Vasario 18 d. uždarame posėdyje nagrinėjusi buvusio Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriaus pavaduotojo Vytautu Giržado atleidimo iš pareigų bylą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) teisėjų kolegija, kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (KT) dėl teisėjų teisės susipažinti su slaptais dokumentais.
Pasak teismo pranešimo, LVAT apeliacine tvarka nagrinėjo administracinę bylą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo pripažinimo neteisėtu ir su tuo susijusių reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo V.Giržado skundą, buvo jį patenkinęs iš dalies: panaikino skundžiamus vidaus reikalų ministro įsakymus bei grąžino pareiškėją į buvusias FNTT direktoriaus pavaduotojo pareigas, priteisęs darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką.
LVAT teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinę bylą pagal atsakovų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Valstybės Saugimo Departamento (VSD) apeliacinius skundus, bylos proceso šalių buvo paprašiusi pateikti teismui įslaptintus dokumentus (įrodymus), reikalingus bylai teisingai išspręsti. Minėtosios tarnybos, atsiuntusios reikalaujamus įslaptintus dokumentus į teismą, t.y. teismo raštinės valstybės tarnautojui, atsakingam už įslaptintos informacijos tvarkymą, nurodė, jog su šia medžiaga susipažinti gali tik specialų leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turintys teisėjai. Kitaip tariant, bylos proceso šalys – atsakovas VSD ir trečiasis suinteresuotas asmuo Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas laikėsi pozicijos, kad nagrinėjantiems konkrečią bylą teisėjams susipažinti su įslaptintais dokumentais, kurie pirmosios instancijos teismui buvo pateikti kaip įrodymai, galima tik tuo atveju, jei jie turi specialius leidimus. LVAT pažymėjo, kad teisėjams leidimai dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išduodami tik gavus VSD, kuris yra nagrinėjamos bylos proceso šalis, išvadą.
Atsižvelgdama į bylos aplinkybių visumą, LVAT teisėjų kolegija nutarė kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti 2007 m. gegužės 15 d. Konstitucinio Teismo nutarimą, kuriame Konstitucinis Teismas buvo nurodęs, jog iš Konstitucijos teismams kyla pareiga teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus, todėl negali būti tokios teisinės situacijos, jog teismas, nagrinėdamas bylą, negalėtų susipažinti su byloje esančia valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija. Anot Konstitucinio Teismo, teisėjo, nagrinėjančio bylą, teisė susipažinti su valstybės paslaptimi grindžiama Konstitucijos 109 ir 117 straipsniais, o jo teisę susipažinti su bylos nagrinėjimui reikalingomis žiniomis, sudarančiomis valstybės paslaptį, nulemia ne teisėjo pareigų įrašymas į tam tikrų pareigų sąrašą, bet teismo kaip valstybės institucijos funkcija vykdyti teisingumą.
LVAT teisėjų kolegija prašo išaiškinti, ar minėtosios Konstitucinio Teismo nutarimo formuluotės turi būti suprantamos taip, kad bylą nagrinėjantis teisėjas, jei to reikia siekiant tinkamai įvykdyti teisingumą nagrinėjamoje byloje, pagal savo užimamas teisėjo pareigas, vadovaudamasis Konstitucija, turi teisę susipažinti su įslaptintais dokumentais ir juose esančia įslaptinta informacija net ir tuo atveju, jeigu jis neturi pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą išduodamo leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.
LVAT administracinės bylos nagrinėjimą nutarta sustabdyti iki bus gautas Konstitucinio Teismo išaiškinimas.
