Šeštadienis, 10 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Prof. L.Kupčinskas: Žarnyno mikrofloros tyrimai: laimėjimų kol kas nėra, bet ateityje jų tikrai bus

Adelė Marcinkevičiūtė, www.vlmedicina.lt
2013 03 25 09:19
0
J.Šventoraitytė ir L.Kupčinskas, kmuk.lt nuotr.

J.Šventoraitytė ir L.Kupčinskas, kmuk.lt nuotr.

J.Šventoraitytė ir L.Kupčinskas, kmuk.lt nuotr.
J.Šventoraitytė ir L.Kupčinskas, kmuk.lt nuotr.

Pastaruoju metu labai išaugo susidomėjimas žarnyno mikroflora ir jos įtaka žmogaus organizmo sveikatai. Didelį postūmį šiam susidomėjimui kilti lėmė pripažinimas, kad kai kurių virškinimo ar žarnyno ligų atsiradimui bei eigai svarbios žarnyno bakterijos.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (LSMUL) gastroenterologai jau ne vienerius metus dalyvauja įvairiuose tyrimuose, ieškodami naujų gydymo būdų bei lygindami lietuvių sveikatą su kitų šalių. Pasikalbėjome su LSMUL Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos vadovu profesoriumi Limu Kupčinsku.

Kada atkreiptas dėmesys į žarnyno mikroflorą? Kaip kito požiūris į ją?

Žmonės serga  kompleksinėmis ligomis (vėžiu, metaboliniu sindromu, autoimuninėmis ligomis, žarnyno ligomis – opiniu kolitu ir Krono liga), kurias nulemia genetinio polinkio bei aplinkos faktorių sąveika. O tie aplinkos faktoriai – patys įvairiausi. Ištyrinėjus genomą, galima toliau gilintis į atskirų genų, genų grupių nedidelius pakitimus, kurie padidina riziką sirgti vienomis ar kitomis ligomis, o su aplinkos faktorių įtaka yra gerokai sudėtingiau. Prieš daugiau nei 6-7 metus, tiriant aplinkos įtaką tam tikrų ligų atsiradimui, atkreiptas dėmesys į žarnyno bakterijas, arba kitaip – žarnyno mikroflorą. Jau anksčiau buvo žinoma, kad žarnyne gyvena apie 1000 bakterijų rūšių, kurių tik nedaugelį galima identifikuoti. Kai buvo išvystyti molekuliniai tyrimo metodai, atsirado galimybė identifikuoti viso žarnyno bakterijų genetinę medžiagą. Ir tuomet buvo atliktas tyrimas kartu su daugelio šalių mokslininkais.

Natūralu tikėtis, kad žarnyno mikroflora gali veikti ir patį žmogaus organizmą, per išskiriamas medžiagas. Buvo pastebėta, kad sergančiųjų uždegiminėmis žarnyno ligomis žarnyno mikroflora yra kitokia negu sveikų žmonių. Pavyzdžiui, sergant Krono liga yra gerokai sumažėję žarnyno bakterijų rūšių. Taip pat daugiau yra vadinamųjų toksikogeninių bakteroidų rūšių.

Ankstesni Kauno gastroenterologų darbai, atlikti kartu su Kylio universiteto mokslininkais, atskleidė, kad sveikų lietuvių žarnyno bakterijų įvairovė net 1,5 karto didesnė nei sveikų vokiečių, pastarieji neturėjo net 63 normalių bakterijų rūšių, kurios buvo randamos lietuvių žarnyne.

Iš tiesų, žmogaus žarnyno mikrobiota yra įgyjama ankstyvoje vaikystėje ir būna gana stabili visą gyvenimą. Bakterijos naujagimio žarnyne apsigyvena gana greitai po gimimo. Moters gimdoje naujagimio žarnynas yra sterilus – be bakterijų. Būtent pirmosiomis gyvenimo savaitėmis, mėnesiais susiformuoja žmogaus žarnyno mikroflora, kuri išlieka santykinai stabili visą gyvenimą. Žinoma, dėl įvairių ligų žarnyno bakterijų sudėtis gali išsikreipti. Daugelis suaugusių Lietuvos gyventojų turi dar sovietiniais laikais, vaikystėje, įgytą žarnyno mikrobiotą, kurios įvairovė didesnė, nes tais laikais higienos ir sanitarijos reikalavimai buvo ženkliai mažesni nei dabartiniai, besiremiantys ES taisyklėmis. Tai galėtų paaiškinti, kodėl sergamumas opiniu kolitu ir Krono liga Lietuvoje vis dar išlieka mažesnis nei Vakarų Europoje ir JAV, taip pat retesnės ir sunkios šių ligų formos. Šie rezultatai paremia „higienos hipotezę“: civilizacijos eigoje, ženkliai pagerėjus higienai ir sanitarijai, nykstant infekcinėms ligoms, žmogaus imuninė sistema, kuri evoliucijos eigoje buvo pripratinta prie pastovios stimuliacijos aplinkos bakteriniais antigenais, šiai stimuliacijai sumažėjus, gali pradėti „atakuoti“ savus audinius ir sukelti autoimunines uždegimines ligas.

