Birželio 23 d. Rasos šventė kviečia į istorinę Kernavę. 1967 metais žygeivių klubas „Raskila“ pirmą kartą Kernavės piliakalniuose įžiebė šventą aukuro ugnį. Jau 46 metus ši ugnis kasmet kviečia sugrįžti į Kernavę ir su daina bei apeigomis nusilenkti Saulei, motinai gamtai. Pajautos slėnio rūkuose ieškoti paparčio žiedo, iš širdies pasilinksminti ir pasisemti stiprybės – taip pašlovinti lietuvių praeitį, papročius ir tradicijas.
Nuo 15 val. Kerniaus ir Vilniaus gatvėse vyks mugė.
20–3 val. Miestelio scenoje koncertuos folkloro ansambliai, liaudiškos muzikos kapelos, country muzikos grupė „Karčema“ iš Šilutės, modernaus folkloro grupė „Aisva“ iš Jonavos.
20 val.–4.30 val. piliakalniuose ir prie Neries upės Rasos – šventės apeigos, burtai ir žaidimai.
Daugiau informacijos rasite čia.
PROGRAMA:
Piliakalniuose ir prie Neries upės
20.00 Vartų ratelis. Laukų lankymas Pajautos slėnyje, žaidimai, burtai prie Didžiosios kupolės Pilies kalne.
21.40 Nusileidžiančios Saulės pagerbimas Pilies kalno piliakalnyje.
22.20 Aukuro uždegimas, aukojimas Aukuro kalno piliakalnio papėdėje.
23.00 Didžiojo laužo ir stebulių uždegimas piliakalniuose.
1.00 Vainikų plukdymas Neries upe.
2.00 Dainos, šokiai, žaidimai Pilies kalne ir prie Neries.
4.30 Tekančios Saulės pagerbimas, prausimasis rasa.
Dalyvauja:
Folkloro ansamblis „Dagilėlis“, Ukmergė; folkloro ansamblis „Pajauta“, Panevėžys; Vilniaus liaudies dainų klubas „Raskila“; liaudiškos muzikos kapela „Kukalis“, Panevėžys; liaudiškos muzikos kapela „Lankesa“, Jonava; Menų klubas „Kaukoras“, Klaipėda; Širvintų folkloro ansamblis „Gojus“; Širvintų rajono: Gelvonų folkloro ansamblis „Savingė“, Čiobiškio folkloro ansamblis „Liepelė“, Kernavės folkloro ansamblis „Medgrinda“, Kernavės jaunimo liaudiškos muzikos kapela „Kerniukai“, Anciūnų kaimo kapela.
Kernavės miestelio scenoje
Dalyvauja:
20.00 Folkloro ansamblis „Dagilėlis“, Ukmergė.
20.15 Kernavės folkloro ansamblis „Medgrinda“, Širvintų r.
20.40 Kernavės jaunimo liaudiškos muzikos kapela „Kerniukai“, Širvintų r.
21.00 Užpalių kanklininkių ansamblis „Pasagėlė“, Utena.
21.30 Musninkų liaudiškos muzikos kapela, Musninkų liaudiškos muzikos ansamblis, Širvintų r.
21.50 Liaudiškos muzikos kapela „Lankesa“, Jonava.
22.20 Liaudiškos muzikos kapela „Kukalis“, Panevėžys.
23.00 Anciūnų kaimo kapela, Širvintų r.
23.30 Menų klubas „Kaukoras“, Klaipėda.
24.00 Country muzikos grupė „Karčema“, Šilutė.
2.00 Modernaus folkloro grupė „Aisva”, Jonava.
Sušiktiems FOLKLORISTAMS reikia parodyti už ką gauna pinigus. Taigi Rasos šventė ne bet kokia, o TRADICINĖ, Kernavė ISTORINĖ, apeigos pagal PROGRAMĄ…. Linksmindamiesi jie semia stiprybės šlovindami TRADICIJAS.
SCENOJE KONCERTUOS FOLKLORO ANSAMBLIAI, COUNTRY MUZIKOS GRUPĖ, MODERNAUS FOLKLORO GRUPĖ (vieni svetimžodžiai!).
Gal kas paaiškintų kuo skiriasi ANSAMBLIAI nuo GRUPIŲ…
Pritariu Kembliui. Ne šventė, bet jos sukomercializuota parodija.
Visų pirma, Vasarvydžio naktis švenčiama 21 – 22 dieną, kai naktis trumpiausia. Antraip ji praranda savąją magiją.
Visų antra – tai likimo -laimės deivės Laimos globojama šventė. Čia ne etnografinių ansamblių pasirodymas. Etnoansamblų pareiga priminti apeigas su ritualinėmis dainomis.. Šis portalas dedasi pagonišku, bet nei žodeliu kažkodėl apie pagonoškas apeigas neužžsimena. Kaip šios šventės metu pašventinama ugnis, dėkojant šeimos židinio saugotojai Gabijai, kaip simboliškai apsiprausiama, nusivalant blogus darbus ir mintis, kurios skiria mus vienus nuo kitų, o apsivalius praeinama pro Laimos vartus, sąjungoj po du, už vartų paliekant nuodėmes, kokios ritualinės giesmės giedamos einant, kaip dainuojant ritualines sutartines Gabijos garbei, einant ratu virš aukuro mėtamas tešlos gabalėlis, kuris bemėtant pašventinamas ugnimi ir taip iškepa. O iškeptas laužomas dalinantis kaip Dievui patinkanti auka… vietoj anksčiau aukotų ėriukų ar Nakties ir vandens deivėms laumėms aukojamų vištų… … kaip kupoliaujama kas devyni žingsniai atbula ranka nuskinant pasitaikiusį žolyną, iš kurių vėliau “ragana” spėja ateitį, kokia prasmė vainikų pynimo ir plukdymo, kas priklauso berneliui, pagavusiam vainiką, kokiu būdu paskatinama deivė Žemyna su savo vyru Žemėpačiu, kokia čia Baubilo – vyriško vaisingumo reikšmė, kad ir žemė būtų vaisingesnė, derlingesnė, ir t.t. Kada tradicijas ginanti redakcija nepatingės aprašyti šios šventės tradicijas, kurios jau sėkmingai iškraipmos komercijos?
taip, taip . Pritariu toms mintims. Pirmiausia stovi dievas litas, o kiti Dievai jam tik patarnaus.
Lietuviškus Dievus mes galime “pasimti” barteriu. Už tai Jie mums atsilygins, atsidėkos.
Pasakysiu trumpai judviem – blogam šokėjui ir kankolai trukdo. Švęskit 🙂 Ko čia sėdit dantis padžiovę 😀