D.Kuolys teisme didžiausia grėsme valstybei įvardijo VSD (video)

Šiandien, rugsėjo 24 dieną, 15 valandą Vilniaus miesto antrajame teisme buvo teisiamas Vilniaus universiteto dėstytojas Darius Kuolys už Tarptautinės vaikų gynimo dienos paminėjimą prie Valstybės saugumo departamento.

Teismo posėdis, kaip jau tapo įprasta, vėlavo beveik pusvalandį ir buvo perkeltas iš vienos salės į kitą, nes susirinko gausus būrys palaikančiųjų (virš 30).

Teismo posėdį vedė Teisėja Aušra Valinskienė.Prieš tai šią bylą turėjusi nagrinėti teisėja Ainora Kornelija Macevičienė rugpjūtį nuo bylos nusišalino, nes su D. Kuoliu 1991 metų sausio 13-ąją buvo budėjusi Vyriausybės rūmuose.

D.Kuolys teismui pasakė, jog neketina gintis, tačiau paaiškino aplinkybes, kuriomis buvo atlikta garsaus menininko Gitenio Umbraso meninė akcija prie VSD rūmų.

Jis sakė, jog šiam žingsniui pastūmėjo keletas aplinkybių. Pirmiausia jis išskyrė šių metų gegužės 17 dienos įvykius, kuomet 240 pareigūnų šturmano Garliavos miestelį ir jėga atėmė mergaitę. Taip pat paminėjo, jog mergaitę jau buvo patyrusi smurtą per pirmąjį, bet ne sėkmingą bandymą ją atimti, nes tą liudijo atlikta medicininė ekspertizė. Taip pat buvo griežtai uždrausta mažametei dar kartą patirti jėgos, prievartos jausmą.

D. Kuolys priminė teismui, kad piliečių iniciatyva suburta visuomeninė komisija nustatė, kad gegužės 17 d. smurtas, vykdant teismo sprendimą, buvo panaudotas tiek prieš taikius gatvėje budėjusius gyventojus, tiek prieš pačią mažametę mergaitę.

D.Kuolys sakė, jog buvo būtina išreikšti savo konstitucinę teisę ir pareigą ginti savo valstybę, ką jie ir padarė remdamiesi dviem Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsniais.

Pirmiausia buvo remtasi 3-iuoju, kuris sako, jog niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių. Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką.

Taip pat buvo remtasi 36-uoju straipsniu, kuris sako, jog negalima drausti ar trukdyti piliečiams rinktis be ginklo į taikius susirinkimus. Ši teisė negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai reikia apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę arba kitų asmenų teises ir laisves.

Darius Kuolys pabrėžė, jog Seimo priimtas Susirinkimų įstatymas yra vertinamas prieštaringai ir, kad ne vieno teisėjo yra prašyta kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad būtų išaiškinta ar jis neprieštarauja pagrindiniam įstatymui, tačiau iki šiol niekas to nedrįso padaryti.

Pasak kalbančiojo, nenorėdami pažeisti Seimo priimto įstatymo, jie pasirinko ne mitingo, ne piketo, bet meninės akcijos formą, kurios minėtas įstatymas ne draudžia.

Buvo paaiškinta ir aplinkybės, kodėl pasirinkti VSD rūmai. Pirmiausiai, tai Vytauto Pociūno byla, kuomet, pasak D.Kuolio, iš pačio VSD buvo paskleista šmeižto akcija prieš mirusį pareigūną.Po to Gatajevų šeimos byla, kuria D.Kuolys pavadino šeimos konflikto byla ir paminėjo faktą, juog ikiteisminiam tyrimui buvo sudaryta 7 VSD darbuotojų komisija. Tai pirmas kartas, kai šeimos konflikto byloje dalyvauja tiek daug ir vien tik Valstybės saugumo departamento pareigūnų. Galiausiai Lietuvoje prieglobsčio ieškojusi šeima jį rado tik Suomijoje.

Dar viena detalė, jog VSD labai aktyviai dalyvavo Garliavos įvykiuose. Pasak D.Kuolio VSD generalinis direktorius Gediminas Grina viešai atsiskaitinėjo Seimo Nacionalinio saugumo gynybos komitetui apie tai kokia situacija yra Garliavos situacija. Unikalus yra ir teismo nuosprendis perduoti vaiką į vietą, kuri yra valstybės paslaptis, todėl dabar tik VSD sprendžią kas gali lankyti valstybės paslaptyje laikomą vaiką.

Tokiu atveju D.Kuolys reziumavo, jog vaiką, kuris patyrė seksualinę prievartą ir tai teigė prokuratūra, ne žurnalistai ar atskiri asmenys nustatė, teismas patikėjo VSD globai o jo buvimo vieta yra valstybės paslaptis, o tai neįmanoma demokratinėje santvarkoje.

Taigi VSD buvo pasirinktas ne atsitiktinai, nes šiu metu jis kelia kelia didžiausią grėsmę santvarkai, piliečių teisėms ir laisvėms, kalbėjo D.Kuolys.

Po šių žodžių susirinkusieji paplojo kalbėjusiam visuomenininkui.

Teisėja dar paklausė kiek dalyvavo žmonių ir ar buvo jie kviečiami. Taip pat kas buvo pagrindinis organizatorius. D.Kuolys prisiėmė atsakomybę už tai.  Teisėjos ir teisiamojo bendru sutarimu buvo nuspręsta neperžiūrėti vaizdo medžiagos, kurią surinko policininkai.

Teismas sprendimą priims ir paskelbs spalio 3 dieną 16:50 val.

D.Kuolio interviu „Aikštės televizijai“