Etninės kultūros globos taryba (EKGT), siekdama etnografinių regionų savitumo išsaugojimo ir šio klausimo suaktualinimo Lietuvoje, nutarė teikti Lietuvos Respublikos Seimui siūlymą 2014-uosius metus paskelbti Etnografinių regionų metais.
Europos Sąjungos regioninėje politikoje viena iš svarbiausių krypčių – regioninio istorinio kultūrinio savitumo išsaugojimas. Tai ypač akcentuoja labiau išvystytos šalys (Vokietija, Austrija, Jungtinė karalystė, Švedija, Suomija, Prancūzija, Belgija, Nyderlandai, Danija, Portugalija, Ispanija, Italija), tačiau nuo jų neatsilieka ir kitos ES šalys, išsaugojusios istorinius regionus (Vengrija, Airija, Lenkija, Čekija, Slovakija, Slovėnija, Bulgarija, Rumunija, Latvija). Atkreiptinas dėmesys, kad Latvija savo etnografinius regionus yra įtvirtinusi net Konstitucijoje.
Lietuvos valstybė įsipareigojimą išsaugoti savo etnografinių regionų savitumą įtvirtino Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymu, kuriame apibrėžta etnografinio regiono sąvoka („istoriškai susiformavusi teritorijos dalis, kurioje išlaikyta savita tarmė, tradicijos ir papročiai, integruotas baltų genčių palikimas“). Tuo tarpu pagrindiniuose regioninę politiką ir regioninę kultūros plėtrą reglamentuojančiuose Lietuvos teisės aktuose apie etnografinius regionus beveik neužsimenama – akcentuojamos vien apskritys, kurios buvo sudarytos neatsižvelgiant į etnografinius regionus, o iš regioninės kultūros politikos pastaruoju metu eliminuota tiek etninė kultūra, tiek kultūros paveldas.
Toks Lietuvos etnografinių regionų reglamentavimas dažnu atveju užkerta kelią jų pristatymui tarptautinėje arenoje. Pavyzdžiui, Europos Komisijos leidžiamuose žemėlapiuose „Kelionės po Europą“ mūsų kaimynių Latvijos ir Lenkijos teritorijose aiškiai pažymėti jų istoriniai kultūriniai regionai: Latvijoje – Vidžemė, Kuržemė, Žiemgala, Latgala, Lenkijoje – Polesė, Varmija-Mozūrija, Pamarys ir kt. Tuo tarpu Lietuvos teritorijoje nerasime Aukštaitijos, Dzūkijos (Dainavos), Žemaitijos, Suvalkijos (Sūduvos), Mažosios Lietuvos, vietoje jų pristatytos apskritys.
2014-ųjų metų paskelbimas Etnografinių regionų metais būtų puiki proga išspręsti Lietuvos regionų teisinio reglamentavimo klausimą. Taip pat aktualu etnoregionų savitumą aptarti visuomenėje: aktualizuoti regioninį savitumą atspindinčius aspektus – tautinį kostiumą, kulinarinį paveldą, etnoarchitektūrą, papročius, tautosaką, muzikinį folklorą, tautodailę ir kitą liaudies kūrybą, etnografinių regionų istorinę raidą. Ne mažiau aktualu diskutuoti apie dabartinę etnografinių regionų kultūros būklę, problemas ir jų plėtros galimybes. 2014-ųjų paskelbimas Etnografinių regionų metais būtų puiki tąsa po 2013-ųjų metų, kurie paskelbti Tarmių metais: per Etnografinių regionų metus būtų tęsiamas tarmių tradicijos puoselėjimas.
Etninės kultūros globos tarybos užsakymu 2003 m. yra parengtas Lietuvos etnografinių regionų žemėlapis.
Etninės kultūros globos taryba yra Seimui pavaldi institucija, kuriai pagal Etninės kultūros globos pagrindų įstatymą yra pavesta atlikti Seimo ir Vyriausybės eksperto ir patarėjo funkcijas etninės kultūros valstybinės globos ir politikos klausimais.
Man yra gėda ir skaudu , kai mano prosenelių Tėvonija vadinama beveik keiksmažodžiu suvalkioja.Suvalkioja yra lenkų ir kitų perėjūnų užgrobta Mozūrija , SŪDUVA NIEKADA NEBUVO SUVALKIOJA IR NEBUS !!! . Tai visiems laikams reike įdėti į dar nors šiek tiek , veikenčius smegenų vingius , bet kokiems rašinėtojams. TEBŪNIE , TEBŪNIE , TEBŪNIE. SŪDUVA YRA ŠVENČIAUSIA ISTORINĖ MŪSŲ TAUTOS VIETA. ŽYNIŲ LOPŠYS.
Čigonai irgi norėtų Romais vadintis.
tai kad, mano galva , romais juos, kažkam norėdami įsiteikti, pradėjo vadinti ne patys protingiausieji lietuviai , o patys save jie vadina arba čigonais ( цигане), arba romalais
Norėčiau Alko redaktoriui priminti, kad ne taip seniai yr paskelbta, kad Suvalkija jau nebesivadina šis kraštas, o yr Sūduva, taip kaip buvo nuo gilios senovės…
Taip šis kraštas jau ir oficialiai vadinamas Suvalkija (Sūduva), tad įteisinti abu pavadinimai. Manau, kad tai geras sprendimas.
….. ” Ne mažiau aktualu diskutuoti apie dabartinę etnografinių regionų kultūros būklę, problemas ir jų plėtros galimybes. “…..?! Čia jau tikrai “Kemblio” reikia .Gal, pradžiai , reikėtų pradėti kalbėti lietuvių kalba .Tada gal pavyktų suprasti , kad apie tarmių ir vietinių papročių būklę , yra prasmė kalbėti tik jas įteisinus kaip sudėtinę lietuvybės dalį. Tai yra pradėjus , pradžioje bent apžvalgos lygyje, mokyti mokyklose kaip dalyką . Bet būtent tos vietovės tarme ir apie tų vietų papročius . Visa kita yra pilstymas iš tusčio į kiaurą .
Įdomu, kodėl nustatant etnografinių regionų ribas nebuvo atsižvelgta į istorines tarmių ribas:
http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/6/6b/Map_of_dialects_of_Lithuanian_language.png/791px-Map_of_dialects_of_Lithuanian_language.png
O ir žemėlapyje (bent jau Alke) nereikėtų apsiriboti dabartinėmis “sovietinėmis” Lietuvos Valstybės ribomis, o parodyti tikrąją Lietuvą:
http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/7/77/Etnoregionai.png
Beje šis Sūduvos kraštas galėtų ištikrūjų turėtų vaintis Jotvingija taip būtų teisingiausia…
1. Tiesą sakant, jotvingiai save taip nevadino – tai slaviškas pavadinimas – iš ятвяги (analogiškai pavadinimams варяги ir колбяги). 🙂
2. Sūdūva (nuo miesto Suvalkai vardo vadinama ir Suvalkija) ir Dainava (dabartinė Dzūkija) yra tik dvi iš daugelio jotvingių gyventų žemių.
Įvardijamos tokios sūduvių/jotvingių gentys:
– Pamemene,
– Wange,
– Kirsnowia,
– Deynowe (Dainuviai???),
– Weysse,
– Zlina,
– Cresmen,
– Weyze,
– Meruniska,
– Dernen.
Plačiau čia:
Jotvingiai (dainaviai, sudūviai, poleksėnai, …)
http://lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?f=94&t=3032
“Latvijas valsts teritoriju starptautiskos līgumos noteiktās robežās sastāda Vidzeme, Latgale, Kurzeme un Zemgale”
Kurioje vietoje Lietuvos Konstitucijoje minimi “etnografiniai regionai” ?
🙂
Sau – lieta,tau – lieta,mums visiems iš – lieta 🙂
Kalbininkas A. Sabaliauskas, beje, kilęs nuo Sasnavos, yra sakęs: “Sūduva tai Sūduva, bet ką daryt, jei žmogus šveplas…” O tikri suvalkiečiai didžiuojasi savo tarme, smagiai pasakoja anekdotus apie savo “skūpumą” (panašu, kad patys juos ir kuria, nes viena suvalkiečių bendravimo taisyklių yra geležinė – geriau pirmas iš savęs pasijuok, kad kitas nepasijuoktų). Kalvarijos apylinkių senukai Suvalkų miestą vadindavo Suvolkais, labai įdomi būtų tokio vietovardžio etimologija. Dar viena detalė: suvalkiečiai seniau šaipydavosi iš dzūkų, nors šie – jų artimiausi kaimynai, ir šaipydavosi kandžiai. Nors šių regionų neskiria nei upė, nei kitokia geografinė “siena”, tokio minkšto perėjimo, kaip iš Dzūkijos į Aukštaitiją nebuvo. Dabar jau viskas susimaišę, ypač miestuose, ir tarmes įskiepyti į kasdienę vartoseną būtų nelengva. Ypač kad miesto mokyklose šaipomasi iš “kaimiškai” kalbančių vaikų.
Dar vienas tarmiškumo aspektas – Lietuvoje turime bent tris miestus, pirmiausia, žinoma, Kauną, kuris taip pat turėjo savo dialektą. Jis susiformavo tarpukariu, bendraujant tarmėmis šnekantiems atvykėliams iš provincijos ir svetimkalbiams, ir dar gana neblogai buvo išlikęs prieš 30-40 metų. Seniesiems kauniečiams išmirštant jis liks neužfiksuotas, nors tai irgi kalbos istorijos faktas. Čia kalbu ne apie slengą, bet apie viduriniojo visuomenės sluoksnio dialektą, kurį dabar vargu kur beišgirsi.
Nuo kada Vilnius yra Dzūkijos kraštas,tuo labiau už Neries kur ten ransit dzūkų? Vilnius yra Aukštaitijoje.
Pirmiausiai globokime ir puoselėkime Lietuvą kiekviena vietovė pagal jai būdingus kūrybiško lietuviškumo reiškimusis, nes tik tai gali užtikrinti bendrą lietuvybės išlaikymą, raidą ir sklaidą. Tai pirma.
Antra, jokių ribų žemėlapiuose lietuviškiems etniškumams nebraižykime, palikime jas laisvai besiplėtojančiomis pagal pačių žmonių atitinkamose vietovėse kuriamus savitumus, jose gyvenančių kūrybingų ir veiklių žmonių jaučiamą dvasinį bendrumą. Geriausiu atveju galima būtų nurodyti Lietuvoje istoriškai susidariusių etniškumų centrus (sostines), bet ne daugiau.
Tokie manau turėtų būti Etninės kultūros globos taryba veiklos pagrindiniai principai.
Viskas cia butu neblogai,isskyrus,tai, kad truktsta lenku gyvenamo tarminio regiono, kuris kazkodel priskirtas dzukams ir Aukstaiciams. Tada turetu buti ir Klaipedos regionas priskirtas Zemaitijai. Visa teritorija, kuri tarpukariu priklause Lenkijai, turetu sudaryti dar viena atskira darini, kaip ir toji, kuri priklause Vokietijai!