Šios vasaros archeologiniai tyrimai Kernavės archeologinėje vietovėje, Kernavės senovės gyvenvietės teritorijoje – baigti. Tai viena mažiau pažintų rezervato dalių, todėl tyrimų tikslas buvo ne tik surinkti papildomą informaciją apie šią vietovę bet ir patikrinti dar 2010 m. atliktų geofizinių matavimų duomenis – išskirtines magnetinių anomalijų vietas.
Dviejose tyrimų perkasose po armens sluoksniu išryškėjo įgilintos struktūros – įvairios paskirties duobės, reprezentuojančios tiek skirtingus šios vietovės apgyvendinimo, panaudojimo laikotarpius, tiek įvairių vykdytų veiklų pobūdį.
Armenyje ir duobėse surinktos gausios geležies lydymo atliekos (šlakas), rodo čia buvusią metalurgijos zoną. Rastos išardytos geležies lydymo krosnelės sienelių liekanos, ortakiai bei galima žaizdro vieta. Surastas ir vielos traukimo įrankio fragmentas, liudijantis metalo apdirbimo veiklą. Tikslesnį jų datavimą padės nustatyti radioaktyviosios anglies (C14) tyrimai.
Dar viena išraiškinga struktūra, aptikta šių tyrimų metu – XIV a. datuotina atsargų saugojimo duobė. Į žemę įgilintas, dabar sunykusiomis, greičiausiai medinėmis lentomis aprėmintas sandėliukas buvo daugiau nei 2 m ilgio ir 1,5 m pločio, stačiakampio formos. Maisto atsargų sandėliukas ne pirmas Kernavėje. Labai panaši struktūra, siejama su kryžiuočių kelių aprašymuose XIV a. minimu Sidaro sodybos kiemu, aptikta 2020 m. Sandėliukas su kitomis ūkinėmis šio laikotarpio duobėmis greičiausiai žymi buvusią viduramžių sodybos vietą.
Tarp surinktų radinių – išskirtinis smeigtukas (rastas viduramžių duobėje), galimai romėnišku laikotarpiu datuojamas karoliukas, moliniai verpstukai, peiliukai, strėlės antgalis, įvairių geležinių dirbinių fragmentai, puodų šukės ir gyvūnų kaulai.
Tyrimuose dalyvavo Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Archeologijos studijų programos II–III kurso studentai, atlikę praktiką. Darbus organizavo ir tyrimams vadovavo Kernavės archeologinės vietovės muziejaus archeologai dr. Gintautas Vėlius, dr. Dovilė Baltramiejūnaitė ir Mindaugas Pilkauskas.
Kernavė ir šį kartą atskleidė dar vieną dalelę savo senosios istorijos – laukia nauji atradimai ir dar daugiau įmintų paslapčių!
Ar Alkui nebūtų sunku tokius rašinius papildyti tyrimų žemėlapiu ?
Nieko nerado vertingo pasikniso kloakoje ir pasigyre.. pateisino gautus pinigus??
Archeologai, kaip ir kitų sričių mokslininkai nėra užtikrinti, kiek jų tyrimai konkrečiu atveju bus sėkmingi, bet tai nereiškia, kad jų reikia atsisakyti.
Kaip Kernavei tai labai menki radiniai. Gal derėtų susidomėti tų magnetinių anomaliųjų vietų vaidmeniu senovės gyvenime. Kas tie gyvūnų kaulai, kokie tie gyvūnai. Matyt, nėra galinčių paaiškinti tai, kas randama. Kokia kasinėjimų ten prasmė – apskritai.
>Tadas
Kernavėj aptiktos geležies lydymo atliekos? Betgi, tai nuostabu, nes koreliuojasi su pelkių rūdos uolienomis, aptiktomis Tauragnų žvyro karjere (“Ist. par. į Lietuvą” p. 59). Tyrimams uolienas nuvežus į Lietuvos Nacionalinio muziejaus Archeologijos skyrių, geologai nustatė, kad geležis iš pelkių rūdos Tauragnų karjere buvo lydoma 13 – 18 tūkst. m. atgal. Taip kad, Tadai Žečpospolitos likuti, nespjaukit, prašau, į vandenį tą, kurį gali tekti po to išgerti pačiam.
Įdomi antra nuotrauka (perkasos vaizdas iš viršaus). Kažin, ten akmenys atsidengė ar asla buvo taip dekoruota?