Gegužės 24-25 d. vakare patekės įspūdingo dydžio ir šviesio Mėnulio pilnatis. Mėnulis atrodys didesnis nei įprastai, o nuo gegužės vidurio kasnakt pastebimai šviesės iki birželio 21 d. įvyksiančios vasaros saulėgrįžos.
Prasidės „baltosios“ naktys
Giedrais gegužės vakarais virš pietryčių horizonto išsiskiria Saturnas bei kiek dešiniau nuo jo ryškiausia Mergelės žvaigždė Spika. Gerokai aukščiau, tiesiai virš Saturno, švyti ryškiausia Jaučiaganio žvaigždė Arktūras. Šiaurės rytuose Lyros žvaigždyne dominuoja ryškioji Vega; šiaurės vakaruose Vežėjuje – Kapela; vakaruose, link horizonto svyra ryškiomis žvaigždėmis nepasižymintis Vėžio žvaigždynas, o kiek dešiniau ir žemiau nuo pastarojo spindi išraiškingieji Dvyniai.
Šiaurės rytuose su Gulbės žvaigždynu teka Denebas, o aukštai pietvakariuose pakilusiame Liūto žvaigždyne šviečia Regulas. Neįprastoje padėtyje, aukštai virš galvos šį mėnesį sukasi Grįžulo ratai.
Nuo gegužės vidurio prasidėjusios „baltosios“ naktys dėl vis trumpėjančio Saulės kelio po horizontu nakties dangui jau nebeleidžia visiškai aptemti. Nakties dangus ir toliau kasdien pastebimai šviesės iki birželio 21 d. įvyksiančios vasaros saulėgrįžos.
Į vakaro dangų sugrįš Venera
Saturnas balandžio 28 d. atsidūręs opozicijoje (priešingoje dangaus pusėje nei Saulė) yra matomas Mergelės žvaigždyne ir spindi panašiai kaip ir ryškiausioji Mergelės žvaigždė – Spika, kiek kairiau nuo pastarosios.
Jupiteris vakarais jau glaudžiasi prie šiaurės vakarų horizonto ryškiai švytėdamas vakaro žarose skendinčiame Jaučio žvaigždyne.
Venera-Vakarinė išsivadavusi iš Saulės spindulių prieš gegužės vidurį trumpai matoma kaip -3.9 ryškio šviesulys vakaro žarose palei šiaurės vakarų horizontą, saulėlydžio vietoje, žemiau ir dešiniau besileidžiančio ne tokio ryškaus Jupiterio.
Gegužės 22 d. kiek dešiniau Vakarinės atsiras ir Merkurijus, tačiau dėl šviesaus vakaro dangaus, norint jį pamatyti prireiks žiūrono. Gegužės 24-28 dienomis Vakarinė, Jupiteris ir Merkurijus sudarys išraiškingą planetų trikampį.
Pasitelkus žiūronus grožėtis šia trijule bus galima netrukus po Saulės laidos apie pusvalandį, maždaug nuo 21:50 val. iki 22:20 val. Tik nevertėtų naudotis žiūronu kol Saulė dar bus nenusileidusi, nes Saulės šviesa gali pakenkti regėjimui.
Marsas šį mėnesį slėpsis slypės už Saulės.
Patekės didžiausias Mėnulis
Gegužės 24-25 d. vakare patekės įspūdingo dydžio ir šviesio Mėnulio pilnatis. Mėnulis atrodys didesnis nei įprastai, nes bus arčiausiame Žemei orbitos taške – perigejuje.
Mėnulio disko regimasis kampinis dydis bus 12 % didesnis nei tuomet, kai Mėnulis būna apogėjuje – tolimiausiame orbitos taške nuo Žemės.
Pernai gegužės 6 d. pilnas Mėnulis buvo atsidūręs arčiausiai Žemės nuo pat 1912 metų. Tuomet tarp Žemės ir Mėnulio atstumas buvo sumažėjęs iki 356 954 km.
Mėnulio atstumas nuo Žemės nuolat kinta dėl to, kad jis apie Žemę skrieja ne taisyklingo apskritimo, o elipsine orbita, ir dar pasvirusia į Žemės orbitos plokštumą.
Dėl to nuotolis iki Mėnulio ir kinta 50 000 km. diapazone – nuo 356 400 iki 406 740 km. Tolimiausias Mėnulio orbitos taškas vadinamas apogėjumi, o artimiausias – perigėjumi. Nors Mėnulis perigėjuje atsiduria kas 412 dienų.
Tarp žvaigždžių skries dvi kometos
Šį mėnesį, pasitelkus žiūronus ar nedidelį teleskopą, vis dar galima bus stebėti nuo Žemės tolstančią PanSTARRS (C/2011 L4) kometą.
Atsidūrusi Šiaurinės žvaigždės aplinkoje ji bus matoma visą naktį kas vakarą pamažu slinkdama nuo Kasiopėjos žvaigždyno link Šiaurinės. Tačiau jos šviesis diena iš dienos smarkiai silpnės.
Priešaušrio danguje šį mėnesį pasirodys dar viena – Lemono (Lemmon) kometa, kurios taip pat galima bus ieškoti, pasitelkus žiūronus arba nors nedidelį teleskopą, slenkančios palei kairiąją Pegaso kvadratp kraštinę.
Ši kometa kovo viduryje džiugino pietinio danagus pusrutulio stebėtojus švytėdama kaip plika akimi matomas +4.7 ryškio šviesulys.
Lemono (Lemmon) kometa slinks palei kairiąją Pegaso kvadrato kraštinę:
