Pirmadienis, 27 birželio, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Gamta ir žmogus

Prof. L.Kupčinskas: Žarnyno mikrofloros tyrimai: laimėjimų kol kas nėra, bet ateityje jų tikrai bus

Adelė Marcinkevičiūtė, www.vlmedicina.lt
2013 03 25 09:19
0
J.Šventoraitytė ir L.Kupčinskas, kmuk.lt nuotr.

J.Šventoraitytė ir L.Kupčinskas, kmuk.lt nuotr.

J.Šventoraitytė ir L.Kupčinskas, kmuk.lt nuotr.
J.Šventoraitytė ir L.Kupčinskas, kmuk.lt nuotr.

Pastaruoju metu labai išaugo susidomėjimas žarnyno mikroflora ir jos įtaka žmogaus organizmo sveikatai. Didelį postūmį šiam susidomėjimui kilti lėmė pripažinimas, kad kai kurių virškinimo ar žarnyno ligų atsiradimui bei eigai svarbios žarnyno bakterijos.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (LSMUL) gastroenterologai jau ne vienerius metus dalyvauja įvairiuose tyrimuose, ieškodami naujų gydymo būdų bei lygindami lietuvių sveikatą su kitų šalių. Pasikalbėjome su LSMUL Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos vadovu profesoriumi Limu Kupčinsku.

Kada atkreiptas dėmesys į žarnyno mikroflorą? Kaip kito požiūris į ją?

Žmonės serga  kompleksinėmis ligomis (vėžiu, metaboliniu sindromu, autoimuninėmis ligomis, žarnyno ligomis – opiniu kolitu ir Krono liga), kurias nulemia genetinio polinkio bei aplinkos faktorių sąveika. O tie aplinkos faktoriai – patys įvairiausi. Ištyrinėjus genomą, galima toliau gilintis į atskirų genų, genų grupių nedidelius pakitimus, kurie padidina riziką sirgti vienomis ar kitomis ligomis, o su aplinkos faktorių įtaka yra gerokai sudėtingiau. Prieš daugiau nei 6-7 metus, tiriant aplinkos įtaką tam tikrų ligų atsiradimui, atkreiptas dėmesys į žarnyno bakterijas, arba kitaip – žarnyno mikroflorą. Jau anksčiau buvo žinoma, kad žarnyne gyvena apie 1000 bakterijų rūšių, kurių tik nedaugelį galima identifikuoti. Kai buvo išvystyti molekuliniai tyrimo metodai, atsirado galimybė identifikuoti viso žarnyno bakterijų genetinę medžiagą. Ir tuomet buvo atliktas tyrimas kartu su daugelio šalių mokslininkais.

Natūralu tikėtis, kad žarnyno mikroflora gali veikti ir patį žmogaus organizmą, per išskiriamas medžiagas. Buvo pastebėta, kad sergančiųjų uždegiminėmis žarnyno ligomis žarnyno mikroflora yra kitokia negu sveikų žmonių. Pavyzdžiui, sergant Krono liga yra gerokai sumažėję žarnyno bakterijų rūšių. Taip pat daugiau yra vadinamųjų toksikogeninių bakteroidų rūšių.

Ankstesni Kauno gastroenterologų darbai, atlikti kartu su Kylio universiteto mokslininkais, atskleidė, kad sveikų lietuvių žarnyno bakterijų įvairovė net 1,5 karto didesnė nei sveikų vokiečių, pastarieji neturėjo net 63 normalių bakterijų rūšių, kurios buvo randamos lietuvių žarnyne.

Iš tiesų, žmogaus žarnyno mikrobiota yra įgyjama ankstyvoje vaikystėje ir būna gana stabili visą gyvenimą. Bakterijos naujagimio žarnyne apsigyvena gana greitai po gimimo. Moters gimdoje naujagimio žarnynas yra sterilus – be bakterijų. Būtent pirmosiomis gyvenimo savaitėmis, mėnesiais susiformuoja žmogaus žarnyno mikroflora, kuri išlieka santykinai stabili visą gyvenimą. Žinoma, dėl įvairių ligų žarnyno bakterijų sudėtis gali išsikreipti. Daugelis suaugusių Lietuvos gyventojų turi dar sovietiniais laikais, vaikystėje, įgytą žarnyno mikrobiotą, kurios įvairovė didesnė, nes tais laikais higienos ir sanitarijos reikalavimai buvo ženkliai mažesni nei dabartiniai, besiremiantys ES taisyklėmis. Tai galėtų paaiškinti, kodėl sergamumas opiniu kolitu ir Krono liga Lietuvoje vis dar išlieka mažesnis nei Vakarų Europoje ir JAV, taip pat retesnės ir sunkios šių ligų formos. Šie rezultatai paremia „higienos hipotezę“: civilizacijos eigoje, ženkliai pagerėjus higienai ir sanitarijai, nykstant infekcinėms ligoms, žmogaus imuninė sistema, kuri evoliucijos eigoje buvo pripratinta prie pastovios stimuliacijos aplinkos bakteriniais antigenais, šiai stimuliacijai sumažėjus, gali pradėti „atakuoti“ savus audinius ir sukelti autoimunines uždegimines ligas.

