Trečiadienis, 10 gegužės, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Kelionės

Kernavė – lietuviškoji Troja

Dana Kurmilavičiūtė, www.keliaukkitaip.lt
2012-02-20 15:01:34
2
Kernavė – lietuviškoji Troja
Kernavė
Kernavė

Yra tokia ypatinga vieta Lietuvoje, kur atsiskleidžia to regiono archeologinės kultūros nuo paleolitinių laikų iki viduramžių. Kernavę galima laikyti senosios pagoniškosios kultūros liudininke, kuri demonstruoja ir krikščionybės skverbimosi į šį kraštą požymius. Įdomu tai, kad visame Baltijos jūros regione nėra kito tokio penkių piliakalnių komplekso, kaip Kernavėje. Tai – ir ledynmečio, ir žmogaus rankų darbo palikimas. Įspūdingą kraštovaizdį čia sudaro ne tik piliakalniai, bet ir kalvos, Pajautos slėnis, Kernavėlės upelio raguvos ir Neris su savo skardžiais. Slėnyje yra saugoma nemažai archeologinių vertybių, pavyzdžiui, Kernavės kapinynas, Kernavės senovinė gyvenvietė ir kt.

Valstybės gimimą menanti žemė

Kernavė labiausiai žinoma kaip vienas iš svarbiausių viduramžių laikotarpio Lietuvos politinių centrų. Įvairūs radiniai byloja, kad čia gyventa turtingų amatininkų.  XIII a. feodalinis Kernavės  miestas buvo išsidėstęs Pajautos slėnyje tarp Neries upės ir įtvirtintų piliakalnių. Centrinis piliakalnis, dar kitaip vadinamas Aukuro kalnu, buvo kunigaikščio dvarvietės būstinė, o likusieji keturi tarnavo kaip priešpiliai, saugoję kunigaikščio pilį ir miestą. Kernavė minima kaip LDK kunigaikščio Traidenio (1269–1282) valda. Tai buvo besikuriančios Lietuvos valstybės politinis-ekonominis centras, pirmoji šalies sostinė.

Kernavė

Nesyk siaubta priešų, ji vis pakildavo iš pelenų. Tačiau per 1390 metų kovas miestui sudegus, senojoje vietoje jis daugiau nebuvo atstatytas. Gyventojai iš Pajautos slėnio persikėlė į viršutinę terasą, kurioje yra dabartinė Kernavė. Vėliau, perkėlus sostinę į Trakus, Kernavė neteko išskirtinės politinės-karinės reikšmės. Žmonių gyvenimo pėdsakus senojoje Kernavėje uždengė ir užkonservavo storas žemės sąnašų sluoksnis. Užtat dabarties archeologams lietuviškoji Troja pamažu atskleidžia paslaptis.  

Senoji istorija atgyja

Kernavė iš tikrųjų unikali vieta, todėl yra stengiamasi išsaugoti regiono paveldą, išlaikyti tradicijas. Trumpiausią vasaros naktį Pajautos slėnyje žmonės renkasi jau nuo 1967 metų. Tradicija atvykti į Kernavę kiekvienų metų birželio 23-iąją gyva iki šiol. O apeigos dabar beveik tokios pačios kaip būdavo tada – palydima nusileidžianti saulė, uždegami laužai, aplink juos šokama ir dainuojama, Nerimi plukdomi žolynų vainikai, ieškoma paparčio žiedo, Joninių ryte pagerbiama patekėjusi saulė.

Kernavė

Įspūdingas renginys  „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“ organizuojamas per Mindaugo karūnavimo dieną. Per šią šventę senoji Kernavė virsta viduramžišku miestu. Kaip ir kažkada, jos gatvėse gali sutikti margiausių personažų: ir iš užjūrio atvykusių pirklių, ir elgetų, ir muzikantų. Ilgapirščius, kitokio plauko nusižengėlius teisia miesto aikštėje rengiami viduramžių teismai, po kurių nuosprendžių pradeda darbuotis budeliai. Lankytojai gali pamatyti įvairius geležinius dirbinius, pamėginti šaudyti iš laiko… Štai ji – gyvoji praeitis, spalvinga senojo miesto istorija, su kuria susidūręs, jau nebeišbrauksi iš atminties.

