Pagal mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų Lietuva užima vieną pirmaujančių vietų Europos Sąjungoje (ES). Europos Komisijos paskelbtoje studijoje „Apie sveikatą glaustai: Europa 2012 m.“ rašoma, kad 2010 metais Lietuvoje nuo širdies ir kraujagyslių ligų mirė daugiausia vyrų ir moterų, palyginti su kitomis ES šalimis: iš 100 tūkst. gyventojų – beveik 430 vyrų ir 230 moterų, kai, pvz., Prancūzijoje – atitinkamai vos 50 ir 19 (ES vidutinis mirtingumas, tenkantis 100 tūkst. gyventojų yra 156 vyrai ir 81 moteris).
Specialistai tikina, kad širdies ir kraujagyslių ligos visame pasaulyje siejamos su netinkama žmonių gyvensena: nesveika mityba (per dideliu riebalų, cholesterolio, druskos kiekiu maiste), rūkymu, per mažu fiziniu aktyvumu, antsvoriu bei negydomu padidėjusiu arteriniu kraujospūdžiu ar cukriniu diabetu.
Valstybinė ligonių kasa: tyrimai atliekami nemokamai!
Jau aštuntus metus Lietuvoje įgyvendinama Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programa, kuriai kasmet numatomos lėšos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto. Ši programa skirta 40–55 metų vyrams ir 50–65 metų moterims. Programa siekiama sumažinti sergamumą ūminiais širdies ir kraujagyslių susirgimais, (nestabilia krūtinės angina ar miokardo infarktu, praeinančiu smegenų išemijos priepuoliu ar smegenų infarktu, periferinių arterijų tromboze), nustatyti naujus aterosklerozės būklių (miego arterijų stenozės, periferinių arterijų ligos, nebyliosios miokardo išemijos) ir cukrinio diabeto atvejus, siekiant sumažinti pacientų neįgalumą ir mirtingumą dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Pagal šią programą paslaugos teikiamos nemokamai, už jas gydymo įstaigoms, su kuriomis sudaromos paslaugų teikimo pagal programą sutartys, moka ligonių kasos.
Pasak Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Paslaugų ekspertizės, metodinio vadovavimo ir kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotojos Vaidos Momkuvienės, norintiesiems pasitikrinti širdies ir kraujagyslių būklę reikia kreiptis į šeimos gydytoją. Būtent jis nustato rizikos veiksnius ir, jei reikia, sudaro individualius širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos planus. Jei gydytojas nustato, kad širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė yra didelė, jis siunčia pacientą į specializuotus centrus išsamiau ištirti, o prireikus pacientui skiriamas gydymas. Svarbu žinoti ir tai, kad vieną kartą per metus nemokamai gali būti nustatoma gliukozės, cholesterolio, trigliceridų koncentracija kraujyje, atliekama elektrokardiograma ir kiti tyrimai, kurie ir parodo, ar žmogus priskirtinas didelės rizikos grupei.
Visiems, o ypač didelės rizikos grupės asmenims, gydytojai aiškina, kad medikams seniai žinomi ligą sukeliantys ir ją skatinantys veiksniai, o kartu ir vaistai ligai gydyti. Medikai primena, kad ligos sparta priklauso ir nuo paciento – anksti diagnozavus ligos pradžią, jos spartą galima gerokai sulėtinti vien tik pasiryžus ir pakeitus gyvenimo būdą.
Programa įgyvendinama visoje Lietuvoje
Pradėjus širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programą, išsamų pacientų ištyrimą atlikdavo tik du specializuoti padaliniai – Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos ir Kauno medicinos universiteto klinikos. Dabar tokių padalinių yra daugelyje didesnių Lietuvos miestų. Tad šiandien kiekvienas atitinkamo amžiaus mūsų šalies gyventojas gali pasinaudoti programos teikiama galimybe nemokamai pasitikrinti ir išvengti pavojingų širdies ir kraujagyslių ligų.
Nuo programos vykdymo pradžios kasmet skiriama ir panaudojama vis daugiau lėšų, o vis daugiau žmonių turi galimybę pasitikrinti: pirmaisiais programos metais panaudota 2,5 mln. litų, pasitikrino daugiau kaip 21 tūkst. asmenų, o 2012 m. programai skirta 12,6 mln. litų ir patikrinta net 190 tūkst. žmonių.
Jei dar nepasitikrinote – kreipkitės į savo šeimos gydytoją
Jei pagal amžių jums priklausytų pasitikrinti, pirmiausiai kreipkitės į savo šeimos gydytoją, kuris paaiškins ir paskirs pagal šią programą numatytus tyrimus. Būkite vienu iš tų, kuriems nemokami patikrinimai suteikia galimybę pasirūpinti savo sveikata ar visai išvengti šių pavojingų gyvybei ligų.
