Pilsudskio ir Marchlevskio gatvių sankryžoje vyksta kasdienis monotoniškas gyvenimas. Nei tie, kas netoli šios sankryžos gyvena, nei tie, kurie čia retkarčiais važiuoja, nepastebi nieko keisto ir neįprasto. Sankryža kaip sankryža.
Problemą neseniai įžvelgė Lenkijos Senatas, kurio nariams tokių (ir panašių) sankryžų pavadinimai nepatinka. Sunku su tuo nesutikti. Pilsudskis 1918 m. kūrė Lenkijos valstybę, Marchlevskis priešingai – aršiai priešinosi Lenkijos nepriklausomybės atkūrimui. Žinoma, dėl tokių pavadinimų sankryžoje autoavarijų nepadaugėja, o gatvių dangos kokybė vienoda tiek Pilsudskio, tiek Marchlevskio dalyje. Problema kito pobūdžio.
Eilinis duonos valgytojas paklaustų: o koks skirtumas, koks gatvės pavadinimas, juk ir taip po kurio laiko nieks nesvarsto jo reikšmės ir pan. Tai ne iki galo tiesa. Juk tokiu atveju galėtumėm taip pat paklausti: koks skirtumas, ko mokykloje mokytojai moko? Tačiau taip neklausiame. Kaip ir mokykla, gatvių pavadinimai, paminklai – moko. Vieni primena apie didvyrius, kiti perspėja nekartoti praeities klaidų ir pan. Taigi gatvių pavadinimai atlieka ne tik administracinę funkciją.
Apie gatvių, kurios primena socializmo veikėjus, pavadinimų keitimą Lenkijoje kalbama jau seniai, tačiau ligi šiol šio proceso užbaigti nepavyko. Žinoma, vargu ar kur nors dar surastumėm Vladimiro Lenino vardu pavadintą gatvę, tačiau žemesnio rango funkcionierių ar revoliucionierių pavardėmis pažymėtų gatvių ir aikščių dar daug, ypač provincijoje.
Lenkijos centrinės valdžios institucijos jau kelis kartus bandė šią problemą spręsti ir vietos valdžias priversti keisti su totalitariniais režimais siejamus gatvių pavadinimus. Prieš kelerius metus Lenkijos tautos atminties institutas (IPN) surinko informaciją, kiek ir kuriose vietovėse dar oficialiai galioja su praėjusios santvarkos asmenimis ar įvykiais susiję pavadinimai. Institutas tuomet išsiuntė savivaldybių administracijoms šimtus pranešimų, aiškinančių, kas buvo ir ką veikė asmenys, kurių vardais pavadintos gatvės ar aikštės, tačiau tai nepaskatino savivaldybių tarybų pradėti keisti pavadinimus. Žinoma, pagrindinis argumentas buvo finansinės ir administracinės kliūtys, mat pakeitus gatvės pavadinimą būtina keisti joje gyvenančių asmenų ar veikiančių firmų dokumentus, spaudus ir pan.
Vėliau prieita prie išvados, kad šis procesas pajudės tik tuomet, kai bus priimtas atitinkamas įstatymas, kuris tiesiog administraciniu būdu privers savivaldybes pavadinimus pakeisti. Įstatymo iniciatoriai aiškiai pasakė, kad negali būti taip, jog nepriklausomoje valstybėje dalis savivaldybių dar gyvena komunizmo ideologijos apsuptyje.
Seinuose keisti gatvių pavadinimus bandyta kelis kartus. Čia vis dar puikuojasi komunistinį režimą įamžinantys šie gatvių pavadinimai: Generolo Svierčevskio (Świerczewski), Novotkos (Nowotko), Liepos 22-osios (22 Lipca). Savivaldybių vadovai nemato didesnių problemų. Seinuose, Svierčevskio gatvėje, veikiančios Seinų savivaldybės įstaigos vadovas, paklaustas, ar jam netrukdo šis pavadinimas, atsakė, kad gyventojai jau priprato, ir niekas net nesusimąsto, kas buvo ir ką veikė šis generolas. Be to, pasak jo, savivaldybė „tyliai“ jau pakeitė šį pavadinimą, kadangi gatvės pavadinimo lentutėse ar savivaldybės spauduose nebėra žodžio „generolo“, vien „Svierčevskio g.“. O kas tokiu atveju gali garantuoti, kad tai tas pat Svierčevskis?
Su Seinais glaudžiai susijęs Seimo narys J.Zielinskis (J.Zieliński) mano, kad kai kuriais atvejais valstybė turi pati atlikti reikiamus darbus savivaldybėse. Pasak jo, „kai kuriuose iš jų vis dar valdo asmenys, glaudžiai susiję su Lenkijos Liaudies Respublika. Kai mes ateisime į valdžią, šie klausimai vienareikšmiai bus išspręsti“ (Współczesna, 2013-06-25). Tačiau tai, matyt, daugiau politinio pobūdžio pareiškimas negu asmeniniai įsitikinimai, kadangi Seimo narys miesto valdžios kviečiamas mielai ir dažnai dalyvauja patriotinio pobūdžio iškilmėse Seinuose, ir nei miesto centre stovintis „padėkos Raudonajai armijai – išvaduotojai“ paminklas, nei minėti gatvių pavadinimai niekada neužkliuvo.
Seinų lietuviai jau seniai siūlė komunistinį laikmetį primenantį gatvės pavadinimą (22 Lipca) pakeisti vyskupo Antano Baranausko vardu, tačiau nuo 1995 m. lieka neišgirsti. Ar šią padėtį galėtų pakeisti Lenkijos Senato birželio 19 dieną priimtas įstatymo projektas? Vargu, kadangi reikalingas dar Seimo sprendimas, o jame ne visos politinės jėgos tokiai iniciatyvai pritaria.
„Aušra“ 15/2013