Kartu su Vokietijos Kylio mokslininkais atlikta dvynių žarnyno mikrofloros tyrimo studija. Kokių naujų rezultatų ji davė?

Atrodo, kad ir žmogaus genetiniai ypatumai prisideda prie to, kokia žarnyno mikroflora susiformuos žmogui. Dvynių tyrimo studijoje lyginome dviejų Lietuvos sveikų dvynių porų, homozigotinių ir heterozigotinių, žarnyno mikroflorą. Ir pasirodė, kad homozigotinių dvynių mikroflora yra faktiškai identiška. Tie dvyniai, kurie išsivystę iš skirtingų kiaušinėlių, turėjo visiškai skirtingą mikroflorą. Tačiau šis dėsningumas, susirgus uždegiminėmis žarnyno ligomis, pranyksta. Jei nors vienas iš homozigotinių dvynių suserga kokia nors žarnyno liga, jo žarnyno mikroflora iš karto pasikeičia ir tampa kitokia nei dvynio. Taigi tyrimai rodo, kad yra glaudus ryšys tarp žmogaus genomo ir mikrofloros. Tačiau vienareikšmių rezultatų praktiniam naudojimui, kad pakeitę žarnyno mikroflorą, galėtume išvengti vienų ar kitų ligų, deja, dar nepasiekta.

Dar vienas įdomus tyrimas – Indijos, Lietuvos ir Vokietijos žmonių mikroflora. Skirtingų regionų žmonių mikroflora labai skiriasi, ypač Indijos žmonių. Tai, žinoma, susiję su mitybos ypatumais. Pavyzdžiui, gyvenantieji kaimo vietovėse ir valgantieji natūralų, šviežią maistą turi kitokią  žarnyno mikroflorą (Vokietijos tyrimai). Žarnyno mikroflora skiriasi ne tik tų  žmonių, kurie serga žarnyno ligomis ir yra sveiki. Čia turi įtakos ir daugybė kitų ligų – nutukimas, metabolinis sindromas. Tačiau į klausimą, kas ką sąlygoja – ar žarnyno mikroflora nutukimą, ar atvirkščiai, nėra atsakyta.

Minėjote dar vieną mokslui svarbų atradimą, kad genetinis polinkis sirgti uždegiminėmis žarnyno ligomis susijęs su panašiais genų pakitimais, kaip ir polinkis sirgti raupsais bei tuberkulioze.

Kartu su 15 valstybių kolegomis iš Jelio, Oksfordo, Kylio, Masačiusetso  ir kitų universitetų atlikome tyrimą, kurio metu buvo surasta daugiau kaip 70 naujų žmogaus genomo regionų, kurių pokyčiai siejami su uždegiminių žarnyno ligų išsivystymu. Šiuo metu jau žinomi 163 žmogaus genomo regionai, kuriuose nukleotidų sekos pokyčiai susiję su padidėjusia uždegiminių žarnyno ligų išsivystymo rizika. Dalis šių genetinių pokyčių būdingi ne tik sergantiems opiniu kolitu ir Krono liga, bet ir kitomis autoimuninėmis ligomis – žvyneline, ankolizuojančiu spondioartritu.