Kernavė

„Per šias šventes lankytojų srautai Kernavėje smarkiai išauga. Jeigu per Jonines čionai suplaukia 5–7 tūkstančiai žmonių, tai festivalio metu jų skaičius gali siekti iki 25 tūkstančių. Suprantama, tokį antplūdį nėra paprasta suvaldyti, taigi mūsų pečius užgula nelengvas rūpestis, – sako rezervato Ryšių su visuomene ir švietimo programų skyriaus vedėjas Jonas Vitkūnas.- Pagrindinė problema – transporto grūstys, nes Kernavėje mašinų aikštelių nebepakanka. Ją spręsti padeda kelių policija, ir už tai esame jai dėkingi. Vidaus tvarka švenčių metu taip pat tenka rūpintis, nors nepasakyčiau, kad atsiranda daug mėgėjų laipioti piliakalnių šlaitais ar niokoti rūpestingai sutvarkytą aplinką. Ko gero, daugiau rūpesčių kelia kiekvieną rudenį ir pavasarį į ekskursijas po rezervatą išsirengę moksleiviai. Štai jie tai mėgina nepaisyti draudžiamųjų ženklų ir yra linkę keberiotis aukštyn per žoles, nors šalia driekiasi pėsčiųjų takai ir laiptai“.

Lankytojų dėmesiui – nauja muziejaus ekspozicija

Būnant Kernavėje smagu ne tik kraštovaizdžiais pasigėrėti, bet ir apsilankyti čia esančiame Archeologijos ir istorijos muziejuje. Šiuo metu muziejaus eksponatų skaičius siekia per 20 tūkstančių ir atspindi visus Lietuvos archeologinius laikotarpius nuo vėlyvojo paleolito iki XVIII amžiaus. Jau naująjį vasaros turistinį sezoną muziejus pasitiks atrekonstruotas ir apsirūpinęs modernia technine įranga.  „Eksponatų rinkiniai išsidėstys trijose salėse, – pasakoja muziejaus vedėja Dalia Vaičiūnienė. – Pirmojoje bus pristatyta pati Kernavė – kaip UNESCO saugomas unikalus teritorinis archeologijos ir istorijos vertybių kompleksas. Antroji salė supažindins su šios išskirtinės vietovės gyvenimu nuo akmens amžiaus iki ankstyvųjų viduramžių, na, o trečioji pasakos apie Kernavės gyvenimą viduramžiais. Viena ekspozicijos dalis atskleis materialinį-buitinį paveldą, kita – dvasinį gyvenimą“. Taip pat muziejaus darbuotojai džiaugiasi tuo, kad turės galimybę lankytojams žymiai geriau atskleisti milžinišką šios teritorijos reikšmę mūsų istorijai, nes apie vaizduojamų laikotarpių gyvenimą iškalbingai pasakos 3D formato filmai.

Atgal, į amžių glūdumą

Rezervato darbuotojai organizuoja edukacinę programą „Gyvoji archeologija – kelionė į praeitį“, kuri skirta moksleiviams, pedagogams, šeimoms su vaikais. Tokie užsiėmimai vyksta naujai įrengtoje klasėje-dirbtuvėse. Lankytojai laiko ratu keliauja į įspūdingą Kernavės istorinę praeitį, susipažįsta su kupinu paslapčių archeologų darbu, bando „prakalbinti“ archeologinius radinius ir savo rankomis gali paliesti tai, ką mūsų protėviai paliko prieš šimtus ir tūkstančius metų. Užsiėmimai skirti įvairaus amžiaus lankytojams. Pavyzdžiui, pradinukams – „Viru viru košę arba vieno seno puodo istorija“ (mažieji susipažįsta su tais laikais, kai dar nebuvo puodų ir pamato kaip buvo nulipdytas pirmasis). Vyresniems siūloma programa „Archeologija – nuo tyrimo iki eksperimento bei rekonstrukcijos“. Lankytojams pateikiamas tikrai nemažas tokių užsiėmimų sąrašas, tad rinktis tikrai yra iš ko.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Liepos 8-10 d. gyvosios archeologijos dienos kviečia į Kernavę
  2. Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas kviečia pakeliauti
  3. Pagramančio regioninis parkas kviečia pakeliauti

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Daniela says:
    9 metai ago

    Prabanga Lietuvos žemėje labai disonuoja su reilau pragyvenimo nuosmukiu.Gaila, kad socdemai sunaikino vidurinį sluoksnį. Neliko erdvės turėti savo šeimos verslą, viskas atiduota tinklams, kurie įsikūrė miestų centruose, dirba 365 dienas per metus, sekmadieniais iki vėlumos. Tai kur įsiterpti smulkiam verslininkui?Taigi, po tokios įžangos, būtina papildomai apmokestinti visus turčius, kurie turi po kelis automobilius (kurių vieno vertė didesnė nei 50000 litų), kurie turi kelis nekilnojamo turto vienetus (butas, namas, sodyba), kurie uždirba daugiau, kaip po 50000 litų per metus. Deklaraciją užpildei ir pridavei, apskaičiavo VMI ir pervesk, mielasis, per 30 dienų į biudžetą.O tai neturim iš ko pensininkams pensijas išmokėti O ir krašto apsaugai lėšų mažoka Be to reiktų ir atlyginimus kelti Dėl atlyginimų, tai jau seniai laikas didinti minimalią neapmokestinamą algą (iki 1200 LT), kad turčiai mažiau pelno gautų, o daugiau į rankas dirbantysis turėtų ir galėtų oriai gyventi aisčių žemėje.

    Atsakyti
  2. Bogdan says:
    5 metai ago

    Kernage rejka tam pastatit dideli pilie kad buvo kur organizuot muzeum etnografi ir lietuviu pirma pulku karejvie ir kur galma buvo korunuat lietuviu prezydente to ira śventasis vieta lietuvium.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Lietuvos respublikos Prezidentas G. Nausėda | lrp.lt nuotr.

Prezidentas: istoriją kuria tie, kas myli laisvę ir ją gina

2023 05 08
Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lenta | alkas.lt nuotr.

A. Mikelionis. Lietuviai neretai neapgalvotai kėsinasi į savo didvyrių atminimą

2023 05 04
„Aktualioji istorija“: Lietuvio kario žirgas

„Aktualioji istorija“: Lietuvio kario žirgas

2023 05 03
Dviratis | neringa.lt nuotr.

Kelionių dviračiu į Neringą dar geriau neplanuoti

2023 04 29
„Kūlgrinda“ gieda sutartines | „Kūlgrindos“ nuotr.

R. Šarknickas. Sutartinės ČIŪTO-TŪTO nuskambėjo. Ar nuskambės Seime?

2023 04 28
Pirmojo pasaulinio karo paveldas gali būti pritaikytas turizmui | Ignalinos rajono savivaldybės nuotr.

Pirmojo pasaulinio karo paveldas gali būti pritaikytas turizmui

2023 04 27
Ilgiausias šalyje pažintinis takas per pelkę dar pailgėjo

Atostogoms Lietuvoje – nepakartojamas lietuviškų kraštovaizdžių grožis

2023 04 25
Atostogos | pexels.com nuotr.

Atostogas su šeima „skaičiuokite“ iš ankto

2023 04 23
„Atostogos Lietuvoje“ | welovelithuania.com nuotr.

