. Kalbėdamasis su anykštėnais autorius teigė dėkojantis tėvui už sielos gražumą, motinai – už dainas ir išugdytą darbštumą, atsakomybę. Parodoje buvo eksponuojamos 32 skulptūros, sukurtos nuo 1992 – ųjų metų.
Parodoje „Angelai žemėje“ eksponuojama 15 angelų. Vieni jų linksmi, kiti susimąstę ar liūdni. Žvelgiant į skulptoriaus L.Striogos sukurtus angelus nejučia imi šypsotis: gal jiems, gal drauge susirinkusiems, o gal net pačiam sau. „Vieni kalba su angelais, kiti – su velniais, o aš noriu kalbėti su žmonėmis apie angelus“, – kadais yra ištaręs ir tarsi nusakęs savo kūrybos moto L.Strioga.
Šioje parodoje, pasak menininko, pristatantis tokius labai žemiškus, apvalių formų angelus, sukurtus per pastaruosius metus. Žinoma, kaip visada, L.Strioga išlieka poetiškas, ką ypač pabrėžia jo kūrinių pavadinimai: „Giedantis angelas“, „Angelas su gera naujiena“, „Angelas ieško žmogaus širdies“, „Angelas su malone“. „Gal ir nereikėtų tokių, gal per daug jausmingi“, – suabejoja skulptorius, – bet ką jau padarysi – aš jau toks“, – ir šypteli. O ta šypsena tokia ir valiūkiška, ir žaisminga, ir drauge angeliška – kas galėtų paneigti, kad L.Strioga su tais angelais iš tikrųjų nepasikalba.
Dailininko L.Striogos biografijoje – gimtoji žemė, tėvų namai Šventosios prieglobstyje, (Medžiočių k. Anykščių r.) – viso ko pradžia. Skulptoriaus mama, paprasta valstietė, margaspalviais raštais audė drobes, o tėvas drožė medinius arkliukus, sunkiais pokario metais šeimai pelniusius skalsesnį duonos kąsnį. Vakarais už horizonto besileidžianti raudona saulė, tylus verpimo ratelio burzgimas, skambant motinos lūpose maldos žodžiams, ugdė jautrią menininko gyvastį, apipintą sodžiaus kvapais, garsais ir begaliniu noru dar vaikiškomis rankomis kažką išdrožti, sukurti, lipdyti.
Leono Striogos kūryba alsuoja archajine gimtosios žemės savastimi, meile žmogui, tėvų namuose suformuotomis vertybėmis. Nors jo kūrybos aruode gausu monumentaliosios dailės kūrinių, o portretinėse kompozicijose atgimsta istorinė Lietuva, nūnai artimiausia autoriui yra kamerinė medžio skulptūra. Parodoje eksponuojamuose darbuose intuityvus menininko sąlytis su nekintančiomis būties esmėmis, išreiškiamas metafora ar simboliu, skulptūrine plastika, faktūromis.
L. Striogos darbuose darniai sugyvena idėja ir pasakojimas, simbolika ir apibendrinimas, siluetai ir apimtys, glotnus šešėliavimas ir ekspresyvios faktūros. Kūrinuose įkūnytos vertybės – it gražiai besikūrenąs kalvės žaizdras. Ir kaip neprisiminsi Marcelijaus Martinaičio žodžių: „Pasiėmiau namus, bet jau ne namuose.Ten likęs jų niekada nebūčiau turėjęs taip, kaip dabar kurdamas, mąstydamas, siekdamas suprasti žmogaus būvį, jo dvasią, sugebėjimą gyventi ir išgyventi bet kur ir bet kada. Turėdamas tokią patirtį ir dabar aš nebijau gyventi“.
Ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Lenkijoje, Suomijoje, Rusijoje, Izraelyje, JAV puikiai žinoma skulptoriaus Leono Striogos kūryba apdovanota profesorės Genovaitės Kazokienės (Australija) premija. 2001 metais talentingam skulptoriui suteiktas Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato vardas.
