Sekmadienis, 6 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Mirė poetas ir teatro kritikas Valdas Gedgaudas 1962–2013

www.alkas.lt
2013-03-30 23:12:19
8
Mirė poetas ir teatro kritikas Valdas Gedgaudas 1962–2013
Valdas Gedgaudas | alytausgidas.lt nuotr.
Valdas Gedgaudas | alytausgidas.lt nuotr.

Kovo 29 d. mirė žinomas Lietuvos poetas, teatro kritikas, radijo žurnalistas, laisvo žodžio meistras Valdas Gedgaudas.

V.Gedgaudas gimė 1962 m. Klaipėdoje. 1981 metais baigė Stasio Šimkaus aukštesniąją muzikos mokyklą. 1981–1986 m. studijavo kompoziciją Lietuvos konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija). 1994 m. baigė lituanistiką Vilniuas Universitete.

Universitete 1991 m. V.Gedgaudas buvo subūręs poetų grupę „Svetimi“, kuri 1994 išleido savo kūrybos antologiją „Svetimi“.

1986-1989 metais V. Gedgaudas mokytojavo Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijoje. 1990-1994 metais dirbo „Literatūros ir meno“ bei „Universitetas Vilnensis“ redakcijose. 1994-1995 metais dėstytojavo Vilniaus universitete. Nuo 1994 m. buvo Lietuvos radijo kultūros laidų redaktorius. 1996-1998 metais dirbo „Lietuvos aido“ redakcijoje.

Respublikinėje spaudoje debiutavo 1987 m. 1994 m. išleido savo pirmąją knygą „Kapsulė“. Vėliau buvo išleisti dar trys poezijos rinkiniai: „Vakaras be žiburio“ (1998), „Kario šešėlis“ (2009) ir „Olando kepurė“ (2011).

Po pernai metų lapkričio mėnesį V.Gedgaudo parašytos ir savaitraštyje „Literatūra ir menas“ atspausdintos kritiškos recenzijos „Aš esu pyderas, mama! Ir tuo didžiuojuosi“ Gintaro Varno spektakliui  „Tiksinti bomba“, teatro kritikas patyrė neregėtą spaudimą ir net cenzūrą iš minėto savaitraščio redakcijos, o ta savo ruožtu iš Europos Sąjungos valdininkų pagrasinusių neskirti leidiniui finansavimo…

„Literatūra ir menas“ dėl atspausdintos V.Gedgaudo recenzijos buvo apskųstas Europos socialinio fondo agentūrai, per kurią „Literatūra ir menas“ gauna ES paramą. ES valdininkams savaitraštį paskundė publicistas, vertėjas Karolis Klimka su grupe jį palaikančių asmenų.

Tačiau minėtą publikaciją vertinusi Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija nustatė, kad V.Gedgaudas žurnalistinės etikos nepažeidė.

Velionis bus pašarvotas ir laidojamas gimtojoje Žemaitijoje – Gargžduose.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Mirė Stasys Daunys
  2. Mirė poetė Aldona Vesčiūnaitė-Janavičienė (1923-2012)
  3. Lietuva neteko dainiaus Stasio Stacevičiaus (1959–2012) (video)
  4. Netekome poetės Liūnės Sutemos

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 8

  1. sujaudinot says:
    12 metų ago

    liudna žinia Velykų rytą. Užuojauta artimiesiems ir visiems šio šaunaus vyro draugams.
    Bet ką reiškia “mirė”? kai kalba eina apie stiprų, gražų 50 metų vyrą? Pats taip nusprendė ar kas nors padėjo? Pavyzdžiui kaip Beresnevičiui?

