Šiuo metu viešojoje erdvėje itin aktualu, populiaru kalbėti tema: ar derėtų leisti parduoti gimtąją žemę užsieniečiams? Šis tekstas nebus, vienas iš tų, pateikiantis vien tik ekonominius, teisinius ar geopolitinius argumentus, už ar prieš. Šiame tekste daugiau bus kalbama apie lietuviškos žemės reikšmę mūsų tautos formavimuisi.
Valstybės viešajame politiniame gyvenime išsiskiria dvi pozicijos: viena siekia inicijuoti referendumą, kuris uždraustų žemės pardavimą užsienio subjektams, kita pusė ragina laikytis įsipareigojimų duotų ES. Seimo pirmininkė „Laisvosios bangos“ radijui teigė: „Turiu tokią nuojautą, kad žmonės gali išsakyti nuomonę, kad nereikia parduoti, tačiau mes teisiškai neturėsime svertų ir argumentų“, – pabrėžė L. Graužinienė ir pažymėjo, kad politikai privalo paaiškinti tautai, kokių teisinių pasekmių tokiu atveju sulauktų Lietuva. Taigi, situacijos rimtumas aiškus. Stebint ligšiolines diskusijas vis labiau neaišku, ką rinktis Lietuvos piliečiui numatomame referendume: balsuoti už ar prieš žemės pardavimą užsieniečiams?
Sunku nesutikti su nuostata, jog leidus žemę parduoti užsienio subjektams, Lietuva nesulauks bent trumpalaikės naudos. Kylanti žemės piniginė vertė, efektyvesnis jos išnaudojimas, investicijos iš užsienio. Bet palaukite, ar šiuo metu užsienio subjektai tikrai negali įsigyti žemės? Vieša paslaptis, jog steigiant uždarą akcinę bendrovę, tokiu atveju užsienio subjektas juridiškai gali įsigyti žemės Lietuvos teritorijoje.
Daugelis argumentuoja, jog nereikia baimintis masinio žemės supirkimo iš užsienio subjektų, nes juk dabar niekas masiškai jos nesuperka, nors ir yra galimybė. Bet vis tiek kyla klausimas: kodėl reikia papildomų įstatymų? Trumpai tariant, toks įstatymas reikalingas, kad užsienietis neturėtų vargti steigdamas UAB‘ą. Kokios to pasekmės? Ukrainai įteisintinus žemės pardavimą užsieniečiams – tuojau sulaukė kinų susidomėjimo. Kinija nusipirko 5 proc. visos Ukrainos žemės, t.y. 3 milijonai hektarų ariamos žemės. Palyginimui, tai šiek tiek mažiau nei pusė Lietuvos teritorijos. Tai ar tikrai nėra ko pergyventi Lietuvai?
Įteisinus žemės pardavimą užsienio subjektams, užsienietis lengvai galės įsigyti bet kokį parduodamą žemės ūkio paskirties plotelį. Užsieniečiui Lietuvos žemė, kad ir kokia ji bebūtų graži, nereikš nieko daugiau, kaip finansinę naudą. Nualinęs žemės plotus užsienietis parduos verkiančią žemę ateities lietuvių kartoms, norinčioms gyventi savo Tėvynėje. Tik brangiau, nes padidėjusi lietuviškos žemės paklausa lems ir staigų žemės kainų kilimą. Turint omenyje lietuvių atlyginimų lygį palyginus su danų, vokiečių, galime daryti išvadą – vargu, ar lietuviui bus taip paprasta įsigyti žemės Lietuvoje.
Taigi, ar tą patį varganą popierėlį su euro ženklu žemė reiškia lietuviui ir užsieniečiui? Referendumas parodys. Vis dėlto, istoriškai žemė lietuvių tautai reiškia kur kas daugiau nei potencialų pelno generatorių, daugiau nei paprastą prekę, daugiau nei popierinį eurą, suteikiantį laikiną džiaugsmą. Kas gi lietuviui yra žemė? Žemė – lietuvių tautos motina. Tai nėra vien tik graži metafora. Geologai ir kalbininkai jau yra pastebėję tam tikrą ryšį tarp geologinių žemėlapių ir tarmių atlaso. Disidentas, sąjūdininkas A. Patackas straipsnyje teigia: „Tai nenuostabu – žemės gelmės turi įtakos žemės paviršiui, augmenijai, netgi klimatui, tad kodėl šitai negalėtų turėti įtakos žmogui.“
Galbūt šiais laikais daug kam neįtikėtina, tačiau pastarasis faktas gali būti įrodymas to, jog ta senoji kalba, kuria mes didžiuojamės, visos tos būdo ypatybės, kuriomis pasižymi lietuvis, galiausiai išvaizda (ypač gražiųjų lietuvaičių), kuria pasižymi lietuviai, yra žemės, žemės gelmių nulemti požymiai. Čarlzo Darvino Evoliucijos Teorija teigia, kad klimatas, geografinės zonos ir visa kita išorinė aplinka daro tiesioginį ryšį bet kuriam gyvūnui, nes pastarasis turi prisitaikyti. Taigi, žmogus taip pat.
Ne kur kitur, bet žemėje išlikę piliakalniai, upės, ežerai, augmenija, laukai ir miškai mus sieja su ankstyvaisiais LDK laikais ir visa tautos vystymosi istorija. Neveltui lietuvių tautos dainiai budino tautą XIX – XXa. pr. vis akcentuodami eilėraščiuose lietuviškos gamtos motyvus. Mykolo Krupavičiaus 1919 m. įvykdyta žemės reforma dar labiau paspartino lietuvių tautos formavimąsi. Atsiradęs smulkiųjų ūkininkų sluoksnis pradėjo kelti visos Lietuvos produktyvumą. Žemė tapo modernios tautos formavimąsi įgalinančiu veiksniu. Ne kas kitas, o tie patys ūkininkai rėmė žemės gėrybėmis Lietuvos partizanus rezistencinėje kovoje prieš sovietų okupantus. Ne iš kur kitur, o kaime augę jaunuoliai ir sudarė didžiausią dalį partizanų gretose. Nenuostabu, jie jautė tą tiesioginį ryšį su žeme, kai tuo tarpu miesto inteligentija, pasipustė padus ir išvyko į užsienį. Ne dėl ko kito, bet tik dėl noro apginti gimtinės žemę partizanai aukojo vieną gyvybę po kitos nelygiose kovose su stribais, NKVD būriais.
Neveltui viena gražiausių partizanų dainų prasideda žodžiais: „Jei ne auksinės vasaros, Ne mėlynos vosilkos, Nebūtum mes atėję čia, Kur slenka dienos pilkos“. Žodžiai, parodantys, kokį stiprų ryšį su žeme (ir jos reikšme tautos formavime) jautė Lietuvos partizanai, išeidami į miškus. Kiekvienas žemės lopinėlis, kurį bandė atsikovoti, nebuvo matomas, kaip kad kažkam anksčiau priklausiusi privati nuosavybė.
Juk ne kartą, Lietuvos partizanai buvo raginami padėti ginklus į šalį, grįžti namo ir gyventi ramiai Sovietų okupacijoje. Okupantai žadėjo visišką amnestiją. Kai kas pasirinko šį kelią, tačiau daugeliui lietuvių meilė visai Lietuvos žemei, jaučiamas istorinis, organiškas ryšys su ja, buvo priežastis mirti, būti ištremtiems ar nukankintiems. Visa tai šie žmonės darė ne garbės troškimo vedami, o nuoširdžios vilties, kad Lietuvoje vėl atgims laisvė. „Jūs užmiršite mus, bet mes, žūstantieji, jūsų prašome: Mylėkite Tėvynę taip, kaip mes mylėjome! Neapvilkite mūsų, už ką mes kraują liejome! Mes į jus, gyvieji, žiūrėsime per amžius iš kapų“ tokie yra išlikę vieno žuvusio partizano, Justino Lelešiaus-Grafo, žodžiai. Žodžiai įpareigojantys ne tik džiaugtis ir mėgautis laisve, bet puoselėti ir ginti ją.
Pardavę auksinius rugių laukus, pardavę mėlynas rugiagėles, pardavę plačiuosius laukus, ar neparduosime didžiosios dalies savosios lietuviškos tapatybės? Ar nenuvilsime prosenių, narsiai kovojusių ir krauju merkusių gražią Lietuvos žemę? Ar nepatapsime vien trumpalaikės materialinės naudos siekiančiais vartotojais? Juk parduoti bet kurį Lietuvos žemės kampelį užsienio prašalaičiams tai tolygu parduoti savo tėvų, senelių ir prosenelių kapus…
Nėra Lietuvoje žemės lopinėlio, kuriame nebūtų nukritęs bent vienas lietuvio kraujo ar prakaito lašelis, išlietas vardan Tėvynės Lietuvos. Atėjus laikui pasirinkti – paaukokime savo materialines ambicijas, norą būti nuolankia ES provincija ir garbingai bei drąsiai tęskime Lietuvos partizanų, Lietuvos Sąjūdžio pradėtą darbą – gimtosios žemės išsaugojimą Mums ir Mūsų ateinančioms kartoms.