Svarbiausias tarptautinio mokslininkų kolektyvo nustatytas naujas mokslinis faktas – genetinis polinkis sirgti uždegiminėmis žarnyno ligomis susijęs su panašiais genų pakitimais, kaip ir polinkis sirgti mikobakterijų sukeliamomis infekcijomis – raupsais bei tuberkulioze. Raupsai – tai viduramžiais siautusi nepagydoma liga, kuri subjaurodavo žmogų, o sergantieji buvo izoliuojami leprozoriumuose.  Atrasti genetiniai pokyčiai lemia sutrikusį imuninį atsaką į patogenines bakterijas ir sutrikusį šių bakterijų atpažinimą, o opinio kolito ir Krono ligos atveju – sutrikusį imuninį atsaką į žarnyno mikroflorą.  Galima taip pat daryti prielaidą,kad išnykus raupsams ar mažėjant  žmogaus aplinkoje infekcinių sukėlėjų, kai kurių žmonių imuninė sistema gali persiorientuoti ir  pradėti „atakuoti“  savus audinius.

Taip pat galima daryti prielaidą, kad dabartiniai vaikai turės kitą žarnyno mikroflorą, nei turi suaugę dabar. Jau dabar stebimas sergamumo Krono liga didėjimas, bet dar jis nepasiekė dažnumo ir sunkumo, koks yra Vakarų pasaulyje. Tačiau greičiausiai ji ateityje nesiskirs nuo Skandinavijos, Anglijos ar kitų Vakarų šalių.

Kokias galimybes mokslininkai mato, gydydami virškinimo ir žarnyno ligas?

Mokslininkai kalba apie probiotikus, kurie vartojami kaip maisto papildai. Tik čia viena bėda – probiotikai, pakliuvę į žarnyną, slopina uždegiminius procesus tik tol, kol perkeliauja per virškinamąjį traktą, tad žarnyne jie neprigyja. Kita idėja – galbūt galima sergantiesiems žarnyno ligomis transplantuoti visiškai sveiko žmogaus žarnyno bakterijas. Tokie tyrimai daromi visame pasaulyje, bet, deja, jų sėkmė kol kas nedidelė. Klinikinio, gydomojo efekto tikėtis kol kas sunku. Dabar mokslininkai galvoja, kaip paveikti žarnyno geną, kad transplantuojamos bakterijos nebūtų atmestos ir prigytų. Čia kalbama ir apie naujų probiotikų sukūrimą.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Saugokimės žarnyno infekcijų
  2. Pavojai tykantys vasarą – žarnyno infekcijos
  3. Daugiausia ūmių žarnyno infekcijų kyla dėl higienos reikalavimų nesilaikymo
  4. Kas gali nutikti, kai „ranka ranką plauna ir abi nešvarios“?
  5. Infekcinių ligų sukėlėjus vasarą dažnai platina ir musės
  6. Kodėl glitimo turintys maisto produktai turi būti išskirtinai paženklinti?
  7. Kas ji, „šaldytuvų infekcija“?
  8. Sveika mityba – ilgesnio gyvenimo garantas
  9. Pasirūpinkime, kad švenčių metu maistas būtų saugus
  10. Kodėl nuolat kenčiame pilvo skausmus?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Gerėja brangių medicinos priemonių kokybė ir prieinamumas

Kada ir kam skiriami radiologiniai tyrimai?

2022 06 18
Depresija | pixabay.com nuotr.

Depresija – itin opi tema Lietuvai

2022 06 17
Peršalimą įveikite greičiau: svarbus skysčių vartojimas, mityba ir vitaminai

Arbata atgaivins ir karštą vasaros dieną

2022 06 12
Kada plaukų slinkimas – jau liga, kurią būtina gydyti?

Plaukai – sveikatos ir savijautos atspindys

2022 06 11
Miokardo infarktas: pirmieji požymiai

Kokios ligos dažniausiai kamuoja lietuvius?

2022 06 06
Seime spręs, ar parduotuvėse tabako gaminiai nebebus matomi

Ką norintiems mesti rūkyti siūlo gydytojai?

2022 06 04
sveikata.lt nuotr.

Kodėl vertėtų apsidrausti nuo vėžinių susirgimų?

2022 05 31
Vydūno knygos

Bus pristatytos Vydūno knygos apie tikėjimą ir sveikatą

2022 05 30
Pasiruošimas kūdikio gimimui: keletas svarbių patarimų

Kaip Lietuvos visuomenė atrodys 2050-aisiais?

2022 05 28
Pagrindinis naujametinis pažadas – mesti rūkyti

Rūkymas: kaina sveikatai ir piniginei

2022 05 27
Rodyti daugiau

Naujienos

Mokestis už aplinkos teršimą bus aiškesnis
Įvairenybės

Žieminėmis padangos vasarą – brangu ir nesaugu

2022 06 26
Probiotikai – bakterijos padedančios kūnui
Įvairenybės

Probiotikai – bakterijos padedančios kūnui

2022 06 26
Renkantis kosmetiką – dėmesys etiketėms
Įvairenybės

Renkantis kosmetiką – dėmesys etiketėms

2022 06 26
Rusijos invazija
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 26 12:00

2022 06 26
Ir vaikų išdaigos gali brangiai kainuoti
Lietuvoje

Ir vaikų išdaigos gali brangiai kainuoti

2022 06 26
Siurbiame namus: ne taip jau ir nuobodu
Įvairenybės

Siurbiame namus: ne taip jau ir nuobodu

2022 06 26
Kaip išvengti susižeidimų bėgiojant?
Įvairenybės

Vasariški orai, sportas ir mityba

2022 06 26
Oro tarša | am.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Siūloma keisti oro taršos reikalavimus

2022 06 26


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Nuorodos apie Stiprinamas Kaliningrado tranzito saugumas
  • Ir vėl sena daina? apie Vilnius baigia brangiausią šildymo sezoną
  • Global-Kapitalistas apie F. Felštinskis: Putino agresijai ribų nėra
  • Londonas ,,prisidirbo?" apie D. Gaižauskas: Rusija grasina karu Lietuvai, valdantieji tyli…

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • „Aktualioji istorija“: Kijevo Rusios paveldėtojų takoskyros
  • Žieminėmis padangos vasarą – brangu ir nesaugu
  • Probiotikai – bakterijos padedančios kūnui
  • Renkantis kosmetiką – dėmesys etiketėms

Skaitomiausi straipsniai

  • T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą? peržiūrėta: 1514; komentarų: 27
  • Klaipėdoje lauks išskirtinės Lauksnos ir Joninės peržiūrėta: 941; komentarų: 0
  • Mirė Lietuviško kino ir teatro legenda, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys – Regimantas Adomaitis Papildyta

    peržiūrėta: 849; komentarų: 1
  • M. Kundrotas. A. Rudomanskis įrodinėja Z. Šličytės teisumą? peržiūrėta: 690; komentarų: 5
  • K. Garšva. Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose diskriminuojami lietuviškų gimnazijų mokiniai peržiūrėta: 577; komentarų: 8
  • M. Kundrotas. Globalizmas, kosmopolitizmas ir nacionalizmas peržiūrėta: 562; komentarų: 12

Artimiausi renginiai

  1. Tradicinių šokių stovykla ŠAKIŲ r.

    2022-08-03 08:00 - 2022-08-07 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Kada ir kam skiriami radiologiniai tyrimai?

by Ditė Česėkaitė
2022 06 18
1
Gerėja brangių medicinos priemonių kokybė ir prieinamumas

Radiologiniais tyrimais nustatoma arba patikslinama onkologinės ligos diagnozė, tačiau prieš atvykstant tirtis, neretam žmogui, kyla pačių įvairiausių klausimų. Ar prieš...

Skaityti toliau

Depresija – itin opi tema Lietuvai

by Ditė Česėkaitė
2022 06 17
0
Depresija | pixabay.com nuotr.

Net 7,2 proc. Europos Sąjungoje gyvenančių žmonių serga lėtine depresija, 2,4 mln. jų – centrinėje, Rytų Europoje bei Baltijos šalyse....

Skaityti toliau

Arbata atgaivins ir karštą vasaros dieną

by Ditė Česėkaitė
2022 06 12
1
Peršalimą įveikite greičiau: svarbus skysčių vartojimas, mityba ir vitaminai

Lietuviai labiausiai mėgsta vaisinę bei juodą arbatas ir daugiausiai jų išgeria, žinoma, žiemą, nustumdami šį gėrimą toliau į lentynas vasaros...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Nuorodos apie Stiprinamas Kaliningrado tranzito saugumas
  • Ir vėl sena daina? apie Vilnius baigia brangiausią šildymo sezoną
  • Global-Kapitalistas apie F. Felštinskis: Putino agresijai ribų nėra
  • Londonas ,,prisidirbo?" apie D. Gaižauskas: Rusija grasina karu Lietuvai, valdantieji tyli…
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą?

Kitas straipsnis
R.Jarecko nuotr.

Lietuvos kariniai instruktoriai atvyko į ES karinio mokymo misiją Malyje

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai