Penktadienis, 11 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

T. Baranauskas. Tėvų žemė

Tomas Baranauskas, www.alkas.lt
2013-04-06 00:10:58
60
Tomas Baranauskas | asmeninė nuotr.

Tomas Baranauskas | asmeninė nuotr.

Tomas Baranauskas | asmeninė nuotr.
Tomas Baranauskas | asmeninė nuotr.

„Kurgi, sakau, pasaulyje yra tauta, tokia prasta ir niekinga, kad neturėtų šių trijų savų ir tarsi įgimtų dalykų: tėvų žemės, papročių ir kalbos?“ – pačioje XVI amžiaus pabaigoje rašė Mikalojus Daukša. Jam rūpėjo visų pirma kalba, nuo kurios gręžėsi lenkėjantis to meto Lietuvos valstybės elitas. Mes gi šį karta kalbėkime apie žemę.

Daugiau kaip 200 metų lietuviai kovėsi už savo žemę su kalavijuočių ir kryžiuočių kariaunomis. Lietuvos valstybės kilimo pradžia sutapo su vokiečių ekspansijos pradžia Pabaltijyje. Jau pirmasis 1197 m. Livonijos kryžiaus žygis palietė ne tik Kuršą bei Estiją, bet ir Padauguvį, kur buvo suduotas smūgis lietuvių ir rusinų ginamai Kuoknesei.

Vyskupas Albertas 1199 m. išsirūpino jau trečią kryžiaus karo bulę ir 1200 m. su 23 kryžininkų laivais pasirodė Livonijoje. 1202 m. vokiečių kolonijos gynybai Tamplierių pavyzdžiu jis sukūrė Kalavijuočių ordiną ir su jo pagalba sėkmingai nukariavo žemes į šiaurę nuo Dauguvos. Kovos su lietuviais iš pradžių vengta – apsiribota tik gynyba nuo jų antpuolių ir lėta ekspansija Padauguviu.

1229 m. kalavijuočiai atsigręžė į pačią Lietuvą: tais metais jų organizuotas žygis į Nalšią vokiečiams buvo sėkmingas. Bet 1236 m. rugsėjo mėnesį kalavijuočių vadovautas pirmasis kryžiaus žygis į Lietuvą baigėsi triuškinančiu pralaimėjimu Šiaulių mūšyje. Žuvo antrasis ir paskutinis Ordino magistras Folkvinas, dauguma Ordino riterių, o jo likučiai 1237 m. buvo prijungti prie Vokiečių ordino, neseniai pradėjusio Prūsijos nukariavimą.

Ši pirmoji stambi Lietuvos pergalė prieš vokiečių ekspansiją atidėjo nuolatinį karą Lietuvos teritorijoje iki XIII a. pabaigos, bet pradėjo formuotis itin pavojinga Lietuvai geopolitinė situacija. Iš dviejų pusių Pabaltijį nukariauti pradėjęs Vokiečių ordinas siekė sujungti savo žemes, o Lietuva atsidūrė tarp dviejų nukariavimo židinių – Livonijos ir Prūsijos.

Prūsiškajai Vokiečių ordino atšakai iki pat 1283 m. daugiausia kovoti teko su prūsais, o livoniškoji šaka tik 1290 m. galutinai įveikė žiemgalių pasipriešinimą. Kartu vyko ir nuolatiniai vokiečių susidūrimai su lietuviais. Lietuviai pasiekė puikias pergalės 1260 m. Durbės, 1270 m. Karusės ir 1279 m. Aizkrauklės mūšiuose – kiekviename iš jų savo galvas paguldė tuometiniai Livonijos magistrai, žuvo daug Vokiečių ordino riterių. Paskutiniai vokiečių nukariauti prūsai (sūduviai, nadruviai, skalviai) ir žiemgaliai taip pat jau buvo pasidavę Lietuvos globai, taigi bent nuo 1274 m. vyko kova dėl Lietuvos vasalų teritorijų.

Tačiau nuolatinis karas dėl Lietuvos prasidėjo 1283 m., ir tai puikiai suprato dar to karo amžininkas Petras Dusburgietis, kuris savo „Prūsijos žemės kronikoje“ įrašė garsiuosius žodžius: „1283 viešpaties metais, kai nuo karų su prūsų gentimis pradžios prabėgo jau 53 metai ir visos šios žemės giminės jau buvo nukariautos ir išvaikytos, žodžiu, kai čia nebeliko nė vieno, kuris nebūtų nuolankiai paklusęs šventajai Romos bažnyčiai, Teutonų ordino broliai šitaip pradėjo karą su ta galinga, kietasprande ir kariauti pratusia tauta, kuri gyveno Prūsijos žemės kaimynystėje, anapus Nemuno, Lietuvos žemėje.“

Nuolatinis karas truko iki lemtingos Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių pergalės Žalgirio mūšyje bei 1411 m. sudarytos Torunės taikos. Vokiečių ordino talkininkų būriuose Lietuvą aplankė visos Vakarų Europos šalių riteriai. Patys Vokiečių ordino riteriai buvo nuolat papildomi naujai užverbuotais nariais, o verbavimui Vokiečių ordinas turėjo tankų savo valdų tinklą Vokietijoje. Atrodė, kad Vokiečių ordino resursai neišsemiami. Tačiau Lietuva rado savo resursų šaltinį – susiskaldžiusios Rusios žemes, kurias buvo palyginti nesunku nukariauti ir rinkti čia karius kovai su kryžiuočiais. Taigi pasirodė, kad priešininkų jėgos yra apylygės, ir tai reiškė, kad kova bus ilga ir sunki.

Galutinai Lietuvos karą su kryžiuočiais užbaigė 1422 m. sudaryta Melno taika – po jos šis karas jau nebeatsinaujino. Vadinasi, prieš kryžininkus ir kryžiuočius Lietuva kovojo 225 metus ir sugebėjo apginti savo žemę ir laisvę. Kovos su kryžiuočiais visiems laikams išliko kaip didvyriškiausias Lietuvos istorijos puslapis.

Kovos dėl savo žemės tuo dar nesibaigė – būta daug kovų su Rusija – pastarosios truko ne trumpiau, kaip kovos su kryžiuočiais, bet baigėsi pralaimėjimu ir valstybės padalijimais. 1918–1920 m. atsikurianti Lietuvos valstybė vėl susidūrė su problema, kaip atsikovoti savo žemę, kurioje galėtų atkurti valstybę. Juk valstybės be žemės būti negali. O į Lietuvos žemę pretendavo kur kas galingesni kaimynai – Vokietija, Rusija, Lenkija. Naujas herojiškasis kovų laikotarpis – Savanorių kovos – baigėsi pergale. Nė viena pėda Lietuvos žemės nebuvo mums padovanota – kiekvienas žemės lopinėlis aplaistytas mūsų protėvių krauju.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. T. Baranauskas. Šalčininkų istorijos pradžia – laisvės kovos
  2. T. Baranauskas. Šiaulių (Saulės) mūšis: jo reikšmė, eiga ir istorinis kontekstas
  3. T. Baranauskas. Pilėnai: žygdarbis ir mįslė
  4. T. Baranauskas. Naujai prakalbinta aisčių istorija
  5. T. Baranauskas. 2013-ųjų metų Lietuvos istorijos jubiliejai
  6. R. Dediala. Voplaukis ir klastinga Ordino politika
  7. R.Dediala. Pamiršta Vasario 16-osios pergalė
  8. R.Dediala. 1279 metai, arba kaip mes skriaudėm Ordiną
  9. A. Butkus. Nevienadienė baltų vienybė
  10. Prūsų kraujo paveldėtojai
  11. M. Jučas. Gedimino laiškai
  12. Inga ir Tomas Baranauskai: Birutė – tikrai Vytauto motina
  13. J.Trinkūnas. Į Prūsų žemes grįžo Kryžiuočių ordino magistras
  14. Kryžiaus žygiai į Baltijos šalis sukėlė ekologinių nelaimių virtinę
  15. Viduramžių teutonų riteriai reikalaus pagarbos istorijai piketuodami

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pasirinkite kategoriją

    Pastabos 60

    1. kremblys says:
      12 metų ago

      Trumpai ir aiškiai. Belieka priauginti lietuvių. Su dabartinais, jojamaisiais neapsiginsim.

      Atsakyti
      • 50-tas nesusipratimas says:
        12 metų ago

        50-kelintą kartą bandau suprasti – KAIP
        galima būti tokia ultraradikalių katalikų
        (ar krikščionybinių apeigų atlikėjų) šeima
        B A R A N A U S K A M S (Boranowskiams?)
        ir atnešėjus svetimybinių apeigų kardu (ordininkų)
        – kryždirbius pliekti: “Už Lietuvą” rypaujant???
        Jei nebesimelstų jie ordininio jėzuizmo stabams,
        – gal ir tikėtume Tomo B. (ar su, ar be žmonos)
        nuo-širdiškumais.
        Toliau, – 5-kias dešimt pirmas 🙂 nesusipratimas

        Atsakyti
        • tikras lietuvis says:
          12 metų ago

          Sakai, didžiai įtikėję? 🙂
          Visaip gyvenime atsitinka.

          Atsakyti
    2. Vilmantas Rutkauskas says:
      12 metų ago

      Prūsų kova su Romos popiežiaus krikščioniškai evangelizuotaisiais (1230-1290) suteikė galimybę Lietuvai trumpam atsikvėpti. Tačiau vėliau, jau po prūsams nepadėjusio Mindaugo mirties, kryžininkų karai apogėjų pasiekė Gedimino ir Kęstučio laikais – kai Lietuva buvo puolama evangelizuotai sinchronizuotai (kryžminė ugnis?) -iš parklupdytos Prūsijos ir Livonijos pusių. Tačiau Jogaila su Vytautu galutianai padarė baisiausią darbą prieš Lietuvą – įteisino kryžininkų viešpatavimą (ir “apkrikštijant” Žemaitiją).

      Atsakyti
      • Vilmantas Rutkauskas says:
        12 metų ago

        Tiksliau – Prūsų istorijos baigtis 1230 – 1274 metais.

        Atsakyti
      • et says:
        12 metų ago

        Jei ne Jogaila su Vytautu senai būtumėt tapęs provaslavu ir rašytumėt dabar kirilica kaip baltai krivičiai.
        Be to kažkodėl pamirštat ir tai, kad Jogaila su Vytautu sutriuškino kryžiuočių ordiną Žalgirio mūšyje, kad Jogailos davė Europai vieną geriausių dinastijų (žr. Norman Davies. Europa), kad Jogailos anūkas Albrechtas valdė Prūsiją ir valdė taip, kad visa vokietija vėliau didžiavosi prisiėmusi Prūsijos vardą ir taip vadinosi iki pat 20 a.
        Ne ten ieškote kaltų, ponuli:)

        Atsakyti
        • Vilmantas Rutkauskas says:
          12 metų ago

          Pšeprašėm, pati kas bebūsi – ponia, pana ar panelė – kaip kreiptis ?

          Atsakyti
          • tikras lietuvis says:
            12 metų ago

            Marta Rudytė. 🙂

            Atsakyti
        • Kažin says:
          12 metų ago

          Nieko panašaus… Lietuvai lemtingi buvo Mindaugo laikai. Lėmė Mindaugo su savo sūnumis karaliaus sosto paveldėtojais išžudymas (labai gali būti, kad tai buvo mozūrų suokalbio su Vokiečių ordinu veiksmas). Jeigu šio išžudymo nebūtų, tai nei Jogailoms, nei Vytautams nebūtų reikalo rastis. Būtume turėję ne lenkišką, o grynų gryniausią lietuvišką Romos katalikybę Lietuvos karalystėje, kirilica net iki Kijevo ar toliau Krokuvos vargiai, kad būtų prasistumusi… Tokio slavėjimo masto Šiaurytinėje Europos dalyje apskritai nebūtų radęsi.

