Darbo partijai nėra draudžiama reorganizuotis, jungtis su kitomis partijomis ir jos veikla lieka neapribota.
Tokią nutartį šiandien paskelbė Lietuvos apeliacinis teismas, atmetęs Generalinės prokuratūros prokuroro S. Versecko skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 1 d. nutarties.
Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra teisinio pagrindo apriboti kaltinamojo Darbo partijos veiklą uždraudžiant jai pakeisti teisinį statusą.
Ir iš Politinių partijų įstatymo, ir iš Darbo partijos statuto matyti, kad kaltinamojo juridinio asmens tiesioginė veikla yra išimtinai susijusi su dalyvavimu valstybės politiniame gyvenime, įgyvendinant valstybės valdžią. O partijos reorganizavimas negali būti pripažįstamas viena iš politinės partijos įprastų veiklų. Todėl prokuroras, prašydamas uždrausti politinei partijai pakeisti savo struktūrą, Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas aiškina plečiamai. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nusikalstamos veikos, kurių padarymu kaltinama Darbo partija, galimai buvo padarytos vykdant juridinio asmens ūkinę finansinę veiklą. Akivaizdu, kad prokuroro prašomų apribojimų, kurie nėra susiję su ta partijos veikla, kurią vykdant buvo galimai padaryti nusikaltimai, taikymas nebūtų proporcingas, teisėtas ir teisingas.
Kita vertus, kolegija sutinka su prokuroro argumentu, kad pirmosios instancijos teismo išvada,. pagal kurią naujai įsteigta politinė partija dar trejus metus būtų atsakinga už pasibaigusio juridinio asmens prievoles yra abejotina. tačiau vien pastaroji aplinkybė nėra pakankamas pagrindas apriboti Darbo partijos veiklą.
Apeliaciniam teismui pateiktame skunde prokuroras S. Verseckas prašė taikyti Darbo partijos atžvilgiu laikinas procesinės prievartos priemones – laikinai apriboti partijos veiklą uždraudžiant jai iki nuosprendžio įsiteisėjimo imtis veiksmų turint tikslą pakeisti šio juridinio asmens statusą, t.y. likviduoti, reorganizuoti ar kitaip pertvarkyti juridinio asmens veiklą. Prokuroro nuomone, Darbo partijos jungimasis su kita politine partija reikštų, kad partijos nebeliktų ir jos nebebūtų galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Vilniaus apygardos teismas tokį prokuroro prašymą buvo atmetęs, konstatuodamas, jog kliūčių reorganizuoto juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei nėra. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą reorganizuojant juridinius asmenis sujungimo būdu, jie pasibaigia susivienydami į naują juridinį asmenį, kuriam pereina visos reorganizuotų juridinių asmenų teisės ir pareigos.
Vilniaus apygardos teisme šiuo metu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamai pareikšti Viktorui Uspaskich, Vitalijai Vonžutaitei, Vytautui Gapšiui, Marinai Liutkevičienei ir juridiniam asmeniui Darbo partijai.
Ši Lietuvos apeliacinio teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
„Akivaizdu, kad prokuroro prašomų apribojimų, kurie nėra susiję su ta partijos veikla, kurią vykdant buvo galimai padaryti nusikaltimai, taikymas nebūtų proporcingas, teisėtas ir teisingas.“ Ar tai yra motyvuotas sprendimas? Pirma, tai „akivaizdu“ – t.y. be jokių įrodymų pripažindamas faktas, pagristas moksliniais ir visuomeniniais pasekimais(2×2, F= mC2 ir t.t.). Šio atveju tai netaikytinas dalykas. Antra, tai tvirtinimas , kad „taikymas nebūtų proporcingas, teisėtas ir teisingas“, t.y. vėl tik įsitikinimas, kuris turi būti pagristas LR Konstitucija („Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas.“)
ir kitais įstatymais. Konstitucinė nuostata : „tiesiogiai taikomas aktas“ reiškia, kad kiekviename Teismo sprendime turi būti konstitucinis pagrindas. Kitaip tai yra tik įsitikinimai ir išvedžiojimai.