Meningokokinė infekcija dažniausiai užpuola mažiausius

Kasmet Kauno apskrityje registruojama po 10–15 meningokokinės infekcijos atvejų. Kauno visuomenės sveikatos centras informuoja, kad per šių metų penkis mėnesius meningokokinė infekcija nustatyta šešiems Kauno apskrities gyventojams, iš kurių vienas baigėsi mirtimi.

Šių metų birželio mėnuo ypatingas tuo, kad pastarąją savaitę Kauno apskrityje užregistruoti net keturi meningokokinės infekcijos atvejai (du – patvirtinti, du – įtariami), iš kurių vienas – mirties atvejis. Susirgo du Kauno mieste ir du Kauno rajone gyvenantys vaikai, nuo vienerių iki penkerių metų amžiaus. Trims iš užregistruotų meningokokinės infekcijos atvejų pasireiškė generalizuota forma – meningokokcemija (sukėlėjų patekimas į kraują). Vienas susirgęs vaikas lanko Kauno m. ikimokyklinio ugdymo įstaigą.

Visais atvejais buvo taikytos profilaktinės priemonės (artimai bendravusiems asmenims paskirta chemoprofilaktika ir sveikatos stebėjimas). Atliekant židinių epidemiologinius tyrimus nustatyta, kad visi atvejai pavieniai, tarpusavyje epidemiologiškai nesusiję nei laiko, nei vietos atžvilgiu.

Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų gligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Lina Bagdonavičiūtė primena, kad meningokokinė infekcija, tai – ūmi bakterinė, oro lašeliniu būdu plintanti infekcija, kurią sukelia bakterija Neisseria meningitidis.

Vienintelis infekcijos šaltinis yra žmogus, sergantis įvairiomis formomis meningokokine infekcija bei bakterijų nešiotojai. Sergantis žmogus yra gerokai pavojingesnis negu bakterijų nešiotojas. Į aplinką meningokokai išsiskiria su smulkiausiais seilių lašeliais kalbant, kosint arba čiaudint. Imlūs asmenys artimo kontakto metu užsikrečia per kvėpavimo takus. Meningokokine infekcija serga įvairaus amžiaus žmonės, dažniausiai vaikai, ypač jaunesni nei 5 m. ir paaugliai.

Ar žmogus susirgs, priklauso nuo imuninės sistemos, be to labai svarbu ir cirkuliuojantis sukėlėjo tipas bei jo virulentiškumas.

Ligos slaptasis periodas trunka nuo vienos iki dešimties dienų, dažniausiai apie 3–4 d.

Ankstyvieji ligos požymiai yra nespecifiniai ir panašūs į virusinę infekciją, tačiau jai progresuojant prasideda karščiavimas, stiprūs galvos skausmai, pykinimas, vėmimas, sprando raumenų nelankstumas, hemoraginis (kraujas iš kapiliarų patenka į aplinkinius audinius, susidaro tarsi nedidelės kraujosruvos) kūno bėrimas.

Nors susirgimai šia liga dažnesni šaltuoju metų laiku, rudens-žiemos-pavasario mėnesiais, tačiau jų gali pasitaikyti ir šiltuoju metų laiku. Kaip ir bet kurios kitos užkrečiamosios ligos, taip ir meningokokinės infekcijos profilaktikai būtinas kompleksinis visų galimų prevencinių priemonių naudojimas.

Meningokokinės infekcijos profilaktinės priemonės

1. Susirgusiojo izoliacija. Nustačius arba įtarus susirgimą meningokokine infekcija, sergantysis izoliuojamas iki 24 val. nuo antibiotikų vartojimo pradžios. Praėjus šiam laikotarpiui, sergantysis tampa nepavojingas aplinkiniams.

2. Artimą sąlytį su meningokokine infekcija sirgusiu ligoniu turėjusiems asmenims – šeimos nariams, asmenims, gyvenantiems ir miegantiems toje pačioje patalpoje (kareivinėse, globos namuose ir kt.), kitiems asmenims, turėjusiems artimą sąlytį (bučiniai, kontaktas su seilėmis, valgymas iš bendrų indų, naudojimasis susirgusiojo dantų šepetuku, gaivinimas „burna į burną“, intubacija ir kt.), klasės suolo draugams ir kitiems artimai bendraujantiems, ikimokyklinėje vaikų įstaigoje artimą sąlytį turėjusiems vaikams – rekomenduojama profilaktika:

2.1. Antimikrobinė chemoprofilaktika skiriama asmenims, kurie turėjo glaudų sąlytį su ligoniu 7 dienų laikotarpiu iki pirmųjų ligos simptomų, kol jam dar nebuvo skirti antibiotikai arba nuo jų vartojimo pradžios buvo praėję mažiau kaip 24 val. Ikimokyklinėje vaikų įstaigoje, jei per 4 savaites toje pačioje grupėje išaiškinamas antrasis atvejis, chemoprofilaktika rekomenduojama visiems tą pačią grupę lankantiems vaikams ir įstaigos personalui. Dėl antibiotikų paskyrimo būtina nedelsiant kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurią esate pasirinkęs. Jei yra praėję 10 ar daugiau dienų nuo kontakto su susirgusiuoju, antibiotikai neskiriami.

       2.2. Patariama 10 dienų po paskutinio kontakto su susirgusiuoju stebėti sveikatos būklę (kasdien matuoti kūno temperatūrą). Prasidėjus karščiavimui ar atsiradus kitiems būdingiems ligos požymiams (stipriam galvos skausmui, sprando nelankstumui, vėmimui, hemoraginiam odos bėrimui) būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Nosiaryklės mėginių bakteriologiniai tyrimai sąlytį turėjusiems asmenims nėra tikslingi ir nerekomenduojami.

Vakcinacija sąlytį turėjusiems asmenims nerekomenduojama.

3. Aplinkos valymas. Patalpų dezinfekcija nerekomenduojama (meningokokai aplinkoje greitai žūsta: +10ºC temperatūroje jie žūsta per 2 val.; +50 ºC – per 5 min., ultravioletiniai spinduliai sukėlėją sunaikina nedelsiant). Tačiau būtina užtikrinti tinkamą patalpų valymą ir vėdinimą, ypač jei jose gyvena ar dirba daug žmonių.

4. Rankų higiena. Plauti rankas prieš valgį, pasinaudojus tualetu, prieš maisto gaminimą, grįžus iš lauko, mokyklos ir t.t.

5. Skiepijimas. Visuotinis skiepijimas meningokokine vakcina nerekomenduojamas. Pagrindinė rizikos grupė, kuriai rekomenduojama skiepytis yra keliautojai, vykstantys į šalis, kuriose meningokokinė infekcija pasireiškia protrūkiais, ar į šalis, kuriose reikalaujama būti pasiskiepijusiam nuo C grupės N. Meningitidis. Be to, kai kuriose šalyse nuo C grupės N. Meningitidis skiepijami ir asmenys priimant juos į mokymo įstaigas.

Dėl skiepų rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.