    Atsakyti
  2. pirma žmogumi reikia būti says:
    12 metų ago

    citata:
    “O E. Kvoščiausko Adamas atstovauja labai konkrečią smaukymosi su kalaminu epochą. Jam jausti ir puoselėti pasididžiavimą būnant tiesiog pederastu – vieni juokai. Tai – natūrali, prigimtinė būsena, nes, ko gero, jis savo išangę, nutaškytą spermos krešuliais, laiko nacionaline vertybe, kurią reikia šlovinti, apdainuoti, už kurią reikia balsuoti, kuriai reikia melstis ir aukoti.
    Nors šiaip jau labai didžiuotis lyg ir nebūtų ko ir kuo: pederastas Adamas serga agresyvia AIDS forma, tyso ligoninės palatoje su deguonies kauke tarytum koks liūdnojo pimpalo riteris, pasak jo paties, prityręs burnininkas, o kai nors kiek atsigaivelioja, tuoj pradeda reikšti visiems pretenzijas – ir tas jam, ir anas jam negerai, nors yra viskuo aprūpintas, apgerbtas, bet stinga jam, mat, supratimo, palaikymo, meilės, atjautos.
    Nes pagal vidinę pederastinę pasaulio sąrangą – visų tų žmogiškų, nepasveriamų, efemeriškų dvasinių-emocinių dalykų jam aprioriškai priklauso daugiau negu kitiems. Nes jis yra pederastas (stebint šį purvo ir kliedesio sklidiną homoseksualinį tantrizmą kažkodėl topteli, kad pirmiausia gal reiktų žmogum pabandyt būt, o po to jau rinkis, kokią tik nori patikslinančią seksualinę kategoriją – pydero, pederasto, gėjaus, zoofilo, transvestito, lesbietės, heteroseksualo, nekrofilo ar gerontofilo, bet, deja, „Tiksinti bomba“ – ne apie tai).”

    Atsakyti
  3. pirma žmogumi reikia būti says:
    12 metų ago

    skundikas Karolis Klimka, kiek man žinoma, yra Neokairė 95 atstovas.
    Gaila, kad šis žmogus laidojamas Žemaitijoje. Jei būtų laidojamas Vilniuje, jo laidotuvės greičiausiai virstų protesto prieš Naują Pasaulio Tvarką, kurią diegia mums šie naujieji neotrockistai, akcija.

    Atsakyti
  4. iš versijos.com says:
    12 metų ago

    Gender Loops tai Gender mainstreaming dalis. Gender mainstreaming ideologija turi savo istoriją – susipažinimas su ja padės mums geriau suprasti jos šaknis. Galime pažiūrėti į platesnį kontekstą, kuriame vyksta diskusija dėl mūsų visuomenės pamatinių vertybių.

    1962 metais Londone viešai pasirodė genetikos tyrinėtojai, kurie tapo šiandien vykstančios gender revoliucijos pirmtakais. Tai, ką šiandien matome gender ideologų programose, tais metais dar nepasiruošusiai žmonijai buvo žymių mokslininkų pristatyta kaip „žmonijos biologinė ateitis”.

    Tais metais Londone įvyko Ciba fondo konferencija. (Ciba – „Chemische Industrie Basel”, Bazelyje (Šveicarija) veikianti chemijos ir farmakologijos kompanija, vėliau pakeitusi pavadinimą į „Novartis”). Joje dalyvavo 27 žymiausi biologijos ir genetikos tyrinėtojai, tarp jų ir Nobelio premijos laureatai. Konferencijoje prasivėrė durys į iki tol niekam nežinomas būsimų žmonių veislės gerintojų laboratorijas. Konferencijos medžiaga publikuota knygoje „Žmogus ir jo ateitis”.

    Susirinkusių mokslininkų svarbiausias rūpestis buvo vienas: panaikinti paskutines tradicines institucijas – santuoką ir šeimą. Žmogaus intelektualinis, mokslinis ir socialinis vystymasis esą stabdomas, jei priimama objektyvi tiesa tuo klausimu, pavyzdžiui, skelbiamoji katalikų mokymo.

    Galime paminėti du svarbiausius konferencijos kalbėtojus, lėmusius diskusijų toną – tai Hermannas J. Mulleris ir seras Julianas Huxley.

    Hermannas J. Mulleris buvo zoologijos profesorius įvairiuose universitetuose, 1932–1937 metais vadovavo genetikos institutui Maskvoje. 1946 m. jis gavo Nobelio premiją fiziologijos ir medicinos srityje už „mutacijų sukėlimo rentgeno spinduliais atradimą”. Dar 1927 m. jis siūlė pakeisti natūralią žmogaus genetinę struktūrą, tai yra sukurti naują žmogų, taip aplenkiant Dievo tvėrimo aktą.

    Dirbtinio žmogaus kūrimas tampa aukščiausia mokslo utopija – tai beprotiškas siekis pakeisti žmogaus genetiką, esą norint jį pritaikyti prie besivystančių technologijų. Tik taip bus galima paruošti kelią visiškam pasaulio užvaldymui. Genetikos uždavinys yra radikaliai perkeisti žmogų, o tai reikštų dirbtinio žmogaus sukūrimą. (Genetinėse laboratorijose bus pradėti ir išauginti tobuli berniukai. Jie augs komunose, prižiūrimi bei auklėjami homoseksualių eruditų.) (Iš “Gėjų manifesto” RR)

    Tuomet siūlytos priemonės šiandien jau nėra jokia utopija. Mulleris reikalauja ne daugiau ir ne mažiau, o visai panaikinti santuoką ir šeimą. (Šeima yra melo, išdavystės, vidutinybių, veidmainystės ir smurto židinys, todėl ji bus panaikinta. Šeima tik slopina vaizduotę ir pažaboja laisvą valią, todėl ji turi būti likviduota.) (Iš “Gėjų manifesto” RR)

    Atsakyti
  5. iš versijos.com says:
    12 metų ago

    Šios institucijos nebeteko prasmės, jų nebereikia norint pradėti ir užauginti žmogų. Šiandien dirbtinis apvaisinimas mėgintuvėlyje tapo visuotinai įprasta procedūra. Tokį apvaisinimą galima trumpai apibūdinti taip: tai ne žmogaus pradėjimas, o padarymas. Tačiau Mulleris numatė ir kitą dalyką: vaikų perdavimą valstybės žinion. Šiandieninė socialinės valstybės ideologija vis griežtesniais metodais savinasi natūralias tėvų ir vaikų teises.

    „Mokslo”, kuriuo žmogus į savo rankas perims savo paties evoliuciją, vystymasis, anot Mullerio, turi būti skatinamas palaipsniui: pradedant nuo gimimų kontrolės, per kiaušialąstės transplantacijas ir vaisiaus lyties keitimą iki visiškos „vaikų produkcijos” kontrolės, tai yra visiškai automatizuoto dirbtiniu apvaisinimu gauto vaisiaus išnešiojimo.

    Taip žmogaus pradėjimas būtų visiškai atskirtas nuo meilės gyvenimo. To šiandien siekiama ir lytiniu ugdymu mokyklose. Tose pamokose praktiškai visuomet gilinamasi tik į lytinio akto techniką, neretai naudojant drastišką vaizdinę medžiagą, o tai atneša nepataisomą žalą vaiko vystymuisi.

    Anot Mullerio, šeimos panaikinimas vestų prie pasaulinės visų kultūrų, tautų ir rasių vienybės – čia mes jau matome pasaulinės valstybės kūrimo planą. „Kai žmogus pradės pats manipuliuoti savo evoliucija, – sako Mulleris, – didžiausi žmonijos protai išvystys tikslią genetiką ir sukurs Dievui lygią būtybę”.

    Tai sena superžmogaus idėja: senovės graikų Prometėjas, Nietzschės antžmogis, Hitlerio herojus. Dabar tai virto biologine utopija: noru sukurti antžmogį kontroliuojant ir nukreipiant žmogaus evoliuciją, kad žmogus, ta „silpniausia evoliucijos grandis”, evoliucijos „nevykusi konstrukcija”, būtų pritaikyta atomo amžiui. Taip žmogus nori tapti panašus į Dievą.

    Atsakyti
  6. Sėlis says:
    12 metų ago

    Pederastai turbūt labai džiūgauja tokį dorą ir garbingą žmogų nuvarę į kapus.

    Atsakyti
  7. kur tik irštu bakstelėsi į tamsą, ten aptiksi.. says:
    12 metų ago

    Muller was born in New York City, the son of Frances (Lyons) and Herman Muller, an iron worker. He excelled in the public schools. His mother’s family was Jewish and his father’s was Catholic.[4] As an adolescent, he attended a Unitarian church and considered himself a pantheist; in high school he became an atheist. At 16 he entered Columbia College. From his first semester he was interested in biology; he became an early convert of the Mendelian-chromosome theory of heredity — and the concept of genetic mutations and natural selection as the basis for evolution.

    Atsakyti
  8. Katė says:
    12 metų ago

    Labai gaila žmogaus, labai. Ir kodėl ta netektis taip užslaptinta? Tik šįvakar iš “Literatūros ir meno” sužinojau ir apstulbau… Nuoširdžiausia užuojauta artimiesiems.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Šiauliai
Kultūra

Šiauliai kvies jungtis į šventinę bendrystę

2025 07 05
A. Stulginskiui skirta paroda
Istorija

Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda

2025 07 05
Baltijos esperantininkų dienos Kaune | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.
Kalba

Baltijos esperantininkų dienos Kaune

2025 07 05
„Tautiška giesmė aplink pasaulį“ | Facebook nuotr.
Kultūra

„Tautiška giesmė“ sekmadienį skambės visoje Lietuvoje: skelbia giedojimo vietų sąrašą

2025 07 05
Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir tautiškos giesmės diena kviečia į Kernavę | Rengėjų nuotr.
Istorija

Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir tautiškos giesmės diena kviečia į Kernavę

2025 07 05
šiauliai„Saulės žiedas“ 2025.
Etninė kultūra

Tarptautinė folkloro šventė „Saulės žiedas“ Šiauliuose tęsiasi – miestas alsuoja pasaulio folkloro ritmais

2025 07 05
Vilniaus koncertų ir sporto rūmai | Paveldo komisijos nuotr.
Architektūra

Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo

2025 07 05
Apytalaukio dvaro rūmai | Wikipedia.org nuotr.
Architektūra

Paveldo komisija nepritarė Apytalaukio dvaro išbraukimui iš Neprivatizuotinų buvusių dvarų sodybų sąrašo

2025 07 05

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Ruslanas Bortnikas, Vadimas Gerasimovičius apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Aleksandras Dubinskis apie Hagoje – istoriškai jautrus NATO viršūnių susitikimas: dėmesio centre – Ukraina, Irano krizė ir Trampo grįžimas
  • Saimonas Cipis apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • Apie PL-LT sieną apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kaip karštomis naktimis užtikrinti kokybišką miegą?
  • Traškias bulvyčių spirales lengvai pagaminsite namuose
  • Jei tapote kibernetinių sukčių auka
  • Šiauliai kvies jungtis į šventinę bendrystę

Kiti Straipsniai

„Sengirės fondas“ išpirko dar vieną miško plotą – šaltinio ištakas saugantį dzūkišką pušyną | Fondo nuotr.

„Sengirės fondo“ globoje – rekordinis sklypas Trakų r.

2025 07 02
S. Nognienė. Eilėmis, muzikos akordais ir spalvomis „pražydo“ 21-asis Pagėgių literatūrinis pavasaris | A. Andrulienės nuotr.

S. Nognienė. Eilėmis, muzikos akordais ir spalvomis „pražydo“ 21-asis Pagėgių literatūrinis pavasaris 

2025 04 19
Daiva Tamošaitytė | asmeninė nuotr.

D. Tamošaitytė. Vyčio Lauryno Palūksčio „Satyros ir nimfai“

2025 03 08
Už paaukotas užstato lėšas ​​ką tik išpirktas net 16,4 ha miško sklypas netoli Vištyčio ežero! | fabula.lt nuotr.

Už paaukotas užstato lėšas ​​ką tik išpirktas net 16,4 ha miško sklypas netoli Vištyčio ežero!

2025 02 19
61-asis „Poezijos pavasaris“ skelbia datą ir būsimų šventės premijos laimėtojų pavardes | rasytojai.lt nuotr.

61-asis „Poezijos pavasaris“ skelbia datą ir būsimų šventės premijos laimėtojų pavardes

2025 02 13
Pasaulio leidyklos išleis 25 naujas Lietuvos autorių knygas | lithuanianculture.lt nuotr.

Pasaulio leidyklos išleis 25 naujas Lietuvos autorių knygas

2025 01 31
Užstato pakuočių grąžinimo rekordas peržengė 700 mln. ribą

Užstato pakuočių grąžinimo rekordas peržengė 700 mln. ribą

2025 01 19
„Keisk tarą į šlamančius“ | USAD nuotr.

Per metus paaukota daugiau kaip 1,38 mln. užstato pakuočių

2024 12 09
Artėja tarptautinė literatūros šventė „Poetinis Druskininkų ruduo“ | Rengėjų nuotr.

Artėja tarptautinė literatūros šventė „Poetinis Druskininkų ruduo“

2024 10 01
Fotokoliaže iš kairės: Simonas Bernotas (aut. Annette Mück) ir Jurgita Jasponytė (aut. Dirk Skiba) | lrkm.lrv.lt nuotr.

Išrinkti Jotvingių ir Jaunojo jotvingio premijų laimėtojai

2024 09 23

Skaitytojų nuomonės:

  • Ruslanas Bortnikas, Vadimas Gerasimovičius apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Aleksandras Dubinskis apie Hagoje – istoriškai jautrus NATO viršūnių susitikimas: dėmesio centre – Ukraina, Irano krizė ir Trampo grįžimas
  • Saimonas Cipis apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • Apie PL-LT sieną apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Rimgaudui apie Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
V.Gedgaudas. Tegyvuoja imperatorius!..

V.Gedgaudas. Tegyvuoja imperatorius!..

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai