
Praėjo metai. Praėjo šlubuodami ir vilkdami pasiligojusias kojas, tarsi su ramentais – ilgi vargingi metai, visiškai atitinkantys šiandienos Lietuvą. Kodėl taip sakau? O kaip kitaip kalbėti apie šalį, į kurios vairininkus įsisukę padarai, taikliai vadinami valdžiažmogiais, nuosekliai ir kryptingai veikia prieš toje šalyje gyvenančią tautą. Sakote, ne? Bet juk užsimota sugriauti viską, kas teikia išgyvenimo galimybę – štai pagrindinės naikinimo kryptys: išparduoti žemę, užteršti gruntinius vandenis, sunaikinti šeimą ir iškraipyti kalbą. Ne tik užsimota, bet ir „dirbama“ visomis išvardintomis kryptimis – žemės išpardavimas, iki šiol faktiškai vykęs per tarpininkus ir daugiau ar mažiau fiktyvias įmones, praktiškai išeina į finišo tiesiąją, kurios pabaigoje galima tikėtis panašių rezultatų, kokius šiandien turi Palestinos arabai, pradėję pardavinėti savo žemes žydams, arba Amerikos indėnai, kur viskas taip pat buvo padaryta pagal sutartis. Ar yra priežasčių galvoti, kad Lietuvoje bus kitaip? Retorinis klausimas.
Gėlo vandens, kurio Lietuvoje, rodos, net perdaug, Žemėje lieka vis mažiau – kalbu ne absoliutaus kiekio, tačiau tinkamumo gerti prasme. Ištisos teritorijos tampa nebetinkamomis gyventi kaip tik dėl vandens trūkumo. Tuo tarpu Lietuvoje šį išteklių, be kurio gyvybė tiesiog neįmanoma, ketinama iškeisti į dujas, eilinį kartą baksnojant pirštu į Rusiją – girdi, tokia nepriklausomybės kaina. Tačiau kaip begalvotum, kaskart kai pasigirsta žodžių junginys „energetinė nepriklausomybė“, Lietuva būtinai praranda kokį nors stambų strateginį objektą, pavyzdžiui, „Mažeikių naftą“. Panašu, kad šį kartą praras gerokai daugiau. Tiesa, išliks galimybė nusipirkti savo pačių dujas už didesnę kainą, negu jos bus eksportuojamos į svečias šalis – negi galėtume tikėtis, kad iki šiol puikiai veikiančios schemos bus atsisakyta? O tuo tarpu gyventojai, kad greičiau pasiduotų, ir toliau bus smaugiami bei bauginami vis didesnėmis šildymo kainomis.
Tačiau materialinių vertybių sunaikinimas toli gražu nėra vienintelė ir gal net ne pagrindinė tautos žudymo kryptis. Nusitaikyta ir į kalbą, kuri ištisus šimtmečius buvo ta tautinės dvasios šerdimi, aplink kurią augo jos kamienas. Kaip bežiūrėtume, būtent šiuolaikinė lietuvių kalba yra seniausia iš tebevartojamų bei vis dar gyvų pasaulio kalbų, į kurią labiau pasigilinus, vis dar galima išskaityti ir suprasti ne tik lingvistines, bet ir kultūrines žmonių civilizacijos paslaptis. Šį lietuvių kalbos aspektą, kaip didžiausią jos vertę nurodė dar Emanuelis Kantas. Gal kaip tik dėl šios jos ypatybės, dėl galios atrakinti gilumines dabar vykstančių procesų gelmes bei parodyti jų šaknis, ir užsimota prieš mūsų kalbą?
