Šiaulių miesto visuomenės sveikatos biuras informuoja, kad sausio 21 d. teršalų koncentracijos aplinkos ore neviršijo ribinių verčių. Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, sausio 22–23 d. sniego nenumatoma, išsilaikys šalti orai. Pūs vidutinio stiprumo rytų, šiaurės rytų krypčių vėjas. Sąlygos teršalams sklaidytis bus vidutiniškai palankios, kietųjų dalelių koncentracija didesniuose miestuose padidės, tačiau KD10 paros ribinės vertės viršijimo tikimybė nedidelė.
Tinkamiausias kvėpavimui yra grynas oras, tačiau aplinkoje susikaupusios įvairios toksinės medžiagos, kurios tiek per kvėpavimo takus, tiek per virškinamąjį traktą patenka į organizmą. Įkvėpus teršalų su oru, priklausomai nuo kietųjų dalelių dydžio, jos nusėda skirtingose kvėpavimo sistemos dalyse ir taip pažeidžiami vieni ar kiti audiniai. Cheminės medžiagos sukelia nespecifinius pakitimus, todėl kontakto vietoje gali kilti uždegimas, alerginė reakcija, arba audiniai gali būti labai sužaloti. Nuolat kvėpuojant užterštu oru, vystosi lėtiniai uždegiminiai pakitimai, didesnė tikimybė susirgti plaučių ligomis, vėžiu, gali paūmėti širdies ir kraujagyslių sistemos ligos. Per virškinimo sistemą patekę chemikalai absorbuojami skrandyje arba žarnyne ir su krauju patenka į kepenis. Kepenyse medžiagos detoksikuojamos arba atvirkščiai – jų toksiškumas padidėja.
Kenksmingų medžiagų poveikį gali sustiprinti ar susilpninti aplinkos sąlygos: pakilus aplinkos oro temperatūrai, medžiagos sparčiau garuoja (pavyzdžiui, tirpstant sniegui, kuriame gausu druskos), taigi padidėja rizika žmonių sveikatai. Drėgnesniame ore padidėja rūgščių garų toksiškumas. Dirbant sunkų fizinį darbą, dėl padažnėjusio kvėpavimo padidėja apsinuodijimo dujomis ir garais tikimybė. Meteorologinės sąlygos turi didelę įtaką oro kokybei mieste. Silpnas vėjas, rūkas, dulksna sudaro palankias sąlygas teršalams kauptis pažemio oro sluoksnyje ir oro užterštumas tokiais atvejais gali žymiai padidėti.
Žiemą ne mažiau reikšminga oro kokybei ir aplinkos temperatūra, nes spaudžiant šalčiams padidėja šiluminės energijos poreikis, todėl ore padaugėja teršalų, ypač privačių namų rajonuose, kur būstai kūrenami anglimi, durpėmis ar kitu nekokybišku kuru. Į aplinką patenka nemažai suodžių, smalkių, anglies, sieros bei azoto dioksidų ir kitų sveikatai pavojingų medžiagų. Beje, didėja ir gaisrų tikimybė. Visuomenės sveikatos specialistai įspėja, jog pats nesveikiausias kuras yra akmens anglis. Malkas reikėtų naudoti tik išdžiuvusias, tada susidaro mažiau dūmų ir juose esančių kenksmingų medžiagų. Griežtai draudžiama deginti buitines ir pramonines atliekas: atliekas iš plastmasės ar gumos, panaudotus tepalus, kitas naftos produktais užterštas medžiagas, baldų ir kitas medienos atliekas, prisotintas cheminėmis medžiagomis.
Mūsų sveikatai kenkia ir barstoma ant kelių druska, kurios dalelės pašalus kyla į viršų ir patenka į kvėpavimo takus. Aplinkos ore tokios dalelės išsilaiko kelias dienas ar savaites, o įkvėpus, nusėda plaučiuose. Oro taršai jautriausi yra vaikai, nėščios moterys, vyresnio amžiaus žmonės, sergantieji lėtinėmis kvėpavimo ir kraujotakos sistemos ligomis. Šie žmonės esant padidėjus oro taršai turėtų pasilikti namuose. Esant būtinybei išeiti, stengtis kuo daugiau kvėpuoti pro nosį. Prieš vėdinant patalpas, langus ir orlaides rekomenduotina uždengti drėgnu audeklu. Kietosioms dalelėms pasklidus ore, dirginami viršutiniai kvėpavimo takai – peršti nosį, gerklę, atsiranda kosulys bei apsunkintas kvėpavimas. Sergantiems lėtinėmis kvėpavimo ar kraujotakos sistemos ligomis, pastebima ligų paūmėjimo atvejai – astmos priepuoliai, širdies veiklos sutrikimai. Tad padidėjus oro taršai, būtina atsisakyti sportinių užsiėmimų lauke, bėgiojimų ar vaikščiojimų su mažamečiais vaikais.