Kartu su Vokietijos Kylio mokslininkais atlikta dvynių žarnyno mikrofloros tyrimo studija. Kokių naujų rezultatų ji davė?

Atrodo, kad ir žmogaus genetiniai ypatumai prisideda prie to, kokia žarnyno mikroflora susiformuos žmogui. Dvynių tyrimo studijoje lyginome dviejų Lietuvos sveikų dvynių porų, homozigotinių ir heterozigotinių, žarnyno mikroflorą. Ir pasirodė, kad homozigotinių dvynių mikroflora yra faktiškai identiška. Tie dvyniai, kurie išsivystę iš skirtingų kiaušinėlių, turėjo visiškai skirtingą mikroflorą. Tačiau šis dėsningumas, susirgus uždegiminėmis žarnyno ligomis, pranyksta. Jei nors vienas iš homozigotinių dvynių suserga kokia nors žarnyno liga, jo žarnyno mikroflora iš karto pasikeičia ir tampa kitokia nei dvynio. Taigi tyrimai rodo, kad yra glaudus ryšys tarp žmogaus genomo ir mikrofloros. Tačiau vienareikšmių rezultatų praktiniam naudojimui, kad pakeitę žarnyno mikroflorą, galėtume išvengti vienų ar kitų ligų, deja, dar nepasiekta.

Dar vienas įdomus tyrimas – Indijos, Lietuvos ir Vokietijos žmonių mikroflora. Skirtingų regionų žmonių mikroflora labai skiriasi, ypač Indijos žmonių. Tai, žinoma, susiję su mitybos ypatumais. Pavyzdžiui, gyvenantieji kaimo vietovėse ir valgantieji natūralų, šviežią maistą turi kitokią  žarnyno mikroflorą (Vokietijos tyrimai). Žarnyno mikroflora skiriasi ne tik tų  žmonių, kurie serga žarnyno ligomis ir yra sveiki. Čia turi įtakos ir daugybė kitų ligų – nutukimas, metabolinis sindromas. Tačiau į klausimą, kas ką sąlygoja – ar žarnyno mikroflora nutukimą, ar atvirkščiai, nėra atsakyta.

Minėjote dar vieną mokslui svarbų atradimą, kad genetinis polinkis sirgti uždegiminėmis žarnyno ligomis susijęs su panašiais genų pakitimais, kaip ir polinkis sirgti raupsais bei tuberkulioze.

Kartu su 15 valstybių kolegomis iš Jelio, Oksfordo, Kylio, Masačiusetso  ir kitų universitetų atlikome tyrimą, kurio metu buvo surasta daugiau kaip 70 naujų žmogaus genomo regionų, kurių pokyčiai siejami su uždegiminių žarnyno ligų išsivystymu. Šiuo metu jau žinomi 163 žmogaus genomo regionai, kuriuose nukleotidų sekos pokyčiai susiję su padidėjusia uždegiminių žarnyno ligų išsivystymo rizika. Dalis šių genetinių pokyčių būdingi ne tik sergantiems opiniu kolitu ir Krono liga, bet ir kitomis autoimuninėmis ligomis – žvyneline, ankolizuojančiu spondioartritu.

Svarbiausias tarptautinio mokslininkų kolektyvo nustatytas naujas mokslinis faktas – genetinis polinkis sirgti uždegiminėmis žarnyno ligomis susijęs su panašiais genų pakitimais, kaip ir polinkis sirgti mikobakterijų sukeliamomis infekcijomis – raupsais bei tuberkulioze. Raupsai – tai viduramžiais siautusi nepagydoma liga, kuri subjaurodavo žmogų, o sergantieji buvo izoliuojami leprozoriumuose.  Atrasti genetiniai pokyčiai lemia sutrikusį imuninį atsaką į patogenines bakterijas ir sutrikusį šių bakterijų atpažinimą, o opinio kolito ir Krono ligos atveju – sutrikusį imuninį atsaką į žarnyno mikroflorą.  Galima taip pat daryti prielaidą,kad išnykus raupsams ar mažėjant  žmogaus aplinkoje infekcinių sukėlėjų, kai kurių žmonių imuninė sistema gali persiorientuoti ir  pradėti „atakuoti“  savus audinius.

