Balandžio 17 d. valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos pristato visuomenei naują knygą apie tradicinę architektūrą – „Kaimo statyba. Suvalkija“. Jau išleisti architektūros katalogai, skirti Dzūkijai, Vakarų Aukštaitijai ir Žemaitijai. Rengiama spaudai knyga apie Mažosios Lietuvos tradicinę architektūrą ir jos pritaikymą nūdienoje. Katalogai skirti žmonėms, gyvenantiems saugomose teritorijose arba tiesiog norintiems statyti ar rekonstruoti sodybas, laikantis tradicijų.
„Kaimo statyba. Suvalkija“ – tai projekto „Etnografiniams Lietuvos regionams būdingų tradicinės architektūros pastatų, pastatų elementų katalogo parengimas ir pristatymas saugomose teritorijose“ ketvirtoji knyga, viso bus penkios knygos.
Šios architektūrinės studijos tikslas – aptarti kaimo architektūros tapatumo vertes, apibrėžti pagrindines nuostatas, kuriomis remiantis būtų plėtojamos naujos statybos saugomose teritorijose ir kitur. Siūlomi pavyzdžiai yra tarsi pradžiamokslis, kaip įsilieti į tradicijos tėkmę ir kurti šiandienai tinkamą architektūrą.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos rūpesčiu parengtą leidinį apie Suvalkijos kaimo statybą sudaro keturios dalys: pirmoje apžvelgiama Suvalkijos tradicinės architektūros bruožai, antroje dalyje apibrėžiami pagrindiniai dėmenys, lemiantys regioninį vietos tapatumą ir statybos tradicijos tęstinumą. Pagal šiuos kriterijus suformuoti trečiosios dalies projektiniai pasiūlymai, o ketvirtoje dalyje pateikiamos praktinio įgyvendinimo sąlygos.
Leidinyje siekiama parodyti statinių įvairovę, Suvalkijai istoriškai būdingus, o ir šiandienos gyvenimui tinkančius tūrius bei formas. Suvalkija, dar vadinama Sūduva – lygumų kraštas, užimantis didžiąją Lietuvos Užnemunės dalį. Čia anksčiau nei kitur panaikinta baudžiava, kaimai išskirstyti į vienkiemius, o tai keitė ir mąstymo būdą, ir ūkininkavimo įpročius, ir kraštovaizdį. Darbštūs sumaniai besitvarkantys ūkininkai, dainingai kalbantys žmonės kūrė erdvias sodybas.
Stiprių ūkių sodybos Suvalkijoje – didelės. Arčiausiai kelio stengtasi statyti gyvenamąjį būstą – stubą, netoliese – svirną, kitame šone – tvartą, o gale sklypo dunkso pailgas stambus kluonas – visų trobesių durys turi būti šeimininkams matomos pro langus.
Svarbu suvokti esminius senojo lietuviško kaimo gyvenamąją aplinką formuojančius bei jo dvasią išreiškiančius tradicinės architektūros principus ir jų laikytis. Architektūra nuolat kinta, įkūnydama senų ir naujų formų derinius.
„Jeigu svajojate apie naują ar tiesiog norite sutvarkyti senąją sodybą, – pataria Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie AM direktorė Rūta Baškytė, – patarimų ir architektūrinių eskizų rasite „Kaimo statybos“ kataloguose. Kaip sako senoliai, nauja – tai pamiršta sena“.
Daugiau apie Suvalkijos tradicinę architektūrą ir kaip ją išlaikyti naujai statomuose pastatuose išgirsite balandžio 17 dieną 14 val. knygos „Kaimo statyba. Suvalkija“ pristatyme, kuris vyks Žuvinto biosferos rezervato direkcijoje (Aleknonių km., Alytaus raj.).
Visų 5 tradicinės architektūros katalogų „Kaimo statyba” elektroninę versiją rasite čia.