          Atsakyti
    3. Albinas Vaškevičius says:
      12 metų ago

      Puikus straipsnis.

      Po dvi kartas trukusios sovietinės okupacijos visiems Lietuvos piliečiams reiktų organizuoti Lietuvos istorijos kursus su baigiamaisiais egzaminais, o savivaldybių, Seimo ir prezidento rinkimuose galėtų konkuruoti tik turintys aukščiausią šių kursų egzamino pažymį.

      Pagarbiai Albinas Vaškevičius norintis būti lietuviškesnis ir gyventi lietuviškesnėje Lietuvoje 🙂
      ——————————————————————————-
      Svarbiausi yra ŽMONĖS kalbantys tėvų ir protėvių tarme-KALBA, gyvenantys tėvų ir protėvių ŽEMĖJE, išlaikantys tėvų ir protėvių PAPROČIUS
      ir žinantys savos tautos, savos kalbos, savos žemės bei savų papročių istoriją

      Tautos išlikimo formulė I=(ŽMONĖS+KALBA+ŽEMĖ+PAPROČIAI)xISTORIJA

      Atsakyti
      • Artūras Gotautas says:
        12 metų ago

        😀 Ant kiek Albinas Vaškevičius “Artistas”,tai Bent “Artistas” …… 😀 😀
        “Pagarbiai Albinas Vaškevičius norintis būti lietuviškesnis ir gyventi lietuviškesnėje Lietuvoje”
        Šioje vietoje vienintelis Lietuviškumo parodymas,yra tik Lietuvos Kalbos Raštas 🙂
        Taigi:
        “Straipsnis,sovietinės,okupacijos,organizuoti,istorijos,kursus,egzaminais,prezidento,konkuruoti,kursų,egzaminų,formulė”
        12 svetimžodžių iš Didžios Meilės Lietuvai ir Jos Kalbai,nes Albinas yra tikras Albinas,nori jis būti “lietuviškesnis” ir gyventi “lietuviškesnėje” Lietuvoje 😀 😀 😀
        Šakės su visais Šakiečiais 😀

        Atsakyti
        • Vilmantas Rutkauskas says:
          12 metų ago

          Beje (tarp kitko), dėl įdomumo pasakysiu, kad šakiečiai save dažniau vadina su gan pagonišku subūdvardinimu – Šakiniais

          Atsakyti
      • et says:
        12 metų ago

        žydai neturėjo žemės, bet išliko. Kaip tai paaiškinsit?:)

        Atsakyti
        • tikras lietuvis says:
          12 metų ago

          Uždavei nesąmoningą klausimą.
          Dabar tau užduosiu tokį, kad susiorientuotum: mirus žmogui, kad ir kur jį belaikytum (na, nebent užšaldytą – tada ne), jį visada aplimpa iš kažkur atsiradę parazitai.
          Dabar aiškiau? 🙂

          Atsakyti
        • Nepolitikas says:
          12 metų ago

          Labai paprastai – stipri religija ir ypatingas prisitaikymas. Kas valdo Lietuvą – …., o Rusija… ir t.t., tai ir yra kosmopolitizmo išraiška.

          Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        12 metų ago

        Tautos išlikimo garantas yra sava teritorija.
        Nebus jos, nebus ir tautos.

        Atsakyti
    4. Nepolitikas says:
      12 metų ago

      „1918–1920 m. atsikurianti Lietuvos valstybė vėl susidūrė su problema, kaip atsikovoti savo žemę, kurioje galėtų atkurti valstybę. Juk valstybės be žemės būti negali. O į Lietuvos žemę pretendavo kur kas galingesni kaimynai – Vokietija, Rusija, Lenkija. Naujas herojiškasis kovų laikotarpis – Savanorių kovos – baigėsi pergale. Nė viena pėda Lietuvos žemės nebuvo mums padovanota – kiekvienas žemės lopinėlis aplaistytas mūsų protėvių krauju.“ Taigi pritariant „krembliui“, taip ir norėsi paklausti : o kaip su Tauta? Ar žemė „užaugins“ būtent lietuvius? … Nagrinėjant šį klausimą, t.y. „Tėvų žemė“, „šventą žemė“ ir t.t. Matau pagrindinį trukumą – klastojimą, nenorą pripažinti ir priimti absoliučiai visus Lietuvos istorijos faktus, bei aplinkusių valstybių elgesį. Nenoras pripažinti, kad visuomenė suskaldyta pagal sluoksnius(kaip tvirtino komunistai – klases). Yra turtuoliai(10%), „vidutinis“ sluoksnis(20%) ir ubagų sluoksnis(70%). Atrodo, kad trukdo šitam ubagų sluoksniui išrinkti savo valdžią? … Požiūris ir „pakišti“ įsitikinimai. Taigi ubagų sluoksnis ir toliau skaldomas pagal tautybę, pagal vietovės, pagal vaikus ir t.t. Išeina – vienam lietuviui 5 partijos! Politikai „žaidžia“ lenkų kortą, „nepamuštų“ komunistų kortą ir t.t. O netikras mokslas ir neišmanymas (idėjų paieška) tarp ubagu, retina tautiškumą. Laikas suprasti, kad niekada turtingų ir vidutiniai sluoksniai neatstovaus ubagams. O atstovaudami ES, jie naikina Lietuvą.

      Atsakyti
      • et says:
        12 metų ago

        nereikia pamiršti, kad savanoriams irgi buvo pažadėta žemės ir tas pažadas buvo įvykdytas per kriksčionio demokrato kunigo Krupavičiaus žemės reformą, kai buvo išdalkinti Lenkijon pabėgusių dvarponių žemės bežemiams jaunuoliams, kad šie turėtų kaip sartuoti savo versle. O lenkai, tksliau mūsų sulenkėję dvarponiai už tai Lietuvą apskelbė parsidvusią bolševikams. Egzistuoja iki šiol tokia lenkų versija: Pilsudskis “vadavo” Lietuvą ir Ukrainą su Baltarusija nuo bolševikų, tačiau Leninas paskubėjęs pripažinti Lietuvos (gal ir Ukrainos?) nepriklausomybę, suskaldė pasipriešinimą.

        ES kol kas nevaldo Lietuvos. Tačiau reikia žinoti kuom neoliberalizmas skiriasi nuo totalitarizmo ir kodėl neotrockistai taip radikaliai pakeitė savo taktiką, išlaikę tą pačią strategiją.

        Atsakyti
        • Nepolitikas says:
          12 metų ago

          „Egzistuoja iki šiol tokia lenkų versija: Pilsudskis “vadavo” Lietuvą ir Ukrainą su Baltarusija nuo bolševikų,“ Tai ne versija, o istorijos faktas.

          Atsakyti
          • tikras lietuvis says:
            12 metų ago

            Tik “pamiršo” iš Lietuvos išeiti. 🙂
            Dėdė Stalinas padėjo jiems apsispręsti. 🙂

            Atsakyti
        • Nepolitikas says:
          12 metų ago

          „ES kol kas nevaldo Lietuvos.“ – senas anekdotas. Viskas yra daroma pagal ES Tarybos direktyvą 2003/ …/EB ir parlamentarus renkam ir „Lisabonos sutartį“(ES konstitucija) vykdom ir t.t.

          Atsakyti
    5. Li Bo says:
      12 metų ago

      Gerai jau, gal kiek nuleiskime toną ir patraukime į šalį tas romantizuotas istorijas, nes ne lietuviai kovėsi už savo žemes, o tų žemių savininkai, ponai, kurie vertė žmones guldyt galvas, nes, žinia, kunigaikštis be žemių jau ne kunigaikštis. O žmonės tai ką, iš esmės nebuvo skirtumo kam duokles mokėt ir nugarą lenkt, bet prieš ponus nepašokinėsi, gausi kirviu į kaktą ir baigta kalba. O gyvent tai visi norėjo… Štai ir ėjo kariaut už savo poną.

      Atsakyti
      • Rimvydas says:
        12 metų ago

        kovose su kryžeiviais dar dalyvavo iš esmės laisvi žmonės, dar nebuvo baudžiavos (Lietuvoje). Todėl ir atsilaikėm. O bet tačiau tas karas mus ir sužlugdė, nes, ypač mūsų karinis luomas, patapo toks pat, kaip ir kitoje barikadų pusėje ir užsimanė tokio pat gyvenimo – dvarų, baudžiauninkų, turtų, lėbavimų nieko nedirbant.

        Atsakyti
        • lamatas says:
          12 metų ago

          Visais šimtu nuošimčiu pataikėt…”kovose su kryžeiviais dar dalyvavo iš esmės laisvi žmonės, dar nebuvo baudžiavos (Lietuvoje). Todėl ir atsilaikėm.”…..matomai todėl, kai laisvieji laukininkai tapo ponų nuosavybe, ir prasidėjo Lietuvos nikimas .
          Išvada – jei Tauta vėl taps visapusiškai laisva , įmanomas naujas Lietuvos pakilimas . Štai kodėl taip nerimsta visokios amelijos . esavičiai ir visokie kiti et Lietuvos ” mylėtojai”.

          Atsakyti
          • et says:
            12 metų ago

            niekas negali pavergti laisvo žmogaus prieš jo valią.
            tačiau tikrai laisvu gali būti tik tas, kuris yra išsilaisvinęs nuo savojo ego.
            klasikinis liberalizmas siekė tokios laisvės. Neoliberalizmas viską apvertė aukštyn kojom – jie siekia galutinai išlaisvinti ego nuo dvasios, o ne atvirksčiai. Štai kur problema. Bet ar gali tai suprasti protas, kurį valdo ego? 🙂

            Atsakyti
            • Vilmantas Rutkauskas says:
              12 metų ago

              Tačiau, kai jautiesi netobulu prieš ego dievą, iškart pagerėji. Tad svarbiausia – jaustis netobulu.

            • lamatas says:
              12 metų ago

              pavergti -gal būt , bet užmušti -lengvai . ir nereikia čia visokio pliurpalo su visokias egais . Kai gauni su basliu per sprandą , tai tuoj nuo visų egų tampi laisvas.

      • tikras lietuvis says:
        12 metų ago

        Nusipaistei – kiekvienoje bendrijoje bus vyresnis, todėl nebūtina visko vertinti per žydų marksų kapitalų prizmes.

        Atsakyti
    6. lyvis says:
      12 metų ago

      Norėčiau istoriko Baranausko paprašyti patikslinti jo teiginį: Iš dviejų pusių Pabaltijį nukariauti pradėjęs Vokiečių ordinas siekė sujungti savo žemes, o Lietuva atsidūrė tarp dviejų nukariavimo židinių – Livonijos ir Prūsijos.
      Tai kokį vaidmenį vaidino Livonija ir Prūsija iki nukariavimo. Ką apie tai galėtų pasakyti Bumbiausko mokinys, negi didysis mokytojas Bumblauskas taip ir nieko nepaiškino. Tenka pastebėti istorikai užimantys šiltas vieteles vienu balsu gieda: nesu Č Gegdaugo pasekėjęs, Statkutės darbų neskaičiau. Tą patį tvirtina ir teksto autorius. Kokiais finansais istorikai yra išlaikomo rubliais ar zlotais.lyvis

      Atsakyti
      • Artūras Gotautas says:
        12 metų ago

        “Kokiais finansais istorikai yra išlaikomo rubliais ar zlotais”
        Visais laikais jie buvo/yra/bus išlaikomi žydų “macais” (http://lt.wikipedia.org/wiki/Vaizdas:Shmura_Matzo.jpg)
        Iš Toros jos – istorijos .. 😀
        Litas,rublis,zlotas,euras,doleris neturi svarbos,svarba yra kas jį kepą 😀

        Atsakyti
        • tikras lietuvis says:
          12 metų ago

          🙂 🙂 🙂

          Atsakyti
    7. tikras lietuvis says:
      12 metų ago

      Na, va – baigiu įkalti visiems – istorikams ir ne, kad pagrindinis tautos požymis – sava teritorija.
      Kol teritorija yra, tol tauta gyva, kai ji išnyksta, tada tauta eina išnykimo link ir reikia gaivinti kalbos būdu, iš lenkomanų ir kitų kudirkas, čiurlionius, jablonskius ir kitus atversti, kad jie dirbtų Lietuvos labui.

      Atsakyti
    8. Kažin says:
      12 metų ago

      Reikėtų patikslinti Petro Dusburgiečio „Prūsijos žemės kronikos“ vertimą vietoje, kur pasakyta: “anapus Nemuno, Lietuvos žemėje.“ Tikėtina, kad kronikoje yra parašyta ne “anapus Nemuno”, bet – “abipus Nemuno”.
      Juk, kaip rodo dialektologinių, etnografinių, archeologinių ir kt tyrimų duomenys, Nemunas nebuvo lietuvius (baltus) skiriančiąja riba. Be to, ir kryžiuočių įsitvirtinimas, kaip liudija istorijos šaltiniai, prasidėdavo paupiuose ir nuo jų plėsdavosi į tolesnius žemės plotus. Pagaliau ir dabartinė gyvenama padėtis ar išlikę vietų pavadinimai rodo, kad lietuvių buvo gyventa abipus Nemuno tiek jo žemupyje, tiek vidurupyje.

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        12 metų ago

        O dar anksčiau visi indoeuropiečiai kalbėjo lietuviškai (kitaip – indoeuropietiškai).
        Tuomet nereikės stebėtis, kad lietuviškumo požymių, kaip nurodė Č.Gedgaudas, yra randama visur, kur tik yra indoeuropiečiai.

        Atsakyti
        • Amelija says:
          12 metų ago

          Jei Č.Gedgaudas istorikas, tai tamsta kosmonautas.

          Atsakyti
          • tikras lietuvis says:
            12 metų ago

            O tamsta – žydė.
            Su kuo ir sveikinu. 🙂

            Atsakyti
            • lamatas says:
              12 metų ago

              Sveikinu. Būti kosmonautu tikrai garbinga . Čia ne koks parazitas ( amalas – amžinai žaliuojantis augalas -parazitas). Tuo labiau jei tai reikalinga istoriko garbei apginti.

            • lyvis says:
              12 metų ago

              Kažkiek norėčiau apginti augalą amalą, jisai buvo laikomas šventu augalu, žaliuojantis ir žiema. Tai buvo pavyzdys žmogui ir žmogus, sveikai gyvendamas, žiemos šalčiai neturėjo jo versti ieškoto šilumos prieglobščio. Tai buvo tokia žmonių pasauliežiūra į šventą amalą. lyvis

            • lamatas says:
              12 metų ago

              Net nebandysiu prieštarauti – kiekvienas parazitas kažkam reikalingas . Štai ir blusa neduoda sargiui vagį pramiegoti . Manau esate pakankamai nuovokus , kad suprastumėte ką norėjau pasakyti.
              O kas dėl amalo ,tai tikrai jis netgi laikomas tūris gydomųjų savybių , bet gan labai nuodingas.

        • Vilmantas Rutkauskas says:
          12 metų ago

          Anot Romualdo Zubino, nesvarbu, kad Č. Gedgaudas teigia, jog mųsų protėviai neva “karo tikslais” slinko dabartinių vakarų link. Svarbu tai, kad Gedgaudo dėka mes sužinome, kad mūsų protėviai dar I -ojo tūkst. pr. m.e. viduryje priėję (persikėlę) iki Centrinės Europos, pagimdė ten keltų (nuo liet. ž. “keltis”) kultūrą, o priėję iki galo – tapo galais, galų kultūra (davusia pradžią Prancūzų, o vėliau ir Ispanų kultūrai).

          Atsakyti
          • tikras lietuvis says:
            12 metų ago

            Č.Gedgaudo, kuris buvo labai išsilavinęs, dėka, manau, sužinojome, jog visur, kur yra indoeuropiečiai, ten galima rasti lietuviškų pėdsakų.
            Kas ir parodė tikrąją istoriją – kažkada visi indoeuropiečiai buvo tokie patys – kalbėjo viena kalba, kuria dabar kalba tik lietuviai (baltai).
            Todėl Č.Gedgaudas Lietuvoje yra pats iškiliausias istorikas ir geresnių iki šiol dar nebuvo.

            Atsakyti
            • lamatas says:
              12 metų ago

              manau Tamsta esi teisus . Tie visi baltai , indoeuropiečiai ir panašūs terminai, sukurti tam , kad parodyti didžiųjų tautų kilimąiš “istorijos pradžios”. O tikrovėje viskas daug paprasčiau – kiek jų istorikai besiknaisioja , visvien atsimuša į lietuvius . Jų protėvius . Ir visai nesvarbu kad jie taip tada nesivadino. Todėl jiems ir svarbu atstumti lietuvius į jų sukurtų terminų pašalį. Nors iš esmės jie tėra vienos , “Motininės” šeimos , kuri dabar vadinasi lietuviais , atplaišos .

      • Tomas Baranauskas says:
        12 metų ago

        “…que fuit vicinior terre Prussie, ultra flumen Memele in terra Lethowie habitans” (1861 m. leidimas)
        “…quae fuit vicinior terrae Prussiae, ultra flumen Memelae in terra Lethouiae habitans” (2007 m. leidimas)
        (nuorašas B: “…qui fuit vicinorum terrae Pruschiae, ultra flumen Memelae in terra Lethowiae habitans”)

        Atsakyti
        • Kažin says:
          12 metų ago

          Ačiū už dėmesį.
          Beje, lot. žodis “ultra” reiškia “anapus” tik su galininku, čia jis pavartotas su vardininku, tad vertimo tikslumas problemiškas.

          Atsakyti
    9. Kažin says:
      12 metų ago

      Ne apie tai kalba, dalykas yra dėl Lietuvos istorijos (kovų su kryžiuočiais) koncepcinių klausimų.

      Atsakyti
      • Vilmantas Rutkauskas says:
        12 metų ago

        Kontracepcinis klausimas – tai šventas Karas (Kara). Moralinė Kara Baltams, tai dvasinis lūžis – iniciacijos į krikščionišką legioną su naujai įsivaizduojamu iliuziniu “draugu” – tautų “Aukščiausiuoju” su visais smurto (koronės pakoronės) motyvais. Tad nenuostabu, pastebėkit, gavę į sprandą kryžininkai, iškart buvo skelbiami šventaisiais.
        Tačiau kyla koncepcinis nemarus klausimas, ar tokiu nėra 1336-ųjų Žemaičių kunigaikštis Gedimino brolis (MAR)giris, Pilėnų gynėjas, aprašytas kronininko Vygando (MAR)burgiečio. Tad galima teigti, kad kryžininkas kronininkas paprasčiausiai atpažino savo religinių pasididžiuotinų karų maros idėjinį adeptą ?
        —
        Tačiau nemariuose baltuose esmėje įtakingiausias etnosas buvo prūsų Sembos Dieviškas pusiasalis su Rikojotu ir Galtgarbio Kalnu, kurie buvo pirmiausia sunaikinti.

        Atsakyti
    10. Nepolitikas says:
      12 metų ago

      O gal reikia palikti ramybėje istorijos klastojimą ir grįžti prie temos, tuo labiau kad lietuvių vis mažiau ir mažiau…

      Atsakyti
    11. lamatas says:
      12 metų ago

      Tikrai labai geras, “šviesus ” straipsnis . Be taip dabar įprasto beviltiškumo , saviplakos , visokių pagraudenimų . Tiesiai parodoma kas buvo , ir už ką dabar mes esame atsakingi.Ačiū autoriui.

      Atsakyti
      • Vilmantas Rutkauskas says:
        12 metų ago

        Tai ką prisiatsakingavęs dabar nuveiksi, maždaug darysi, ar vien jausies atsakingu už istorinių laikmečių vertinimus?
        ——–
        Kauno baltai, esu girdėjęs, pasišovę šiais metais išvalyti nuo šabaškynų Marvelės Piliakalnį ir sumūryti Aukurą. Žinoma…, tačiau tai nors tiek jau daug.

        Atsakyti
        • Lamatas says:
          12 metų ago

          Ar kartais pats neturite užsilikusių krikšąioniškojo mąstymo rudimentų , jei manote kad tūrėčiau dabar kaip koks jų riteris , už nuodėmęs , traukti į kokį žygį , žygdarbių atlikinėti. Mano galva , normalus gyvenimas , normalus “lietuviškas” mąstymas , nesiekiant pasipelnyti, bet kokia kaina , jau daug ką reiškia , paprastam darbo žmogui . O jei tai būtų norma prasiveržusiems prie valdžios , tai tikrai Lietuva gražiau atrodytu.

          Atsakyti
          • Vilmantas Rutkauskas says:
            12 metų ago

            Pagal Vaclovą Mikailionį, visuomenyje esa trys sluoksniai:
            1. Žynių,
            2. Karių,
            2. Žemdirbių.
            —
            Manau, Tu čia kalbi apie Žemdirbių, todėl teisus.
            Tačiau, Vaclovas Mikailionis tuos sluoksnius taip sudėliojo, suprask, pagal hierarchiją, o aš manyčiau, kad jie LYGIAVERČIAI prasmėje ir pagarboje.

            Atsakyti
            • Lamatas says:
              12 metų ago

              tie trys luomai ,matomai buvo 12- 13 a. Dabar tų luomų daugiau . Tikrai žinau kad yra sandėlininkų luomas . O jei rimtai tai čia kažkokio skirstymo negali būti – kiekvienas savo vietoje turi atlikti kas jam priklauso . Kaip toje patarlėje- mirti susiruošei, bet rugius pasėk.

            • Vilmantas Rutkauskas says:
              12 metų ago

              Na, jei yra Amatininkai, tai bus ir Sandėlininkai.

    12. Nagi says:
      12 metų ago

      Puikus straipsnis, aciu autoriui uz nuosirduma ir kilnia dvasia rasant MUSU TAUTOS istorija.

      Atsakyti
    13. Liutauras says:
      12 metų ago

      Įdomus straipsnis, kuris, kaip paprastai liaupsina mūsų praeitį irvisus kaimynus, iš kur jie būtų atėję, daro mūsų priešais. Taip buvo priešai. Tačiau. Mindaugas, kai prūsai prašė pagalbos nepadėjo. Buvo visas savo jėgas nutaikęs į rytus.Toliau. Kodėl nepaminėtas kunigaikčio Žvalgaičio įvykdytas dalinis Žiemgalos užkariavimas. Kodėl nepaminėti mūsų vykdyti plėšiamieji žygiai į rytus, Estiją, Kuršą, Latgalą ir t.t. Mes kalbam apie pagonybę, tikėjimą gamtos dievais. Bet tai nebuvo ir nėra vien mūsų tautos paveldas ir religija. Tas pats buvo ir Skandinavijos kraštuose, Britų salose ir visoje tuometinėje Europoje. Tik dievų vardai skyrėsi. Vienur Dzeusas, pas mus Perkūnas. Paprasčiau kalbant, mano nuomone, tai buvo , iki krikčionybės atsiradimo ir imperatoriui Konstantinui paskelbiant ją Romos imperijoje valstybine religija, visas Europos tautas ar gentis jungianti religija. Krikčionybę taip pat ne visur taikiai priėmė Europoje. Ne veltui minimi ne vienas ir ne du kankiniai misionieriai, atidavę savo gyvybes už naująjį tikėjimą. Ar tai, kad naujasis tikėjimas buvo artimesnis eiliniam vargšui, ar kad žadėjo išganymą po mirties ar suprato, kad jo, Jėzaus Kristaus, vardu buvo galima versti žmones daryti paklusnius, užkariauti kitatikių žemes.Europos valstybių valdovai krikštijosi ir tapdavo krikčionybės gynėjai ir platintojai, kaip ir mūsų Didžiųjų kunigaikčių vaikai, kurie valdė Smolenską, Kijevą ir kitas rusų žemes. Tik Vakarų Europos valdovai gynė ir platino katalikybę, siekė užvaldyti Baltijos šalis, prisidengiant Kristaus vardu. tačiau istorija davė Lietuvai Jogailą su Vytautu, kurie sugebėjo sukurti stiprią dviejų valstybių sąjungą, kuri sudrebino tuometinę Europą ir kurios po šiai dienai ko gero prisibijo šiandieninės didžiosios valstybės..

      Atsakyti
      • Tomas Baranauskas says:
        12 metų ago

        “…visus kaimynus, iš kur jie būtų atėję, daro mūsų priešais. Taip buvo priešai.” (Daugiausia čia, beje, kalbama apie vokiečius, kurie visai nebuvo mūsų kaimynai iki tol, kol neatėjo kaip priešai). Tai jei buvo priešai, kaip iš jų dar daryti priešus?
        “Kodėl nepaminėtas kunigaikčio Žvalgaičio įvykdytas dalinis Žiemgalos užkariavimas.” Todėl, kad: 1) nebuvo jokio tokio nukariavimo, 2) čia ne istorijos vadovėlis, o vieno puslapio apimties priminimas kai kurių istorijos faktų.
        “Paprasčiau kalbant, mano nuomone, tai buvo , iki krikčionybės atsiradimo ir imperatoriui Konstantinui paskelbiant ją Romos imperijoje valstybine religija, visas Europos tautas ar gentis jungianti religija.” Atvirkščiai, ne tik bendros Europos pagonybės, bet net bendros (vienodos) visų baltų pagonybės nebuvo. O jei nekreipsime dėmesio į visokias “smulkmenas” ir rėšime iš peties pagal principą “Dzeusas ar Perkūnas – man vienodai rodo”, tai gal ir krikščionybė (nekalbant apie visokias “išgalvotas” jos atmainas kaip katalikybė, stačiatikybė, liuteronybė, kalvinizmas ir pan.), judaizmas ir islamas – tai didžiąją šiuolaikinio pasaulio dalį “vienijanti” ta pati religija?

        Atsakyti
        • tikras lietuvis says:
          12 metų ago

          Tikrai įdomu – kaip tas Žvelgaitis buvo atsiradęs Žagarėje, kur yra to pavadinimo kalnas, kaip vietiniai vadina?

          Atsakyti
          • Tomas Baranauskas says:
            12 metų ago

            Žvelgaitį Žagarėje (ir dar Jelgavoje) “pasodino” S. Daukantas, kalno pavadinimas atsirado kaip pasekmė.

            Atsakyti
    14. Griežtas says:
      12 metų ago

      50 nesusipratimas.
      Gali būti, kad ta pavardė visai yra lietuviška:
      Pavardžių reikšmė
      Lietuvių pavardės, priešingai nei vardai, dažnai įvardija neigiamą žmogaus ypatybę. Taip yra todėl, kad dauguma pavardžių atsirado iš pravardžių, nusakančių žmogaus fizinę ar būdo ypatybę. Pvz., karšto būdo, nuolat priekaištaujantis žmogus aplinkinių buvo pramintas Kaukliu; liesas, išdžiūvęs – Kerpe, tvirto charakterio ar nejautrus žmogus – Geležiniu, juodadarbis ar tamsaus gymio – Purviu ir pan. Mažiau pavardžių įvardija gerą žmogaus būdo savybę, pvz., Budrys – „budrus, gyvas, mitrus“; Džiugas – „visuomet džiugus, linksmas“. Nemažai pavardžių kilo iš asmenų profesijos. Pvz, Šiaučius – batų siuvėjas, Kavolis – kalvis, Baranauskas – avių vagis. 🙂
      http://day.lt/turinys/pavardziu_istorija?psl=1

      Atsakyti
    15. Dalia says:
      12 metų ago

      AČIŪ

      Atsakyti

    Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

    Naujienos

    Mokytoja, mokiniai
    Lietuvoje

    Svarstoma plėsti pilietiškumo ugdymą mokyklose

    2025 07 11
    Parduotuvė | pixabay.com, Alexas Fotos nuotr.
    Lietuvoje

    Atsisakoma tam tikrų gaminių ženklinimo banderolėmis

    2025 07 11
    Pinigai, biudžetas | pixabay.com, Bru-nO nuotr.
    Lietuvoje

    SAM: medikų algos per 9 metus išaugo tris kartus

    2025 07 11
    Saugokimės ligų, plintančių per vandenį
    Gamta ir žmogus

    Specialistai ragina šulinių vandenį gerti tik įsitikinus, kad jis saugus

    2025 07 11
    Maisto taryba
    Lietuvoje

    Maisto taryba analizuoja kainas ir ieško sprendimų

    2025 07 11
    D. Trampas keičia požiūrį į karą Ukrainoje?
    Užsienyje

    D. Trampas keičia požiūrį į karą Ukrainoje?

    2025 07 11
    Troleibusas
    Lietuvoje

    Vilnius įsigis 73 naujus troleibusus

    2025 07 11
    Michaelas Martinas ir Gitanas Nausėda
    Lietuvoje

    Prezidentas susitiko su Airijos Ministru Pirmininku

    2025 07 11

    SKAITYTOJŲ PASTABOS

    • Vilna apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
    • P.Skutas apie Druskininkuose atidengta skulptūra J. Marcinkevičiui – nuolat žmonių apsuptyje
    • Naivus klausimas apie D. Trampas keičia požiūrį į karą Ukrainoje?
    • Mikabalis apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę

    NAUJAUSI STRAIPSNIAI

    • Svarstoma plėsti pilietiškumo ugdymą mokyklose
    • Atsisakoma tam tikrų gaminių ženklinimo banderolėmis
    • SAM: medikų algos per 9 metus išaugo tris kartus
    • Specialistai ragina šulinių vandenį gerti tik įsitikinus, kad jis saugus

    Kiti Straipsniai

    Tarptautinė žinovų komisija išrinko geriausią būsimo Vilniaus oro uosto atvykimo terminalo architektūrinį sumanymą | voruta.lt nuotr.

    Tarptautinė komisija išrinko geriausią būsimo Vilniaus oro uosto atvykimo terminalo architektūrinį sumanymą

    2025 07 07
    Prūsai valstiečiai (raižinys iš Ch. Hartknocho Senoji ir naujoji Prūsija, arba dvi Prūsijos istorijos dalys, 1684 m. | Mikołajaus Koperniko universiteto bibliotekos nuotr.

    M. Purvinas. Prūsijos kunigaikštystės nuopelnai lietuvybei

    2025 07 01
    Tautadienio rengėjos

    Lietuvoje kviečiama švęsti Tautadienį – dažniau puoštis tautiniais ir baltiškais rūbais

    2025 05 21
    Audrius Valotka

    Valstybinės kalbos inspekcijos vadovo konkursą laimėjo dr. Audrius Valotka

    2025 05 16
    G. Skamaročius. Kaip Deivės Mildos ir meilės vardas atlaikė nutautinimus kaimyninėse šalyse

    G. Skamaročius. Kaip Deivės Mildos ir meilės vardas atlaikė nutautinimus kaimyninėse šalyse

    2025 05 13
    Pilietiškumo egzaminas. Plakatas

    Artėja Pilietiškumo egzaminas: rinkis pilietišką veiksmą, dalyvauk!

    2025 05 12
    Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių stiklo negatyve – Bišpilio (Višpilio) piliakalnis, XX a. 3-4 deš. | B. Buračo nuotr.

    Prieš 735 metus kryžiuočiai puolė Kolainių pilį

    2025 04 25
    Krokuvos sutartis 1525 04 10

    G. Skamaročius. Minime Prūsijos ar Prūsijos kunigaikštystės 500-metį, jo iškilmes ar buvimą patvoryje?

    2025 04 11
    Justinas Marcinkevičius

    J. Marcinkevičius. Grįžkime pagaliau iš tremties

    2025 03 08
    Audrius Valotka

    A. Valotka. Kalbos politika Amerikoje: ko galime pasimokyti?

    2025 03 03

    Skaitytojų nuomonės:

    • Vilna apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
    • P.Skutas apie Druskininkuose atidengta skulptūra J. Marcinkevičiui – nuolat žmonių apsuptyje
    • Naivus klausimas apie D. Trampas keičia požiūrį į karą Ukrainoje?
    • Mikabalis apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
    • >Skutui apie Druskininkuose atidengta skulptūra J. Marcinkevičiui – nuolat žmonių apsuptyje
     
     
     
     
     
    Kitas straipsnis
    Marcelijus Martinaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno koliažas

    Mirė Lietuvos Dainius Marcelijus Martinaitis (video)

    Sekite mus Feisbuke

    Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
    Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
    Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
     Pradžia

    Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

    Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

     fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

     

    © 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

    • Saulės arkliukai
    • Renginiai
    • Reklama
    • Turinys
    • Apie Alkas.lt
    • Paremkite Alką
    No Result
    View All Result
    • Naujienos
      • Lietuvoje
      • Baltų žemėse
      • Užsienyje
    • Nuomonių ratas
      • Lietuvos kelias
      • Lietuvos kūrėjai
      • Sekmadienio sakmė
      • Akiračiai
      • Lietuvos repolonizacijai – ne!
      • Moksleivių mintys
    • Kultūra
      • Etninė kultūra
      • Mes baltai
      • Kalba
      • Religija
      • Istorija
      • Kultūros paveldas
      • Menas
      • Architektūra
      • Literatūra
      • Kultūros politika
      • Šventės
    • Visuomenė
      • Pilietinė visuomenė
      • Politika ir ekonomika
      • Švietimas
      • Žmonės
      • Užsienio lietuviai
      • Ukrainos balsas
      • Žiniasklaida
      • Laiškai Alkui
      • Pareiškimai
    • Gamta ir žmogus
      • Gamta ir ekologija
      • Šventvietės
      • Energetika
      • Sveikata
      • Psichologija
      • Kelionės
      • Kylam
      • Įvairenybės
    • Mokslas
      • Mokslo naujienos
      • Technika ir technologijos
      • Astronomija ir kosmonautika
      • Mokslo darbai
    • Skaitiniai
      • Žinyčia
      • Lituanistikos klasika
      • Prieškario skaitiniai
      • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
      • Grožinė kūryba
    • Visi rašiniai