Ilgai laukta šiluma nepalieka abejingų – stengiamės kuo daugiau laiko praleisti gamtoje, daugiau keliaujame. Tai laikotarpis, kai mielai valgome, iškylaujame lauke. Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad šiltuoju metų laiku derėtų nepamiršti dviejų dalykų, susijusių su maistu ir sveikata – asmens higienos ir tinkamų maisto laikymo sąlygų.
Susergama užsikrėtus nuo maisto
Pastaruoju metu Vilniuje didėja sergamumas žarnyno infekcijomis. Kasmet vidutiniškai nustatoma po 4500 žarnyno infekcijų atvejų. Atliekant bakterinių žarnyno infekcijų epidemiologinius tyrimus, nustatyta, kad dažniausiai šios ligos plinta per užterštus maisto produktus. Dėl netinkamai termiškai apdorotų ar žalių kiaušinių susergama salmonelioze, dėl mėsos produktų – kampilobakterioze, dėl žalių daržovių ir jų produktų – jersinioze.
2012 m. dėl nesaugių maisto produktų Vilniuje kilo 15 bakterinių žarnyno infekcijų protrūkių šeimose, keturi – viešojo maitinimo įstaigose, vienas – vaikų ugdymo įstaigoje.
Lyginant su ankstesniais metais, pernai mažiau vilniečių susirgo salmonelioze, tačiau sergamumo šia liga rodiklis gerokai viršija visos Europos ir Lietuvos sergamumo rodiklius. Be to, net du kartus padidėjo sergamumas šigelioze ir net 15 kartų – virusiniu hepatitu A, užregistruota daugiau užsikrėtusių kampilobakterioze, maisto toksinėmis infekcijomis ir virusų sukeltomis žarnyno infekcijomis (ypač rotavirusine).
Pasak Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistų, virusinėmis žarnyno infekcijomis daugiausia serga vaikai iki trijų metų. Tai susiję su specifinėmis šio amžiaus savybėmis – maži vaikai dažnai aplinką pažįsta liesdami daiktus rankomis, imdami juos į burną.
Apsisaugoti nesudėtinga
Pasak Vilniaus visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistės Samantos Grubytės, principai, padedantys išvengti maistu plintančių infekcijų, paprasti, bet dažnai pamirštami. „Visų pirma tiek viešojo maitinimo įstaigose, tiek namuose ruošiant maistą reikia jį gerai išvirti ar iškepti, nevartoti žalių kiaušinių bei pieno. Maistą reikėtų gaminti taip, kad bakterijos, esančios žaliuose produktuose, nepatektų į jau vartojimui paruoštą maistą“, – pasakoja specialistė.
Ne mažiau svarbu gaminant maistą kuo dažniau plauti rankas, ypatingai kiekvieną kartą palietus žalią gyvūninį maistą. Įrankius, stalų paviršius, lenteles, ant kurių buvo dorota žalia mėsa, paukštiena, taip pat reikėtų dažnai plauti. Savo šaldytuvuose taip pat turėtume laikytis tvarkos – paruoštus produktus atskirti nuo žalių.
Nesuvalgytą ar iš anksto paruoštą maistą reikia laikyti šaldytuve, nes kambario temperatūroje bakterijos sparčiai dauginasi, ypač vasarą. Ilgiau šaldytuve laikytą maistą prieš vartojimą patartina gerai pakaitinti, nes, kaip žinome, buitiniuose šaldytuvuose palaikoma teigiama temperatūra, tad bakterijos gali daugintis ir juose. Iškylaudami gamtoje taip pat turėtume pasirūpinti, kad paruošas maistas nebūtų ilgai laikomas šilumoje – laikykime jį šaltkrepšiuose ar kitose šilumos nepraleidžiančiose talpose.
Nešvarių rankų liga – hepatitas A
Nors mus nuo mažens moko, kad parėjus iš lauko, prieš valgį būtina plautis rankas, užkrečiamųjų ligų epidemiologiniai tyrimai rodo, kad šią pamoką išmoksta ne visi. Vilniuje 2012 m. net 15 kartų, lyginant su ankstesniais dešimt metų, išaugo sergamumas virusiniu hepatitu A, kuris pradėjo plisti Vilniaus miesto romų bendruomenėje ir išplito visoje miesto teritorijoje.
Šia liga daugiausiai sirgo 10–29 metų amžiaus asmenys. „Virusinis hepatitas A yra laikomas nešvarių rankų liga ir siejamas su prastomis sanitarinėmis sąlygomis. Todėl ir staigus sergamumo padidėjimas gali būti siejamas su imlių jauno amžiaus žmonių skaičiaus padidėjimu bei su nepakankama asmens higiena“, – teigia S. Grubytė.
Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai linkėdami visiems geros ateinančios vasaros pataria nepamiršti paprasčiausių apsisaugojimo nuo žarnyno infekcijų būdų – kruopščiai plauti rankas muilu ir vandeniu ir tinkamai ruošti bei laikyti maistą.
