Vasarai įsibėgėjant, sparčiu tempu verda gyvenimas ir baltųjų gandrų lizduose – jau pirmomis birželio dienomis ėmė ristis gandrų jaunikliai. Nors pavasaris buvo palyginti vėlyvas, įprastu laiku atskridę gandrai, panašu, kad ir perėti pradėjo įprastais terminais. Šiuo metu, kaip ir kasmet, tėvams prasideda didžiųjų šeimyninių rūpesčių metas. Stebint iš šalies, veiksmas lizduose tampa įdomesnis, dinamiškesnis – gandrai jau „nuobodžiai“ nebetupi ant kaušinių, o maitina jauniklius ar stovėdami sudaro šešėlį, kad jaunikliai išvengtų saulės sukeliamos vasariškos kaitros. Kas neturi prie namų perinčių baltųjų gandrų, turi puikią galimybę jų „šeimyninį“ gyvenimą tiesiogiai stebėti specialių transliacijų dėka.
O Lietuvos ornitologų draugija (LOD) kartu su partneriais – Gamtos tyrimų centru (GTC) ir elektros skirstomųjų tinklų operatoriumi AB LESTO – gali pasidžiaugti keturis metus vykdyto ir sėkmingai užbaigto ES aplinkos finansinės programos „LIFE+“ bei Lietuvos aplinkos ministerijos finansuoto projekto „Baltųjų gandrų (Ciconia ciconia) apsauga Lietuvoje“ rezultatais. Jo metu gandrams AB LESTO iškėlė net 3200 dirbtinų platformų ant elektros linijų stulpų, o LOD – 500 lizdaviečių ant pastatų stogų, taip pat sutvarkė 20 gandralizdžių medžiuose. Ir daugumoje jų jau įsikūrė gandrų šeimynos. Tokios priemonės labai svarbios, kadangi kompensuoja lizdaviečių trūkumą nykstant seniems, aukštais medžiais apsuptiems tradiciniams kaimams, kuriuose perėdavo didžioji šios, mūsų nacionaliniu paukščiu laikomos rūšies, populiacijos dalis. Tikimės, kad šiais metais visos gandrų poros rado tinkamas perėjimui vietas, todėl turėtų sumažėti kovų dėl gandralizdžių, kuomet net išmėtomi sudėti kiaušiniai ar jaunikliai. Manome, kad sumažės ir dykinėjančių, neperiančių gandrų skaičius.
Projekto metu, GTC Paukščių ekologijos laboratorijoje buvo sukurta ir viešai plačiajai visuomenei pasiekiama internetinė Baltųjų gandrų lizdų duomenų bazė. Joje pateikiama informacija apie daugiau nei 21.000 lizdų, užregistruotų 2009-2010 metais Lietuvoje vykdytos baltųjų gandrų lizdų apskaitos metu. Čia galima atlikti vietovės paiešką visoje šalyje tiek pagal adresą, tiek pagal koordinates, žemėlapyje pateikiant visų baltųjų gandrų lizdų vietas. Galima peržiūrėti šių lizdų nuotraukas – jų daugiau nei 100 tūkst., taip pat galima išsisaugoti jus dominančių vietovių nuorodas, siekiant peržiūrėti jas vėliau.
Labai svarbu, kad duomenų bazėje įdiegta pranešimų teikimo funkcija, todėl bazės lankytojai gali teikti pranešimus apie naujai sukrautus baltųjų gandrų lizdus, paukščių perėjimą jau žinomuose lizduose, apie sunykusius, išvirtusius ar kitaip sunaikintus lizdus ir kt. Jei lizdas naujas, reikia įprastai naudoti funkciją „Pranešimų teikimas“, kuri yra viršuje esančioje įrankių juostoje. Vėliau paspaudus nuorodą „Baltųjų gandrų lizdai“, su pele galima pažymėti lizdą žemėlapyje. Pasirodančioje atributų lentelėje, be pateikiamų kontaktinių duomenų, reikėtų trumpai aprašyti lizdo vietą (medyje, ant stogo, elektros stulpo ir pan.), jo užimtumą ar net jauniklių skaičių bei nuo kada žinomas lizdas.
Jei norite pateikti informaciją apie žemėlapyje jau esantį lizdą, reikia atlikti tuos pačius veiksmus, tik pele padėti tašką šalia esamo lizdo, o atributų lentelėje parašyti, kad tai duomenys apie jau žinomą gandralizdį. Pateikiant informaciją apie lizdą, galima pridėti foto bei video medžiagą (atributų lentelėje naudojant funkciją „Show attachments“ ir pridedant toliau reikiamą nuotrauką). Visa gauta nauja ir sutikrinta informacija vėliau talpinama į duomenų bazę ją periodiškai atnaujinant. Ši, plačiam vartotojų tinklui skirta duomenų bazė leidžia kiekvienam lankytojui pasižiūrėti, ar jo valdose arba greta esantis baltojo gandro lizdas yra žinomas mokslininkams, kartu suteikiant galimybę papildyti labai svarbią informaciją apie rūšies perinčią populiaciją. Kiekvienas gali pasižiūrėti, kokia situacija yra gretimuose kaimuose, rajone ar visoje šalyje.
Daugiau informacijos surasite gandrų apsaugai skirto projekto svetainėje, kuri bus palaikoma ir ateityje.
