Po vasaros atostogų vaikai grįžta į ugdymo įstaigas, kur uždarose patalpose susidaro palankios sąlygos plisti užkrečiamosioms ligoms. Lietuvoje, taip pat ir Panevėžio apskrityje dažniausiai registruojama parazitinė liga yra enterobiozė, dar kitaip žinoma kaip spalinė. Labiausiai enterobioze užsikrėtę yra pradinių klasių mokiniai ir ikimokyklinio amžiaus vaikai. Nors kiekvienais metais stebimas sergamumo enterobioze skaičiaus mažėjimas, tačiau jis siejamas su profilaktinių tyrimų skaičius mažėjimui. Mažėjant profilaktinių tyrimų skaičiui, mažėja ir susirgimų skaičius.
Panevėžio visuomenės sveikatos centro duomenimis, 2012 metais Panevėžio apskrityje sergamumas enterobioze siekė 7,1 atvejo/10 000 gyventojų, kur buvo užregistruoti 175 šios ligos atvejai. Panevėžio apskrityje didžiausias sergamumas enterobioze buvo registruotas Rokiškio rajone, kur sergamumo rodiklis buvo 24,5 atvejo/10 000 gyventojų ir daugiau nei 4 kartus viršijo Lietuvos rodiklį (5,64 atvejjo/10 000 gyventojų). Panevėžio mieste sergamumas enterobioze taip pat viršijo šalies rodiklį (6 atvejai/10 000 gyventojų). Per 7 šių metų mėnesius Panevėžio apskrityje jau užregistruoti 86 šios parazitinės ligos atvejai.
Enterobiozė yra parazitinis susirgimas, kuris dažniausiai pasireiškia išeinamosios angos niežuliu. Žmogus enterobioze užsikrečia spalinių kiaušinėliams per burną patekus į virškinimo traktą. Dažniausiai užsikrečiama nuo nešvarių rankų, užteršto maisto ar daiktų (žaislų, knygų, drabužių, baldų ir t.t.). Spalinių kiaušinėliai su dulkėmis gali patekti į kvėpavimo takus, iš kur jie patenka į ryklę ir yra nuryjami. Vaikai, kurie neturi reikiamų higieninių įgūdžių ir yra labai imlūs šiai infekcijai, dažnai užsikrečia pakartotinai, todėl sirgti gali mėnesius ar net metus. Užsikrėtusį enterobioze ligonį būtina gydyti.
Pirmąsias dvi savaites po užsikrėtimo enterobiozė pasireiškia pilvo skausmais, dažniausiai bambos srityje, gali padažnėti tuštinimasis, pykinti, kartais vemiama. Tik praėjus maždaug 30 dienų po užsikrėtimo, kai suaugusios kirmėlaitės pradeda šalintis per išeinamąją angą, atsiranda stiprus išeinamosios angos, tarpvietės, lytinių organų niežulys. Labiausiai niežulys kankina naktį, todėl ligonis blogiau miega, būna irzlus, nervingas, sumažėja darbingumas. Dėl bendros intoksikacijos gali svaigti ir skaudėti galvą, sumažėja apetitas. Kai parazituoja didelis spalinių kiekis, niežulys gali būti jaučiamas visą parą. Niežulys trunka 1–3 dienas ir po to išnyksta, tačiau po 2–3 savaičių dažnai pasikartoja. Toks periodiškumas susijęs su pakartotinu užsikrėtimu. Kai spalinėmis užsikrečiama pakartotinai, ligos simptomai trunka ilgiau, niežulys tampa pastovesnis ir įkyresnis.
Siekiant išvengti šios parazitinės ligos, labai svarbu imtis profilaktinių priemonių: kruopščiai plauti rankas su muilu pasinaudojus tualetu, prieš valgį ar maisto ruošimą. Taip pat rekomenduojama trumpai karpytis nagus ir jų nekramtyti. Sergančiam ligoniui naktį patartina užsimauti apglundančias kelnaites, kad ant patalynės ir kitų aplinkos daiktų nepatektų kirmėlių bei jų kiaušinėlių. Svarbu dažnai keisti, skalbti ir karštu lygintuvu lyginti apatinius drabužius ir patalynę, kad žūtų spalinių kiaušinėliai bei nuolat drėgnu būdu valyti patalpas.