Sukurti lietuviški medžioklės šaukiniai

Medžiotojų bendruomenę pasiekė įdomi žinia – sukurti nacionaliniai, lietuviški medžioklės signalai ir šaukiniai. Šią kūrybinį sumanymą įgyvendino profesionalūs muzikai: Petras Vyšniauskas,  Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius, saksofonininkas bei Kazys Daugėla, kompozitorius, aranžuotojas bei dirigentas, o pirmą kartą juos atliko bei įrašė Dominykas Vyšniauskas, trimitininkas, Lietuvos ir tarptautinių muzikos festivalių laureatas.

Apie tai, kuo praėjusieji metai buvo išskirtini medžiotojų ir žvejų bendruomenei, kokiomis tradicijomis, įgūdžiais, patirtimi praturtėję pradedame naujuosius metus – rašoma pirmajame 2014 m. „Medžiotojo ir meškeriotojo“ numeryje.

Medžioklinių ragų melodijos mūsų krašte girdimos vis dažniau, tačiau ne visada medžiotojų atpažįstamos. Taip nutinka todėl, kad medžioklės šaukiniai Lietuvoje, nors skirti tiems patiems žvėrims ar veiksmams, yra skirtingi, medžiotojų trimitininkų perimti iš įvairiausių kraštų.

Pasak P. Vyšniausko, prieš 7 m., kuomet jis tapo medžiotoju, pradėjęs dalyvauti medžioklėse išgirdo, kad mūsų medžiotojai groja ne savus, lietuviškus medžioklės signalus, o pasiskolintus iš vokiečių, austrų, lenkų ir kt. šalių, kur medžiotojai turi bei naudoja savitus, nacionalinius medžioklės šaukinius, medžioklės melodijas. Profesionalų muziką, Lietuvos muzikinės kultūros kūrėją ir propaguotoją, tokia spraga Lietuvos medžioklės kultūros terpėje nuvylė.

„Pasiklausius kitų šalių medžiotojų atliekamų nacionalinių medžioklės melodijų, stebint kaip jie didžiuojasi savo medžioklės kultūra, istorija, tradicijomis ir žinant, kokia situaciją mūsų krašte, kilo idėja sukurti savas, lietuviškas melodijas, kad ir mes turėtume medžioklės šaukinius kilusius iš mūsų krašto, susijusius su mūsų muzikos ir medžioklės kultūra, istorija, tradicijomis“, – sakė muzikas.

Pasak profesoriaus, idėjos įgyvendinimas užtruko 5 m. Reikėjo peržiūrėti begalę informacijos: mūsų ir kitų šalių medžioklės istoriją, su medžiokle susijusią muzikinę literatūrą, perklausyti su gamtos ar medžioklės tematika sietinus kompozitorių kūrinius, lietuvių liaudies dainas, t. y., pažinti tą lobyną, kurį Lietuva turi ir iš jo paimti tai, kas derėtų Lietuvos medžioklinei muzikai.

Kol kas yra sukurtos solinės melodijos atliekamos vienu instrumentu. Jos dažniausiai medžioklėse ir yra naudojamos. Tačiau ketinama darbą pratęsti, praplėsti repertuarą ir parengti medžioklės melodijas skirtas atlikti medžioklinių ragų orkestrams, šventinių koncertų, medžiotojų sambūrių progomis.

Naujame „Medžiotojo ir meškeriotojo“ numeryje taip pat rašome apie pirmąjį Lietuvoje sukurtą filmą išsamiai ir reprezentatyviai žiūrovams pristatantį medžioklės mūsų krašte tradicijas, istorinius faktus, faunos ir medžioklės būdų įvairovę. Filmo „Po Žvėrūnos žvaigžde“ autorius, režisierius bei operatorius Arvydas Barysas.

2013 m. Lietuvoje pirmą kartą surengti medžioklės su lankais mokymai pagal tarptautinę lankininkų rengimo programą. 8 medžiotojams, išlaikiusiems teorinių žinių bei praktinių įgūdžių patikrinimo testus, suteikti medžiotojų lankininkų kvalifikaciją patvirtinantys sertifikatai, duomenys apie juos įtraukti į tarptautinę lankininkų medžiotojų duomenų bazę. Nors Lietuvoje su lankais nemedžiojama, tačiau profesionalūs lankininkai šį pomėgį galės realizuoti kitose Europos ir pasaulio šalyse, kur šis istorinis medžioklės būdas leistinas, propaguojamas ir yra labai populiarus.

Naujo „Medžiotojas ir meškeriotojas“ numerio pagrindinė tema skirta gausiausiai mūsų krašte paplitusiam plėšriam žvėreliui – lapei. Straipsnyje pasakojama, kaip patyręs medžiotojas, kuris, matyt, Lietuvoje yra sumedžiojęs daugiausiai lapių, sugeba perprasti ilgauodegių elgesį ir jas pergudrauti. Perskaitę žurnalą susipažinsite su ta patirtimi, kurią jūsų kolegos sukaupė per dešimtmečius. O ja pasinaudoję galėsite kaip lygiavertis susirungti su šiomis  rudakailėmis gudruolėmis, kurios medžiojamos ir tykant, ir sėlinant, ir viliojant ir kurių gausa, kitai smulkiajai žeme bėgiojančiai ir padangėmis skraidančiai faunai yra pražūtinga.

Šiame numeryje pasakojama ir apie žmogų gamtoje ne vien su šautuvu, o ir su keturkoju ištikimuoju palydovu – šunimi. Lietuvoje populiarėja medžiokliniai šunys, o kokie jie gali būti, kaip juos išauklėti tikraisiais medžioklės pagalbininkais – patirtimi dalijasi kinologijos ir medžioklės specialistai.

Kaip ir visuomet, žurnale „Medžiotojas ir meškeriotojas“ rasite ir daugiau gamtos mylėtojams aktualių žinių, naudingų patarimų, linksmų ir intriguojančių istorijų.
Anei plauko, anei tauko! Ir anei žvyno, anei uodegos! Arba, kaip skelbia nauja tradicija, – Medžioklei ir Žvejybai Valio!