Vyko didžiausia Lietuvoje turizmo paroda – „Atostogos Lietuvoje“

2023 04 23
Kauno oro uostas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Kauno oro uoste – nemokama vandens stotelė

2023 04 22
Rodyti daugiau

Naujienos

vrm.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

VRM pradeda bendradarbiavimą su bendruomenėmis

2023 05 10
Mokykloms suteikiama daugiau sąlygų skatinti judrumą
Lietuvoje

Kaune prasideda registracija į vasaros stovyklas

2023 05 10
Į Čepkelių taką – tik su ST direkcijos žinovu | am.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Į Čepkelių taką – tik su ST direkcijos žinovu

2023 05 10
Rengiama pirmoji paauglių literatūros šventė „Juoda – Balta“ | Rengėjų nuotr.
Kultūra

Paauglių literatūros šventė „Juoda – Balta“

2023 05 10
Kviečia K. Gudonytės – Dūdienės paroda „Vilnius – Kunigiškis“ | G. Oržikausko nuotr.
Kultūra

K. Gudonytės-Dūdienės paroda „Vilnius – Kunigiškis“

2023 05 10
Dokumentą saugo Vilniaus regioninis valstybės archyvas | archyvai.lt nuotr.
Istorija

Šmaikščios istorijos apie Vilniaus nušvitimą

2023 05 10
Į „Eurovizijos 2023“ 1-ąjį pusfinalį pateko | Alkas.lt nuotr.
Menas

Nuskambėjo pirmasis „Eurovizijos“ pusfinalis

2023 05 10
Rengėjų nuotr.
Pilietinė visuomenė

Vėl kviečia „Šeimų maršas“

2023 05 09

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Saulės Vilna apie Garbingos žurnalistikos premijos paskirtos V. Savukynui ir V. J. Juškai
  • Rimgaudas apie Garbingos žurnalistikos premijos paskirtos V. Savukynui ir V. J. Juškai
  • Saulės Vilna apie Garbingos žurnalistikos premijos paskirtos V. Savukynui ir V. J. Juškai
  • Vilna apie Garbingos žurnalistikos premijos paskirtos V. Savukynui ir V. J. Juškai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • VRM pradeda bendradarbiavimą su bendruomenėmis
  • Kaune prasideda registracija į vasaros stovyklas
  • Į Čepkelių taką – tik su ST direkcijos žinovu
  • Paauglių literatūros šventė „Juoda – Balta“
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Prezidentas: istoriją kuria tie, kas myli laisvę ir ją gina

by daiva
2023 05 08
0
Lietuvos respublikos Prezidentas G. Nausėda | lrp.lt nuotr.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda su darbo vizito lankosi Jungtinėje Karalystėje. Gegužės 7 d., sekmadienį šalies vadovas dalyvavo  Lietuvos Respublikos...

Skaityti toliau

A. Mikelionis. Lietuviai neretai neapgalvotai kėsinasi į savo didvyrių atminimą

by daiva
2023 05 04
14
Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lenta | alkas.lt nuotr.

Prieš kelerius metus žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose virė karšti ginčai dėl Vilniaus savivaldybės priimtų sprendimų: Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentos...

Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Lietuvio kario žirgas

by Tomas Baranauskas
2023 05 03
0
„Aktualioji istorija“: Lietuvio kario žirgas

Šiemet yra minimi Žirgo metai. Apie žirgo Lietuvoje kilmę, ištakas, pradžią ir reikšmę pakalbėsime su archeologu Gintautu Zabiela.

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Saulės Vilna apie Garbingos žurnalistikos premijos paskirtos V. Savukynui ir V. J. Juškai
  • Rimgaudas apie Garbingos žurnalistikos premijos paskirtos V. Savukynui ir V. J. Juškai
  • Saulės Vilna apie Garbingos žurnalistikos premijos paskirtos V. Savukynui ir V. J. Juškai
  • Vilna apie Garbingos žurnalistikos premijos paskirtos V. Savukynui ir V. J. Juškai
  • klaidinintis apie Garbingos žurnalistikos premijos paskirtos V. Savukynui ir V. J. Juškai
Kitas straipsnis
A.Mickevičiaus bibliotekoje atidaroma J.Buožienės tekstilės darbų paroda „Dingę prūsai“

A.Mickevičiaus bibliotekoje atidaroma J.Buožienės tekstilės darbų paroda „Dingę prūsai“

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai