Per amžius medžioklės laimikis teikė maistą, aprangą, buities įnagius, įtvirtino homo sapiens išlikimą gyvūnijos ir stichijų pasaulyje. Medžioklė – tai pirmykštė ir dabartinė žmogaus būties veikla. Šiuolaikinėje civilizacijoje gyvename kitaip – tausojame gamtos išteklius, saugome aplinką ir atkuriame prarastas rūšis. Medžiojame selektyviai, tvarkingai ir „teisingai“, kaip mokė žymus gamtininkas Tadas Ivanauskas. Laikomės medžioklės globėjo Šv. Huberto priesakų.
Arvydo Baryso filmo „Po Žvėrūnos žvaigžde“ valanda pateikia medžioklės kultūros Lietuvoje panoramą, parodo nuoširdžiai gamta besirūpinančių vyrų pagarbą senovės tradicijoms. Nuostabiuose Lietuvos gamtos peizažuose nufilmuota medžiotojų veikla vasaros ir žiemos sezonų laikotarpiais. Čia pamatysite įvairias medžioklės rūšis: kiškių, ančių, fazanų, elnių, medžioklę su lietuviškaisiais skalikais. Įamžintos dabartinės medžiotojų šventės, ritualai ir kasdienybė.
Pranciškono brolio Astijaus ir kunigo Sauliaus Pilipavičiaus iškalbose pagrindžiamos etinės ir moralinės medžioklės nuostatos, kylančios iš VII amžiaus istorinės asmenybės Šv. Huberto patirties. Filmą lydi nuostabi klasikinė Vilniaus pučiamųjų medžioklinių ragų klubo „Tauroragai“ muzika, Petro ir Dominyko Vyšniauskų improvizacijos.
A.Baryso filmo „Po Žvėrūnos žvaigžde“ premjera įvyko sausio 22 d.