Taip pat galima daryti prielaidą, kad dabartiniai vaikai turės kitą žarnyno mikroflorą, nei turi suaugę dabar. Jau dabar stebimas sergamumo Krono liga didėjimas, bet dar jis nepasiekė dažnumo ir sunkumo, koks yra Vakarų pasaulyje. Tačiau greičiausiai ji ateityje nesiskirs nuo Skandinavijos, Anglijos ar kitų Vakarų šalių.

Kokias galimybes mokslininkai mato, gydydami virškinimo ir žarnyno ligas?

Mokslininkai kalba apie probiotikus, kurie vartojami kaip maisto papildai. Tik čia viena bėda – probiotikai, pakliuvę į žarnyną, slopina uždegiminius procesus tik tol, kol perkeliauja per virškinamąjį traktą, tad žarnyne jie neprigyja. Kita idėja – galbūt galima sergantiesiems žarnyno ligomis transplantuoti visiškai sveiko žmogaus žarnyno bakterijas. Tokie tyrimai daromi visame pasaulyje, bet, deja, jų sėkmė kol kas nedidelė. Klinikinio, gydomojo efekto tikėtis kol kas sunku. Dabar mokslininkai galvoja, kaip paveikti žarnyno geną, kad transplantuojamos bakterijos nebūtų atmestos ir prigytų. Čia kalbama ir apie naujų probiotikų sukūrimą.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Saugokimės žarnyno infekcijų
  2. Pavojai tykantys vasarą – žarnyno infekcijos
  3. Daugiausia ūmių žarnyno infekcijų kyla dėl higienos reikalavimų nesilaikymo
  4. Kas gali nutikti, kai „ranka ranką plauna ir abi nešvarios“?
  5. Infekcinių ligų sukėlėjus vasarą dažnai platina ir musės
  6. Kodėl glitimo turintys maisto produktai turi būti išskirtinai paženklinti?
  7. Kas ji, „šaldytuvų infekcija“?
  8. Sveika mityba – ilgesnio gyvenimo garantas
  9. Pasirūpinkime, kad švenčių metu maistas būtų saugus
  10. Kodėl nuolat kenčiame pilvo skausmus?

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Koronavirusas, tyrimai | sam.lt nuotr.

Ką reiškia teigiamas COVID-19 IgG antikūnų tyrimo atsakymas?

2021 04 07
Kaip apsisaugoti nuo širdies ligų?

Kaip apsisaugoti nuo širdies ligų?

2021 04 07
Ženklai, įspėjantys, kad kūnui trūksta skaidulų

Ženklai, įspėjantys, kad kūnui trūksta skaidulų

2021 04 05
Europos Parlamentas patvirtino programą „ES – sveikatos labui“

Europos Parlamentas patvirtino programą „ES – sveikatos labui“

2021 03 11
Jėgas padedantis atgauti poilsis. Ką rinktis?

Jėgas padedantis atgauti poilsis. Ką rinktis?

2021 03 09
Miškuose laukia ne tik grybai, bet ir pavojingi kraujasiurbiai

Žinovai įspėja: storas sniego sluoksnis erkėms pasitarnavo tarsi antklodė, laikas ruoštis erkių gausai

2021 03 07
Kiek kainuoja maisto gaminiai prekybos tinklų parduotuvėse?

Seimo Ateities komitete pristatytas Lietuvos struktūrinių pertvarkų finansavimo modelis

2021 03 07
Anemijos kilpa: kai pavojingą ligą slepia solidus amžius

Ką svarbu žinoti apie mažakraujystę

2021 03 01
Ką išduoda prakaito kvapas?

Kaip kovoti su prakaitavimu nežalojant sveikatos?

2021 02 28
Koronavirusas | sam.lt nuotr.

Kodėl pasveikus nuo koranoviruso pravartu pasitikrinti sveikatą?