Kas dar liko, be ko neįsivaizduojama ateitis? Žinoma, vaikai. Kaip tik šiomis dienomis visu pajėgumu keleto prakeiktųjų rankomis kurpiami ir stumiami įstatymai, kurių pagrindu vėliau bus galima traktuoti tikruosius vaiko tėvus jau tik kaip biologinius palikuonių gamybos įrenginius, kurių vaikus bus galima „nuvaikinti“ suinteresuotų grupių naudai pagal jų poreikius. Neturiu jokio pagrindo manyti, kad būtų kaip nors kitaip. Istorijoje yra pakankamai pavyzdžių, kai tokie projektai vienokiu ar kitokiu būdu jau buvo vykdomi – ir visada tame naudota lytiškumo, tiksliau, lyties sunaikinimo, korta. Galvoje kaip tik sukasi Osmanų imperijos karinių dalinių, garsėjusių žiaurumu, pavyzdys – kalbu apie janyčarus – kurie buvo formuojami iš kastruotų užkariautų šalių berniukų. Dabar, žinoma, viskas bus kur kas civilizuočiau ir vietoje riesto kardo viršum savo galvos turėsime įstatymo raidę, už kurios pagal kokios nors isteriškos antstolės komandą išsirikiuos pustrečio šimto gerai ginkluotų robokopų. Lygiai prieš metus atlikta repeticija ir iki pat šios dienos besitęsiantys įvykiai vienareikšmiškai rodo, kad pasirinkta kryptis nė nekvestionuojama, o teisinis aparatas sukasi pilnu pajėgumu, kad užduotis būtų juridiškai apipavidalinta ir aptarnaujama be kliūčių. Žinoma, tai nėra vien Lietuvos problema, tačiau nedidukė ir savo tapatybę ne itin suvokianti šalis, panašu, labai tinka kraštutiniams eksperimentams, kurie su mumis visais ir daromi.
Pabaigai dar vienas pastebėjimas. Pastarieji rinkimai į Seimą labai aiškiai parodė, kad valdančios partijos pasikeitimas nė vienoje iš išvardintųjų problemų nieko nepakeitė, taigi, ne Seimo kompetencijos sprendimų lygyje tai nulemiama. Pagaliau ir tie nedaugelis iš mūsų, kurie gavo pakankamai balsų ir pateko į Seimą, jokio klimato ten nedaro, o jeigu ir mėgina daryti – tuoj pat prieš juos paleidžiama gniuždymo programa, kuri turime pripažinti, yra veiksminga. Vadinasi, nei Seimas, nei pati rinkimų procedūra, problemos nesprendžia ir yra viso labo brangios iliuzijos žmonių akims apdumti. Akivaizdu, kad šitos butaforijos iki šiol puikiausiai pasiteisina ir bežaidžiant demokratiją, karavanas eina toliau. Tuo tarpu pastarieji metai kaip niekada akivaizdžiai pademonstravo, iki kokio laipsnio valdžiažmogiai gali nesiskaityti su tauta. Taip būna visada, kai į valstybės vairą vietoje asmenybių įsitveria menkystos. Matyt, dabar jų era, ką dar kartą parodė ir pirmininko rinkimai vienoje labai susireikšminusioje partijoje.
Na, o man belieka džiaugtis tuo, dėl ko normaliomis sąlygomis kiekvienas tėvas turėtų liūdėti – nė vienas iš mano penkių vaikų nebegyvena Lietuvoje ir man dėl to truputį ramiau…
Tai kodėl jus visi tik kalbat? Kodėl neįkuriat partija ginančia Lietuva ir Lietuvos žmoniu interesus? Niekas nesikeis kol neatsiras tokia partija ir lyderis vedantis ta kryptimi.
aš jau nebetikiu tomis partijomis. Iš viso,, Lietuva, pasuko ne tuo keliu. Gal tokia demokratija ir tinka kitose vakarų šalyse, bet pas mus ne. Visos partijos panašios ir eilinis rinkėjas nebeskiria. Renka tuos, kurie ekrane dažniau maskatuojasi.
Taip Šarūnai , einam į susinaikinimą ir niekieno neverčiami. Priešo lyg ir nėra .
Dabar reikia ne partijas kurti, o pasišventeliams eiti į Tautą aiškinti , aiškinti ir aiškinti, kad jie suprastų , kad ši santvarka veda į nebūti.
Visiskai taisingai, sutinku. Reikia veikti pradeti.
Sutinku su ,,Kaunetis,,
Partijoms Lietuvoje kurtis salygos dabar pasidare ypatingai prastos (nauji istatymai taip padare). Be to lietuviskas tam tikro pilieciu procento ‘solidumas’ lengvai apskaiciuojamas. Tai , kuo galima apjuodinti oponentus (turint pinigu ir esant lengvai perkamai ziniasklaida), yra lengvai issitraukiama is kisenes (kurioje sedi daug kas – ne tik ziniasklaida) ir teskiama i veida bet kam. Dalis zmoniu vis dar mano, kad, jei apie kazka nupaise karikatura – tai tas is tiesu yra toks, koki ji vaizduoja. Reikia ne vien i seima eiti, reikia ir stipriu visuomeniniu organizaciju, o svarbiausia – vietines savivaldos turi realiai stipreti, jose turi atsirasti nauju politiniu jegu.
Drįstu paprieštarauti dėl partijų kūrimo sunkumų ir varžymo. Darius Kuolys įkūrė partiją ant gatvės tiesiogine prasme. Drąsos kelio partija įkurta slaptai, jos suvažiavimas atvykus tik 30 žmonių pripažįstamas teisėtu. Kur čia varžymas, greičiau atvirkščiai, 3 lietuviai 5 partijos. Net Breiviko fašistų partiją Švedija tuo tarpu neįregistravo, nes anas padavė pareiškimą tik savo vardu, pasirodo reikia 2 asmenų. Partijos gimsta ir rinkėjui panorėjus miršta, taip yra net Lietuvoje.
Prezidentūra paruošė NVO įstatymą. Ką apie tai žinot?
Tai ar vėl agituosi balsuoti kituose rinkimuose, Navicki? Ir kelių rinkimų pačiam reikia, kad suprastum tai, kas jau seniai aišku- jokia partija ir joks “atstovas” nieko nepakeis, visus juos suvirškins politinė ir ekonominė sistema, kaip jau buvo šimtus kartų. Matau, kad kažkiek tiesos jau įžvelgei, bet tavo nuolat kartojamas tautos teminas rodo, kad dar ne viską išsiaiškinai. Laukiu, kada pradėsi kalbėt ir apie žmones, nes tauta yra tik saldi iliuzija.
Keiskitės ir propaguokite kitokią Lietuvos viziją be politinių partijų, be prezidentų ir be užsienio rezidentų. Lietuva lietuviams taps svarbiausias šio šimtmečio tikslas, žinoma, jei dar norite jais būti. Neklausykite kalbančių prieš, nes jie tėra pasiutę globalizacijos kiborgai. Lietuvos valdžią privalo laikinai kontroliuoti tiesiogiai išrinkti piliečių bendrijų atstovai ir tik jie nuspręs, ką daryti su dabartinės nusikaltėlių valdžios niekšais.
taigi jau kontroliuoja lenkų bendrija… Ir dirba jie sparčiai. Kol Navickis virkauja, jie “mažumų”, dvikalbystės, įstatymus siūlo.. kita, žd bendrija siūlo dvigubos pilietybės įstatymą… vaikų supriešinimo su tėvais įstatymą… o lietuviai seime balsuoja, mygtukus spaudalioja ir ES kaltina… nors nieko ta ES primygtinai neperša. Ar bent vieną savo mažą tautą ji prarijo? Kokius įstatymus turi, pvz., Liuksemburgas ar kas pasidomėjo?
Autorius nelogiškas. Yra taiklus pastebėjimas: Žinoma, tai nėra vien Lietuvos problema, tačiau nedidukė ir savo tapatybę ne itin suvokianti šalis, panašu, labai tinka kraštutiniams eksperimentams, kurie su mumis visais ir daromi. Toks pastebėjimas suteikia viltį, kad žmogus suprantantis kas vyksta yra pajėgus nesileisti kažkieno vairuojamas ir turėtų imtis atsakomybės už savo šalį, tautą. O paskui autorius pats save ir nubraukia: nė vienas iš mano penkių vaikų nebegyvena Lietuvoje ir man dėl to truputį ramiau…. Ar ne toks savižudiškos “ramybės” vertinimas yra Lietuvos problema, dėl kurios labiau nei kiti tinkame socialinės inžinerijos eksperimentams? Nes jeigu šitaip, tai su tavimi ir tavo vaikais jau pakankamai padaryta, tada ir miegok toliau ramiai, nedidukas ir nesusivokiantis, o su tavimi ir mumis tegul toliau daro savo darbus tie socialinės inžinerijos eksperimentatoriai…
pritariu. Jei seimo narys pasirūpino užtikrinti savo vaikams ramų gyvenimą užsienyje, tokiam reiktų pareikšti nepasitikėjimą.
Gaila, bet Šarūnas teisus. Lietuvos, kaip tikros valstybės, jau nebėra. Ko nepadarė CCCP, pabaigs padaryti EU. Yra tik valstybės iliuzija. Kritinės masės mąstančių žmonių nebėra. Ir nėra ko čia stebėtis. Pasaulyje išnyko ne tik tautos, bet ir civilizacijos. Perspektyvoje mes asimiliuosimės. Kai kam bus gėda vadintis lietuviu, kai kas tuo didžiuosis. Turistams rodys mus, kaip dabar rodo indėnus rezervatuose. Pvz. Vitkauskas sapnuoja ir tuo džiaugiasi kartu su prezidente. Jiems gerai. Man – ne.
reiktų vyt iš seimo kiekvieną seimo narį, kurio vaikai gyvena užsienyje.
Proadamkinio sparno (čikagos berniukų) technologai siekia, kad būtų aktyvuojamos bei plečiamos “abi bylos pusės” . Vienai pusei – “Venckienė bėga nuo mirties”. Kitai pusei – “Venckienė yra žmogžudė, ir ji bėga nuo atpildo”. Štai ir sumodeliuota “poliarinė pora”, kurios “propagandiniai branduoliai” pajungiami vienam ir tam pačiam tikslui – “strateginio kumščio prieš Prezidentę” telkimui…
Modelio esmė – dinamiškai, komponuojant naujus (galimai iš pirmo žvilgsnio tarpusavy nesusijusius) “jautrius” įvykius, turinčius “momentu X” vizualiai susirikiuoti į įtaką darančią seką , arba, “tobulinant” jau sumodeliuotus įvykius, kurti socialinę poliarinę porą (šiuo atveju- momentinį bipolį), kurios abiejų, dirbtinai sukurtų, pusių “branduoliai” aktyvuos (sukurtu pagrindu) propagandą stratego numatyta kryptimi. Arba, trumpiau tariant, per manipuliavimą ką tik minėtais “branduoliais” (lokalioji įtaka, dažniau subjektyvi) yra numatoma manipuliuoti nemaža visuomenės dalimi (socialinės psichologijos elementas).
Manipuliavimas visuomene ar jos dalimi gali būti sėkmingas tik tuomet, kai jis remiasi ne vien subjektyviomis, bet ir objektyviomis (nuo veikiančių asmenų nepriklausančiomis) prielaidomis.
Nagrinėjamu- “strateginio kumščio” prieš Prezidentę formavimo – klausimo kontekste yra itin svarbu tai, jog teisinėje valstybėje (arba jos imitaciniame modelyje) objektyviomis prielaidomis kaipmat tampa ir tos, kurios yra lemiamos ilgą laiką galiojančių įstatymų, tarp jų ir Konstitucijos nuostatų išvadų.
“Poliarinės poros” užuomazga objektyviai išplaukia iš neva įstatymų diegiamos “dilemos”- ar Prezidentė “atsakinga daugiausia už užsienio politiką”, ar “privalo spręsti bene visus vidaus politikos klausimus”.
Aiškumo dėlei “pralenksiu tekstą”- sisteminė žiniasklaida, orientuota į proadamkinį sparną, nuolat koneveikia Prezidentę dėl jos “kišimosi į teisėsaugos darbą”, į kitus vidaus reikalus. Tai- “vienos pusės” branduolys. Tuo tarpu, pavyzdžiui, violetiniai, ir panašiu pagrindu sumodeliuotos “aplinkos” (visokie a la laisvi laikraščiai, turintys juodųjų jėgų palaikymą, sisteminės žiniasklaidos išpiarinta ir tebepiarinama DK “partija”, ir t.t.) tiesiogiai bei per savo įtakos grupes diegia visuomenei nuostatą, esą Prezidentė “tik ordinus gauna”, t.y. kad ji neva “atitrūkusi” nuo vidaus tikrovės.
Dilema – “užsienio ar vidaus politika?” yra kildinama remiantis (pasikartosiu) objektyviomis prielaidomis, tačiau… nuslepiant svarbiausią — kad Valstybės vidaus bei užsienio politika yra tampriai susijusios.
Taigi, per sumodeliuotas aplinkas, eskaluojančias “vidaus politikos vaidmenį, kišimąsi ar, atvirkščiai, nesikišimą į ją”, lengva strateguoti ir Valstybės padėtį geopolitinėje išklotinėje, ir geopolitinę įtaką per energetiką, bei vardan kitų šalių “energetikos interesų”, ir t.t.
Veikiama pagal dviplanį, t.y. pagal “žnyplių planą”. Proadamkinio sparno technologai siekia, kad būtų aktyvuojamos bei plečiamos “abi bylos pusės” . Vienai pusei – “Venckienė bėga nuo mirties”. Kitai pusei – “Venckienė yra žmogžudė, ir ji bėga nuo atpildo”. Štai ir sumodeliuota “poliarinė pora”, kurios “propagandiniai branduoliai” pajungiami vienam ir tam pačiam tikslui – “strateginio kumščio prieš Prezidentę” telkimui.
“Lietuvos Rytas” be saiko eskaluoja “Venckienės bėgimo nuo atsakomybės už žmogžudystes” tematiką. Tai ne tik galima priedanga tikriesiems žmogžudysčių iniciatoriams, kurie galimai manipuliavo ir Venckiene, ir Kedžiu (čia kažkodėl prisiminiau, jog prieš 20- 15 metų nusikalstamą pasaulį galimai globoję Kauno ONTT pareigūnai “susiskaldė”- vieni tapo PD KPB “asais”, kiti- narkomanų bei “pedofilų bendoraičių advokatais”). Tai ir… priminimai “įtakos grupei”. Tai šen, tai ten “išlenda” įtakos grupės “komentatoriai”, už gerą atlygį platinantys tekstus, antai “Grybauskaitė yra žmogžudžio bendrininkė”. Ir… Jokios atsakomybės šiems apmokamiems, bei “Lietuvos Ryto” rašliavų (A. Kuznecovaitė 05. 06. d.) teiginių, esą “prezidentė gėrė kavą su Venckiene, bet…neužjautė Furmanavičiaus artimųjų”, įkvepiamiems vanagams…
Toliau – dar gražiau… Aiškėja ne tik “buvusių Kauno policijos daktarų”, advokatais tapusių, bet ir…”slapto agento” , išpiarinto vis to paties “Lietuvos Ryto” bei Mocaus TV, vaidmuo. Galimai kai kas iš Kriminalinio Policijos Biuro nori “atsipirkti mažuoju krauju”. Juk geriau (blogai, bet geriau) bausmė už pareigų neatlikimą, negu… Bet dabar – ne apie tai.
Jau yra eskaluojamos įtakos grupės “komentuotojų” “versijos”, esą …”kažkieno” įsakytas KPB “tyčia neužkirto kelio 2009 spalio 5 nusikaltimui”. Aišku, vėl bandoma “rodyti” į Prezidentę. Absurdo teatras, tik… stiprų užnugarį turintis.
Ir štai ties šia vieta antiprezidentinis sparnas “susikontaktuoja” ir su sumodeliuota, pseudoopozicine aplinka. “Gyvačių lizdas” ( GL) jau kurį laiką eskaluoja “versiją”, esą “KPB užčiuopė tikrus nusikaltėlius, ir dėl to jį demontuoja”…
Ir apibendrinimui. Taigi, tam tikros jėgos (galimai – proadamkinis sparnas) stengiasi strateguoti antiprezidentinį “kumštį” iš “abiejų”, savo modeliuojamų, “pusių”. Griebiamasi brutalaus melo. Juk Prezidentė… niekada nepalaikė “violetinių”. O jos siekis, kad nebūtų naudojama prievarta, tik patvirtina pažangią Prezidentės Valstybės viziją.
Kitas dalykas, kad “sumodeliuota aplinka” pavertė Garliavą destrukcijos židiniu, įkūnijusiu tolesnę prievartą. Juk… Kas ko siekia, – tas tą ir gauna.
Venckienė, piarinama Mockaus TV bei kitos sisteminės žiniasklaidos, leptelėjo rinkimų išvakarėse – “prezidentė pati pasirinko..”. Ne! Pasirinko Venckienė! Savo pėstininkės vaidmenį nuožmiame žaidime.
Taigi, tam tikros jėgos telkia strateginį kumštį prieš Prezidentę. Siekiant nuteikti tam tikrą visuomenės dalį (pavyzdžiui, nūdien dirbtinai plečiamas abi “pedofilijos bylos” puses) balsavimui ne UŽ, o PRIEŠ. Kitaip tariant, per sumodeliuotas bei toliau modeliuojamas “aplinkas” yra siekiama aktyvuoti destruktyvųjį pradą.
Čia strategams yra itin svarbu, kad būtų balsuojama (ar per socialinių tinklų prijaukinamą valdomai- padriką propagandą agituojama balsuoti) būtent PRIEŠ mūsų dabartinę Prezidentę. Kitaip tariant, -strategija yra nukreipiama ta linkme, kad destruktyviai nuteiktų rinkėjų balsai būtų kanalizuojami, t.y. transformuojami iš “padriko” “PRIEŠ” į valdomą “UŽ”. O už ką – žino tik juodosios jėgos.
Bet jau viena aišku – tarp jų nebus nei “drąsiosios” pabėgėlės Venckienės, nei “apsisnargliavusio” Zigmuko iš “Rūtelės knygos”. Tai – pėstininkai. Ar bus tarp juodųjų jėgų kandidatų “pirmasis generalinis prokuroras”, – parodys ateitis.(K.komentaras)
Na ir kas tokiom nesąmonėm gali tikėti?
http://www.filosofija.info/video/turime-tik-valstybes-karikatura/. Labai idomus pastebejimai, kas negirdejot pasiziurekit. Aciu Sarunai, jus teisus
Lietuvoje dar simtui metu uzteks durniu, kuriu prigamino per 25 metus. Pas mus renkama is blogu kandidatu geriausius , o turetu rinkti ir geru geriausius, deja. Protaujancius zmones jokia propaganda nesuagituosi prie ar uz. Taip veikia juodosios technologijos, taip yra susidare klanai, bet del viso to jovalo pati liaudis kalta.Bukim protingi ,saziningi, garbingi deja visos sios savybes isnyko musuose su nepriklausomybes atsiradimu. Nemanau kad yra kazkoks strateginis kumstis pries ta garbingaja Prezidente.Nemanau kad kazkas skaldo konservatorius, jie patys nepasidalina geriausiu kasniu , kaikur teisus ir profesorius Ladzbergis. Tik per velai apie tai prabilo
nu žiauriai patiko žodžiai: ” Lietuvoje dar šimtui metu uzteks durniu, kuriu prigamino per 25 metus.” Labai taikliai pasakyta. Liuks. bet, tamsta, jų tiek daug, kad sočiai.
tai išverstas rusiškas posakis , beje labai jau nenaujas .
Niekus pliauškiat. Jei valdžioje dabar sėdėtų 25-mečiai, tai galima būtų sakyti, kad juos “prisigamino” lasva Lietuva. Bet juk sėdi tai seni sovietinės gamybos krienai ir nelipa iš ratų, nors tu ką.. ką..
O Grybauskaitė studijavo jau perestroikos metais ir viename inteligentiškiausių Rusijos miestų. Tad gal ieškokit durnių savuose veidrodžiuose:)
O, Dieve Dieve, kaip baisu, kai tėvai džiaugiasi, kad jų vaikai ne Lietuvoje. Ką mes nuolat darome taip blogai, kad lyg ir savo noru, o tiksliau savo nemokšiškumu kasdien prarandame vis daugiau ir daugiau Lietuvos – jos ŽMONIŲ, nes jiems čia jau darosi ne vien tik sunku ekonomiškai gyventi, bet tiesiog netgi NESAUGU?
bjauriausia, kai seimūnai džiaugiasi vaikus išgrūdę lauk iš Lietuvos. O tai jau sąmokslu kvepia. Mol, pjaunu šaką ant kurios sėdžiu, lai tik mano vaikučiai nenukentės…
Ateikime, brangieji, į mitingą 2013 m. gegužės 17 d., penktadienį 17.00 val. prie Kauno Karo muziejaus į Vienybės aikštę (adresas: Donelaičio 64, Kaunas). Savo dalyvavimu dar kartą parodykime Lietuvai ir pasauliui, kad mes esame už žodžio laisvę, mes esame už nepraeinančius ir niekuomet neišnykstančius sąžinės paraginimus, kurie kviečia gyventi tiesoje. Mes už mūsų vaikų vaikystę savo Tėvynėje!