Šių metų sausio 9 d., trečiadienį, 17 val. Istorinėje Prezidentūroje bus pristatyta Gedimino Jankaus drama „Kybartų aktai“. Renginyje dalyvaus autorius Gediminas Jankus, istorikas dr. Algimantas Liekis, LR Prezidento A. Smetonos giminaitis Rimantas Smetona, teatrologė Elvyra Markevičiūtė. Ištraukas iš dramos skaitys aktorius Liubomiras Laucevičius. Vakarą ves rašytojas Robertas Keturakis.
Dramos autorius remiasi taip vadinamais Kybartų aktais, Prezidento Antano Smetonos parašytais Berne, Šveicarijoje, tačiau paties Prezidento datuotais 1940 m. birželio 15 d., nurodant Kybartus kaip pasirašymo vietą. Vienu aktu Respublikos Prezidentas atleidžia Ministrą Pirmininką Antaną Merkį ir jo sudarytą Ministrų Tarybą iš pareigų, o Stanislovą Lozoraitį skiria Ministru Pirmininku. Kitu aktu Ministrui Pirmininkui Stanislovui Lozoraičiui pavedama pavaduoti Respublikos Prezidentą. Surašyti šiuos aktus atgaline data A. Smetoną tuomet paragino Lietuvos diplomatai: šie aktai buvo reikalingi tam, kad, besikeičiant situacijai Europoje, prireikus būtų sudaryta egzilinė Vyriausybė. Tokia Vyriausybė tarptautinės teisės požiūriu galėtų atstovauti Lietuvos Respublikai, buvusiai iki 1940 m. birželio 15 d.
Dramos pagrindiniai ir vieninteliai herojai – tarpukario Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona ir pirmasis Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Augustinas Voldemaras. Augustinas Voldemaras, buvęs A. Smetonos bendražygis, vėliau pašalintas iš valdžios, persekiotas ir ištremtas į užsienį jo oponentas ir varžovas, prasidėjus okupacijai, bandė grįžti į Lietuvą. Tačiau Kybartuose buvo sovietų agentų suimtas. Tuose pačiuose Kybartuose ir įvyksta menamas šių veikėjų susitikimas.
„Gediminui Jankui pavyko atlaikyti didžiulį faktologijos slėgį ir sutelkto blogio braižomos Lietuvos likimą atskleisti nuolat klausiant ir įsiklausant į atsakymus – nejaugi Istorijos labirintuose ir aklavietėse yra vien teisieji ir neteisieji? Žiūrovas (skaitytojas), pjesės vedamas į vieno lemtingo Lietuvos istorijos tarpsnio gūdžią tamsą, kažin ar pagalvos, kad tūkstantmetę mūsų tautos kelionę lemia ne viena galia. Nenustebčiau, jei pjesėje Voldemaro patarėju pasirodytų Mefistofelis, Smetonos – Mozė“, – teigia vienas pirmųjų dramos vertintojų rašytojas Robertas Keturakis.
![Romas Kalanta. [1970–1972 m.] | Kauno regionininio valstybės archyvo nuotr.](https://alkas.lt/wp-content/uploads/2022/05/resize_1920x1080_08_krva_r-1724_1_33_40-e1652483346263-120x86.jpg)
Labai, labai geras renginys. Smagu, kad žmonių buvo tiek, kad į salę netilpo. Kalbėjo istorikai, teatrologai, politikai. Visai gali būti, kad šią dramą išvysime scenoje. Beje, pabaigoje autorius savo knygas dalino nemokamai 🙂
Nuotraukos: http://www.istorineprezidentura.lt/index.php?content=106&subcontent=418&lang=lt
su jankum visada buna gera. jis parodo kuo nereiketu tapti. kaip atrodo naftalinas.
Naujoje G. Jankaus pjesėje – dramatiška A. Smetonos ir A. Voldemaro akistata (4)
ELTA ir lrytas.lt inf. 2012-04-23 14:51
„Kybartų aktai“ – taip vadinasi naujausia kauniečio dramaturgo Gedimino Jankaus drama, kurios pagrindiniai ir vieninteliai herojai – tarpukario Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona ir pirmasis Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas Augustinas Voldemaras.
Naujausia kauniečio dramaturgo Gedimino Jankaus drama vadinasi „Kybartų aktai“. “Lietuvos ryto” archyvo nuotr.
Dramos autorius remiasi prezidento A. Smetonos Kybartų aktais, parašytais Berne, Šveicarijoje (prezidentas pažymėjęs datą – 1940 m. birželio 15 d.). Pavadinimas ir data aiškiai byloja, kad šio politinio testamento nuostatos subrendo būtent Kybartuose, traukiantis iš Lietuvos.
„Kai visuomenėje vis daugiau diskutuojama ir mėginama objektyviai įvertinti prezidento A. Smetonos vaidmenį ir jo pasitraukimą lemtingomis 1940-ųjų birželio dienomis, ryžausi neigti sovietinės ideologijos sukurtą ir iki šiol gajų mitą, kad prezidentas tebuvo per upelį bėgantis tautą išdavęs bailys“, – sako dramos autorius G. Jankus.
Dramos veiksmas vyksta Kybartuose 1940-ųjų metų birželio 15-osios vakare. Būtent tą dieną, po paskutiniojo Vyriausybės posėdžio Prezidentūroje, kuriame svarstant Sovietų Sąjungos ultimatumą buvo nuspręsta nesipriešinti, A. Smetona išvyko iš Kauno į Kybartus. Tik vidurnaktį jis slapta perėjo Vokietijos sieną.
Augustinas Voldemaras, buvęs A. Smetonos bendražygis, vėliau pašalintas iš valdžios, persekiotas ir ištremtas į užsienį jo oponentas ir varžovas, prasidėjus okupacijai, bandė grįžti į Lietuvą. Tačiau Kybartuose buvo sovietų agentų suimtas. Paskutinis dviejų politikos veikėjų, buvusių bendražygių, vėliau nesutaikomų priešų menamas susitikimas ir įvyksta Kybartuose.
„Perskaičiau keliolika to meto veikėjų ir liudininkų knygų, atsiminimų, laiškų, lyginau skirtingų veikėjų memuarus, ir vis labiau ryškėjo kai kurios iki šiol nutylimos aplinkybės, kilo vis daugiau klausimų. Kodėl paskutinio Vyriausybės posėdžio metu dauguma ministrų muistėsi nuleidę akis? Kas ir kodėl primygtinai, desperatiškai ragino A. Smetoną sugrįžti iš Kybartų, o siena buvo uždaryta prieš pat A. Smetonos akis? Kodėl į prezidentą šauliai nukreipė ginklus? Kodėl Marijampolės pulkui buvo įsakyta grįžti atgalios į kareivines?
Ar tik baimė dėl savo ir šeimos gyvybės lėmė A. Smetonos elgesį? Ir kas būtų nutikę, jei prezidentas būtų grįžęs į Kauną? Kokio jo parašo reikėjo sovietams? Ko gero, juo būtų pasinaudota perduodant įgaliojimus sovietų suformuotai valdžiai, ir visiems laikams nebeliktų pagrindo ginčyti okupacijos“, – spėja dramaturgas.
Konstitucinės teisės žinovo prof. M. Romerio teigimu, Kybartų aktai buvo konstitucinį nepriklausomos Lietuvos valstybės tęstinumą įtvirtinantys dokumentai. Jie paaiškina faktą, kad iš panosės sovietų agentams ir jiems pataikavusiems veikėjams A. Smetona išsigabeno valstybės konstitucingumo pagrindą. Be jo parašo jokia sovietų okupantų suformuota valdžia negalėjo ir negali būti laikoma teisėta. „Štai kodėl nuo pirmųjų okupacijos dienų buvo beatodairiškai peršama A. Smetonos, bėglio ir bailio, karikatūra“, – įsitikinęs dramos autorius G. Jankus.
Tai dešimtoji G. Jankaus pjesė. Jos rankraštis įteiktas režisieriui Gyčiui Padegimui ir Kauno valstybiniam dramos teatrui. Scenos šviesą anksčiau yra išvydusios dramaturgo pjesės „Amžinas keleivis“ (apie Vydūną), „Ir šviesa, ir tiesa“ (apie V. Kudirką), „Stolypino vagonas“.