2021 02 26
Rodyti daugiau

Naujienos

Lietuva pritaria automobilių su vidaus degimo varikliais gamybos atsisakymui
Lietuvoje

Tyrimas: gyventojai rūpinasi aplinkosauga

2021 04 10
Į pagalbą senoliui Stelmužės ąžuolui
Gamta ir ekologija

Į pagalbą senoliui Stelmužės ąžuolui

2021 04 10
Varžytuvėse išrinkta gražiausia kraštovaizdžio nuotrauka
Gamta ir ekologija

Varžytuvėse išrinkta gražiausia kraštovaizdžio nuotrauka

2021 04 10
V. Kuprevičiaus stipendija – fotografei M. Gineikaitei už darbą apie tarpukario modernizmo ir medžio santykį
Architektūra

V. Kuprevičiaus stipendija – fotografei M. Gineikaitei už darbą apie tarpukario modernizmo ir medžio santykį

2021 04 10
Nuo šiol viešai prieinami paramos verslui duomenys
Lietuvoje

Nuo šiol viešai prieinami paramos verslui duomenys

2021 04 10
Kaip 5G ryšys pakeis automobilius?
Lietuvoje

Kaip 5G ryšys pakeis automobilius?

2021 04 10
Prekybos žmonėmis atvejų nemažėja
Lietuvoje

Prekybos žmonėmis atvejų nemažėja

2021 04 09
technologijos.lt nuotr.
Lietuvoje

Seime pristatyti alkoholio vartojimo tyrimai

2021 04 09


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • mociute apie R. Pauliukaitienė, R. Pauliukaitytė. Kova už laisvę – 1956 metai
  • Alvydas Butkus apie Dievturiai Žemgaloje atkūrė Šventąją Ugnį
  • Žodžio laisvė... apie J. Vaiškūnas. Žodžių karai: edukacija prieš švietimą (II)
  • Bartas apie V. Valiušaitis. Kas buvo Petras Cvirka

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • „Iš savo varpinės“: Turkijos „amžiaus statyba“ prekybai ar karui?
  • Tyrimas: gyventojai rūpinasi aplinkosauga
  • Į pagalbą senoliui Stelmužės ąžuolui
  • Varžytuvėse išrinkta gražiausia kraštovaizdžio nuotrauka

Skaitomiausi straipsniai

  • A. Jakubauskas: Metas telkti Lietuvos atsinaujinimo sąjūdį (video) peržiūrėta: 870; komentarų: 13
  • Ar bus apgintas gyvasis Juškų etninės kultūros muziejus? (nuotraukos, video) peržiūrėta: 543; komentarų: 4
  • „Aktualioji istorija“: „Lietuvos piliakalnių tyrimų medžiaga“ – nauja informacija apie Lietuvos piliakalnius peržiūrėta: 491; komentarų: 7
  • Seimui bandant atleisti LGGRTC direktorių Lietuvoje kils piketų banga (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 382; komentarų: 2
  • V. Juozapaitis. Nesprendžiamos problemos nedingsta savaime peržiūrėta: 345; komentarų: 4
  • Seimas nužudė paskutinę piliečių iniciatyvą peržiūrėta: 341; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Ką reiškia teigiamas COVID-19 IgG antikūnų tyrimo atsakymas?

by daiva
2021 04 07
0
Koronavirusas, tyrimai | sam.lt nuotr.

Internete galima rasti daug skirtingos informacijos apie COVID-19 viruso tyrimus. Tam, kad būtų lengviau susivokti - keletas susistemintų ir konkrečių...

Skaityti toliau

Kaip apsisaugoti nuo širdies ligų?

by Kristina Aleknaitė
2021 04 07
0
Kaip apsisaugoti nuo širdies ligų?

Remiantis PSO duomenimis, širdies kraujagyslių ligos – viena pagrindinių mirties priežasčių šiandien. Nors jau daugiau nei metus gyvename koronaviruso pandemijoje,...

Skaityti toliau

Ženklai, įspėjantys, kad kūnui trūksta skaidulų

by Ditė Česėkaitė
2021 04 05
0
Ženklai, įspėjantys, kad kūnui trūksta skaidulų

Kaip sveikai maitintis?

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • mociute apie R. Pauliukaitienė, R. Pauliukaitytė. Kova už laisvę – 1956 metai
  • Alvydas Butkus apie Dievturiai Žemgaloje atkūrė Šventąją Ugnį
  • Žodžio laisvė... apie J. Vaiškūnas. Žodžių karai: edukacija prieš švietimą (II)
  • Bartas apie V. Valiušaitis. Kas buvo Petras Cvirka
  • Jonas Vaiškūnas apie Apie Alkas.lt
Kitas straipsnis
R.Jarecko nuotr.

Lietuvos kariniai instruktoriai atvyko į ES karinio mokymo misiją Malyje

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai