Pirmadienis, 20 balandžio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

Dainininkė, pakeitusi Etiopijos muzikos istoriją

www.alkas.lt
2013-11-19 12:01:41
10
PERŽIŪROS
0
Minyeshu | Eric V Nieuwland nuotr.

Minyeshu | Eric V Nieuwland nuotr.

Minyeshu | Eric V Nieuwland nuotr.
Minyeshu | Eric V Nieuwland nuotr.

Su Etiopijos muzikos išskirtiniu stiliumi bei tradicijomis šį rudenį kviečia susipažinti organizacija „GM Gyvai“ į Lietuvą atveždama etiopų kilmės atlikėją M. K. Tedla (Minyeshu Kifle Tedla). Ši atlikėja yra itin mėgstama Europoje, nes jos kūryba spalvinga, šiuolaikiška ir darniai vienija Etiopijos tradicijas su Vakarų muzikos elementais.

Atlikėjos kūryboje etiopų muzika įgyja vakarietišką atspalvį: gilų, dinamišką ir emocionalų, o Vakarų muzika jos kūryboje prisipildo pirmykštės energijos ir egzotiško Etiopijos muzikos paveldo, diktuojamo natūralaus gamtos ritmo. Etiopijos aura Minješu (Minyeshu) kūryboje suvienija Vakarų Afrikos, klasikinę, europietišką liaudies, bliuzo, džiazo ir Karibų muziką. Minešu muzika net tituluojama atskiru žanru, atvėrusiu naują Etiopijos muzikos etapą. Šiuolaikiškai skambančioje Mineešu kūryboje išlaikomos pagrindinės Etiopijos muzikos tradicijos, pamatinės vokalinės manieros ir stiliai, o dainos atliekamos Etiopijoje vartojamomis kalbomis (daugiausia dainuojama semitų amharic kalba). Minešu muzika subtiliai ir elegantiškai pritaikoma vakarietiškam supratimui prie Etiopijai būdingų asimetriškų ritmų prijungiant lengvo roko ir modernios muzikos elementus.

Rytų Etiopijos Dire Dava (Dire Dawa) mieste gimusi M. K. Tedla muzikinį kelią pradėjo būdama keturiolikos metų. Persikėlusi į Adis Abeba Minešu prisijungė prie svarbiausio Etiopijoje Nacionalinio teatro veiklos, kuriame išugdė savo dainininkės, šokėjos, prodiuserės ir choreografės talentus. Dirbdama teatre Minešu prisidėjo prie didžiausio Etiopijos muzikos ir šokių projekto „People to People“, kuriame dalyvavo visas Etiopijos muzikos scenos elitas. Su šiuo projektu ji gastroliavo po visą pasaulį – per keturis mėnesius aplankė daugiau nei 35 šalis. Etiopijoje Minešu scenoje pasirodydavo su žymiausiomis šalies muzikos ikonomis: Mulatu Astatkeand, Mahmoud Ahmed, Tilahun Gessesse, Bizunesh Bekele ir daugybe kitų. Atlikėja savo aktorės talentą atskleidė suvaidinusi pagrindinį vaidmenį Etiopijos filme „Senait“.

Antrasis Minešu muzikinis etapas prasidėjo persikėlus gyventi į Europą. 1996 m. Minešu atvyko į Belgiją, o po kelerių metų persikraustė į Nyderlandus, kuriuose, padedant įrašų studijos „Mosaique Vivant“ muzikos prodiuseriui San Graatsma, pradėjo įspūdingą kūrybinį periodą. 1997–1999 m. ji grojo su muzikantų iš Afrikos Kyšulio grupe „Africa Unite“, 2000–2004 m. Minyeshu koncertuodavo su savo grupe „Chewata“, o išleidusi pirmąjį solinį albumą „Meba“ (2002 m.) tapo itin populiaria atlikėja Nyderlanduose, Belgijoje ir Vokietijoje. 2004–2010 m. Minyeshu tęsė veiklą su savo įvairiataute grupe, su kuria išleido antrąjį albumą „Dire Diwa“. 2013 m. pasirodė naujausias Minešu albumas „Black Ink“, kurio muzika apibūdinama Etiopijos funk stiliumi.

Nuo 2005 m. Minyeshu aktyviai dalyvauja tarptautiniuose muzikos renginiuose. Atlikėja pasirodė  Nyderlandų „Mundial“, Turkijos „Bursa“ festivaliuose, „Moving Cultures“ Austrijoje, „Festival Jazz“ Šveicarijoje, „Africa Festival Würzburg“ Vokietijoje, „Barcelona Acció Musical“ Ispanijoje, „Festival Radio France Montpellier“ Prancūzijoje, „Africolor“ Paryžiuje, Portugalijos „Festim“ renginyje. Į Afriką ji sugrįžo prisidėdama prie antrojo Alžyro „Pan-African“ festivalio, kuriame pasirodė su žymiais Afrikos artistais Salif Keita ir Youssou N’Dour. Senegale dalyvaudama „World Festival of Black Arts“ („Festival Mondial des Arts Nègres“) koncertavo kartu su Afrikos muzikos ambasadoriais Angelique Kidjo, Baaba Maal ir Youssou N’Dour.

Minyeshu yra dirbusi su daugybe Nyderlandų, Belgijos ir Vokietijos artistų bei orkestrų: Vokietijos–Etiopijos muzikiniu projektu „Sounds of Saba“ (2001 m.); prisidėjo prie „Zuco 103“ albumo „Whaa“ (2005 m.) kūrimo; Onno Krijn muzikinių projektų „Don’t be a stranger/ONE“ (2006 m. ) ir „Water“ (2008 m.); buvo Brigitta Hauer šokio spektaklio „Nesjomme“ choreografė (2003 m. ir 2008 m.); dalyvavo Leoni Jansen teatro gastrolėse „Made in Holland“ (2003 m.) ir „She got game“ (2010 m.); Marco Borsato „War Child“ koncerte Roterdame (2004 m.) ir daugybėje kitų renginių.

Minešu ne tik dainomis, bet ir savo šokiu perteikia Etiopijos genčių vystymosi, nesantaikos istorijų šimtmečius. Šios atlikėjos skleidžiamos muzikinės vibracijos suvirpina kiekvieno žmogaus sielą. Ji kviečia visus muzikos mylėtojus leistis į kelionę, „Kupiną etiopų melancholijos, ritmų ir rimavimo, pakeliančių dvasią melodijų ir susimąstymo momentų“. Vieningai sutariama, jog šilta, energinga ir spalvinga Mineš kūryba Etiopijos muziką pakylėjo laipteliu aukštyn – į lygį, kuriame etiopų muzikos pajautimas ir tradiciniai instrumentai susijungia su vakarietiškomis meno formomis.

Koncertai:

  • lapkričio 26d. 19val. Žalgirio arenos amfiteatras, Kaunas
  • lapkričio 27d. 19val. Rusų dramos teatras
Spausdinti 🖨

Nėra susijusių.

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

K. Strautnieko medinių baldų paroda „Suolų karštinė“
Architektūra

Medinės architektūros centre – pirmoji iliustratoriaus K. Strautnieko medinių baldų paroda „Suolų karštinė“

2026 04 20
Gimstamumo ir šeimos tyrimas
Lietuvoje

Lietuvoje pradedamas vykdyti gimstamumo ir šeimos tyrimas

2026 04 20
Naudotų padangų atliekos
Gamta ir ekologija

Miškuose vėl pražydo juodos senų padangų „orchidėjos“

2026 04 20
Arvydas Juozaitis Alkas.lt redakcijoje
Žmonės

Arvydui Juozaičiui – mąstytojui, Sąjūdžio pradininkui ir tautos dvasios žadintojui – 70

2026 04 20
Kapčiamiesčio karinis poligonas
Lietuvoje

S. Birgelis. Seinų savivaldybės tarėjų prašymai susitikti su Lietuvos kariuomenės atstovais – liko be atsako

2026 04 18
UNESCO vietovės vadovėliuose
Kultūra

UNESCO vietovės – ugdymo programose ir vadovėliuose

2026 04 18
Ukmergė kviečia į šventę „Molinuko teatras“
Kultūra

Ukmergėje atgis lėlės: miestas kviečia į šventę „Molinuko teatras“

2026 04 18
Baltijos šalių Ministrai Pirmininkai
Lietuvoje

Taline – dėmesys strateginiams infrastruktūros projektams ir saugumui

2026 04 17
Išdeginta žolė
Gamta ir žmogus

Kova su žolės degintojais įsibėgėja: ugniagesiai griežtina kontrolę

2026 04 17
Kelio darbai
Lietuvoje

Visagino keliams atnaujinti skiriama per 1 mln. eurų

2026 04 17
Darbai Neryje
Gamta ir ekologija

Prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai neteisėto Neries vagos gilinimo

2026 04 17
„Wizz Air“ lėktuvas
Lietuvoje

„Wizz Air“ Vilniuje mini 15 metų sukaktį ir siūlo naują kryptį į Prahą

2026 04 17

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Želva----Laumėnai apie V. Vasiliauskas. „Soldafonų  potiomkino“ kaimai
  • Kęstutis K.Urba apie Arvydui Juozaičiui – mąstytojui, Sąjūdžio pradininkui ir tautos dvasios žadintojui – 70
  • Gabriel apie Apie Vilnijos lietuvių skaičių ir jų gyvenimo naujienas Lenkijos okupacijos laikmečiu (1920–1939 m.) (I)
  • +++ apie Apie Vilnijos lietuvių skaičių ir jų gyvenimo naujienas Lenkijos okupacijos laikmečiu (1920–1939 m.) (I)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Medinės architektūros centre – pirmoji iliustratoriaus K. Strautnieko medinių baldų paroda „Suolų karštinė“
  • Lietuvoje pradedamas vykdyti gimstamumo ir šeimos tyrimas
  • Miškuose vėl pražydo juodos senų padangų „orchidėjos“
  • Arvydui Juozaičiui – mąstytojui, Sąjūdžio pradininkui ir tautos dvasios žadintojui – 70

Kiti Straipsniai

Pelėdos

Galaunių namai kviečia į šventinio laiko vakarą, kuriame susitiks poezija, garsas ir istorija

2025 12 17
Antaninos Pavlovos stebimoji dokumentika „Charakterio gimimas“ (1967)

Kūrybiškiausia vasaros diena Kintuose: nuo lietuviškos dokumentikos, iki prieš šimtmečius parašytos muzikos interpretacijų 

2025 08 20
Rūta Lūp ir Ivanas Rūstusis

L. Kalėdienė. Kodėl Rūta Lūp (Loop) dainuoja rusiškai?

2025 08 11
Jūros šventė

Klaipėda kviečia į Jūros šventę

2025 07 24
„Postcosmos“

Po žvaigždėtu dangumi – penktasis „Postcosmos“ susitikimas

2025 07 18
„Vėjų vėjai“

Klaipėdos padangę papuoš spalvingi aitvarai

2025 05 30
IX fortas

Muziejų naktis Kaune: partizanių dainos, moterų drąsa ir istorijos, kurios prabyla kitaip

2025 05 14
Ovidijus Vyšniauskas

Ovidijus Vyšniauskas pristato naują dainą „Dabar žinau“

2025 04 20
S. Nognienė. Eilėmis, muzikos akordais ir spalvomis „pražydo“ 21-asis Pagėgių literatūrinis pavasaris | A. Andrulienės nuotr.

S. Nognienė. Eilėmis, muzikos akordais ir spalvomis „pražydo“ 21-asis Pagėgių literatūrinis pavasaris 

2025 04 19
„Pagulbio šeimų šventė“ kviečia nuotaikingai pažinti paveldą, muziką ir protėvių papročius | pagulbis.lt nuotr.

„Pagulbio šeimų šventė“ kviečia nuotaikingai pažinti paveldą, muziką ir protėvių papročius

2025 04 15

Skaitytojų nuomonės:

  • Želva----Laumėnai apie V. Vasiliauskas. „Soldafonų  potiomkino“ kaimai
  • Kęstutis K.Urba apie Arvydui Juozaičiui – mąstytojui, Sąjūdžio pradininkui ir tautos dvasios žadintojui – 70
  • Gabriel apie Apie Vilnijos lietuvių skaičių ir jų gyvenimo naujienas Lenkijos okupacijos laikmečiu (1920–1939 m.) (I)
  • +++ apie Apie Vilnijos lietuvių skaičių ir jų gyvenimo naujienas Lenkijos okupacijos laikmečiu (1920–1939 m.) (I)
  • +++ apie Apie Vilnijos lietuvių skaičių ir jų gyvenimo naujienas Lenkijos okupacijos laikmečiu (1920–1939 m.) (I)
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Vaiguvos jaunimas didžiuojasi gimtojo krašto žmonėmis

Trečdalis mokinių pripažįsta – mokyklose neskatinama kūrybiškai mąstyti

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai