Žuvinte triukšminga ir judru

Žuvinte triukšminga ir judru beveik visą parą. Kiek pritilo strazdai giesmininkai, užtai lakštingalos, devynbalsės, musinukės ar pečialindos dabar girdėti visose Žuvinto pakrantėse.  Iš ežero atsklinda rudagalvių kirų alasas, migruojančių žąsų gagenimas o vakare dar prisideda tilvikų balsai. Žuvinte nedidukės balų varlės – raudonpilvės kūmutės dabar puikiai paįvairina pavasario balsus. Ramų vakarą jų pavasarinis „kum kum“, susiliejęs į ištisą chorą sklindanti iš daugybės seklių balų. Varliagyvių skleidžiami garsai girdisi net iš už gero puskilometrio. 

„Raudongalvės sniegenos, čiurliai, volungės, paprastosios medšarkės ar griežlės tai rūšys, kurių balsai pasigirsta vėliausiai. Šie paukščiai beveik visiškai nevėlavo ir neatsiliko nuo įprastų stebėjimų datų, skirtingai nei ankstyvieji migrantai, kuriems teko nelengvi žvarbaus pavasario išbandymai. Kad ir kaip liūdna, bet ankstyvųjų sparnuočių gretos gerokai retesnės, nei ankstesniais metais. Jei miškai gegužę paprastai net skamba nuo kikilių balsų, tai šiemet daug ramiau. Mažiau ne tik jų – retesnės žaliukių, strazdų, devynbalsių gretos. Gal žiemojimo sąlygos buvo sunkios, gal parskrendant pakelyje visą Europą užklojusi vėlyva žiema juos išretino. Mažiau nei įprata ir praskrendančių ančių. Bet seklių balų Dzūkijoje apstu, tad gali būti, kad šie sparnuočiai tiesiog susirado kitur sau  tinkamų poilsio ar maitinimosi vietų“ – sakė Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis.

„Šių metų pilkųjų gervių apskaita parodė – Žuvinto rezervate peri apie šešiasdešimt šių balsingų sparnuočių porų. O juk prieš kelis dešimtmečius džiaugiamės ir penkiomis poromis.

Tačiau neperinčių gervių – dar nesubrendusių ar nesusiporavusių paukščių Žuvinte vasaroti likdavo nedaug. Penkiasdešimt, šimtas, kai kuriais metais – iki dviejų šimtų trimitininkių užsilikdavo Žuvinto aukštapelkės pakraščiuose, palių nendrynuose. Čia gervės ne tik vasaroja, bet ir keičia plunksnas.

Šie metai ypatingi gervių gausumu. Leidžiantis saulei suskaičiavome virš 1 800 gervių. Gervių pulkas po pulko iš Saltininkų, Zailių kaimų pusės suskrido į Žuvinto palias: Kiaulyčios pelkės iššienautus nendrynus, Rudės plynės vartus. Toks skaičius pavasario migracijos metu dar niekada anksčiau nebuvo registruotas.

Gerą valandą šiose vietose tvyro toks triukšmas, kad kitų giesmininkų negirdėti. Gervės nurimsta tik visai sutemus. Nors ir tada kartatėmis iš palių atskinda galingas trimitų gausmas. Jei  visos jos pasiliks vasaroti, rudenį neabejotinai skaičiuosime jų susitelkimo rekordus“ – sakė ornitologas.

Šiuo metu jaunikliukai jau ūgtelėjo. Rūpestingų tėvelių lydimi mokosi patys maitintis. Vyksta intensyvus auklėjimo procesas. Paprastai gervvių šeima užaugina 1–2 mažylius.

Gervė – vienas įspūdingiausių paukščių Lietuvoje. Gamtos trapumą, subtilų grožį įprasminantis paukštis. Gervių grakštumas, sidabrinių plunksnų žvilgesys, išskleistų sparnų šiugždesys, ilgesingas trimitavimas nuteikia žavėtis gamtos teikiamais džiaugsmais.