Autorius yra Tautininkų Sąjungos narys, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto studentas
Kaip būsimam politologui tai labai skystas rašinėlis. Matyt, vyruk, už mokslą pats moki, kad tik tiek “vosilkų” teišspaudei. Ne lygis, ne lygis… Pasisaugok, kad grupiokai neperskaitytų, ilgai atsimins šitą tavo opusą.
Linai , sūnau, neklausyk šitos kvaišos su sugaravusia galva. Tai garuko kliedesiai . Rink bendraminčius, būrkitės, vienykitės darbui vardan Lietuvos.
O “amelijų” visais laikais buvo ir bus. Dar kartą, “amelija” tau ku ku ku.
Taigi, “lygis ” būtų, Ameliut, parašyt, kad partizanai kovėsi ir mirė už Eurointegraciją, euro įvedimą, žemės pardavimą užsieniečiams, ir, aišku, už homoseksualistų, transvestitų ir t.t. kuo platesnes teises… Nes juk tik tai, yra TIKROJI laisvė, o ne kažkokia ten Lietuva ir lietuvių tauta…. va tada būt buvęs “teisingas” politologo opusas…. Ane??? 🙂
Autorius teisus. Amelijos smegenis užgulusi sovietinė priklausomybė, mintys dėstomos LKP ideologijos lygmenyje…
Linas Zasimavičius:
,,Disidentas, sąjūdininkas A. Patackas straipsnyje teigia:“ Tai nenuostabu – žemės gelmės turi įtakos žemės paviršiui, augmenijai, netgi klimatui, tad kodėl šitai negalėtų turėti įtakos žmogui.“ Galbūt šiais laikais daug kam neįtikėtina, tačiau pastarasis faktas gali būti įrodymas to, jog ta senoji kalba, kuria mes didžiuojamės………………”.
Linas Zasimavičius:
,,aktualu, populiaru, tema, tekstas, geopolitinius argumentus, formavimuisi, pozicijos, inicijuoti, subjektams, situacijos, diskusijas, efektyvesnis, teritorijoje, argumentuoja, masiškai, finansinę, istoriškai, potencialų, generatorių, geografinės zonos, inteligentija, private, materialines ambicijas, provincija………..”.
Žemės pardavimo užsieniečiams klausimas svarbus ne tik Lietuvai. Referendumas būtų įtaigesnis suderinus su Baltijos kelio tautomis.
Labai gerai. Taip ir toliau vaikeli… Sekmes
ŠTAI KAS NORI lIETUVOS ŽEMĖS :EBPO 34 valstybės: Airija, Australija, Austrija, Belgija, Čekija, Čilė, Danija, Didžioji Britanija, Estija, Graikija, Islandija, Ispanija, Italija, Izraelis, Japonija, JAV, Kanada, Lenkija, Liuksemburgas, Meksika, Naujoji Zelandija, Nyderlandai, Norvegija, P. Korėja, Portugalija, Prancūzija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Šveicarija, Turkija, Vengrija ir Vokietija.
NATO šalys, Es ie ASOCIACIJOS SUTARTIS pasirašiusios šalys.
tai baigiasi vanduo, tai pinigų spausdinimo mašinos sustojo.O ŽEMĖ -TAI DIŽIAUSIAS TURTAS , MŪSŲ TĖVYNĖ.
TĖVYNĖ- NE PREKĖ. Jeis Seimas nenori būti išvaikytas, lai ruošia “saugiklius” , bet tokius, kad svetimieji galėtų tik nuomotis.
Na, šios šalys dar Lietuvos žemės atėmę nebuvo ir Lietuvos piliečių nenaikino ir netrėmė, o štai Rusijos žemėje įsikūrusi TSRS ir iki tol buvusi Rusijos imperija buvo konkretus Lietuvos žemių grobėjas…Ir aplamai, duok Dieve sveikatos ir ilgo gyvavimo Amerikai ir NATO- tai Lietuvos išlikimo garantas.
Linas yra nauja, jauna Lietuvos karta ir ateitis. Tikras patriotas, kuris myli savo šalį ir vertina prosenelių nueitą sunkų kelią dėl mūsų Didžios lietuvių tautos. Ačiū Linui už straipsnį. Daugiau tokių straipsnių. Jie įkvepia ir kitus žmones.
Stipru, Linai…net susigraudzinau:) o kas ta Amelija? Stribo vaikas koks,visur tokiu dabar pilna
Labai gražus straipsnis, Linai, ačiū. Tik nemanau, kad lietuvių požiūris į žemę yra išskirtis. Tai tiesiog tradicinis konservatyvus požiūris, pagal kurį žemė yra paveldas, kurį galima perduoti tik paveldėtojams (bendrapiliečiai šiuo atveju gali būti traktuojami kaip paveldėtojai, nes jie priklauso tai pačiai bendruomenei). O liberalai nuo pat pradžių teigė, kad su žemę galima parduoti, pragerti ar pralošti kortomis be jokių skrupulų. Tik negirdėjau, kad kas nors pardavęs (o juo labiau pralošęs ar pragėręs) savo žemę, būtų tapęs laimingesnis.
Inga, o kalba, paveldas ar ne? Ar tautininkų išskirtinis bruožas spjaudyti svetimžodžius į kalbą?
Rusijos disidentų spauda ne kartą yra pabrėžusi, kad TSRS sukūrė seksualinių mažumų aktyvas/ kriminaliniai nusikaltėliai ir Europos liberalų pinigai. Išvada dabartiniai liberalai tėra neobolševikai su ta pačia ideologija- paimti, atimti, sunaikinti, nieko nekurti ir neduoti…
Gražiai ir taikliai išreiškėt žodžiais, ką turbūt ne vienas jaučiame. Ačiū! Ir džiugu, kad mūsų daug, kuriems Lietuva ne vis vien.
Šaunuolis! Ačiū už straipsnį. Taip ir toliau.
Viskas labai gražu, bet argumentai tokie patys kaip ir visur.
Tai dabar man prašom pasakyt, kurios šalies piliečiams sava žemė nėra brangi? Turbūt nerasi, net jeigu tai ir kokia Š. Korėja.
Jeigu koks užsienietis, pamils Lietuvą ir norės čia apsigyventi, tai jam užkertamos žmoniškos sąlygos įsigyti žemės sklypą ir gyventi ramiai.
Tuo pačiu mūsų emigrantai užsienyje taip pat nori įsigyti žemės ir tai sėkmingai daro. Tai mes turim būt kažkokie išskirtiniai?
Ir šiaip jau verslas yra didžiausias pirkėjas ir jis tai gali daryti jau dabar, bet nedaro.
Ukraina yra dar ne ES narė, tai nereik stebėtis ir Kinijos susidomėjimu. Šalyje nemažai dar jovalo ir yra perspektyvos išaugti iki pilnavertės vakarietiškos šalies.
Šiaip ar taip, niekas neliepia parduot tos žemės. Leidimas tai nėra įsakymas. Jeigu norim tikrai laisvos šalies, tai turim ir elgtis laisvai.
Aš jau nekalbu apie to referendumo sudėtį (kitus jo klausimus) ir šiaip akivaizdų propagandos veikimą. Man yra baisu, kad kartais protingi žmonės pasiduoda tokioms provokacijoms.
Aš tikrai nenoriu gyventi taip kaip rytinės kaimynės šalys, tai ir nepalaikysiu tokių referendumų niekada.
Tikiuosi, kad ir kiti piliečiai susivoks savyje ir nustos tikėti paistalais.
Šiaip jau, paistalai yra aiškinti apie meile Lietuvai trykštančius vargšus importinius, kurie dėl žemės pardavimo apribojimų negalės tos meilės išreikšti. 🙂 Beje, dėl tos meilės: “Jeigu koks užsienietis, pamils Lietuvą ir norės čia apsigyventi, tai jam užkertamos žmoniškos sąlygos įsigyti žemės sklypą ir gyventi ramiai.” – tai jei taip jau myli – tampa piliečiu, ir dingsta visi apribojimai – kur problemos? 😉
Va čia ir yr ” šuva pakastas”. Gauni pilietybę, apsivedi su lietuvaite- pačios gražiausios pasaulyje merginos- nusiperki žemės ir ari . Aš nieko prieš. Dar išmokysiu , kaip gerti naminukę.
Ateik čia ispane ar franke!
Mane ispanas Prancūzijoje mokė gerti vyną iš vynmaišio kažkada. Baisu prisiminti, jis plona srovele pataikydavo sau į burną per ištiestą ranką, net neprasižiodavo, tik truputi lūpą pakeldavo, o aš pradžioje dar pataikydavau…….. Naminukę, tai baika, nors neišsimaudai.
tai lietuvaiciams liks ne pacios graziausios pasaulyje merginos:/ uz uoj au ta))
,,meile Lietuvai trykstancius vargsus importinius”:)))))