VšĮ „Penkta koja“ – savanoriška gyvūnų globos organizacija, kurios globoje pastoviai yra per 100 šunų ir keliasdešimt kačių. Visa globa išsilaiko tik iš fizinių ar juridinių asmenų paramos. VšĮ „Penkta koja“ nuolat organizuoja socialines akcijas, fotosesijas, nuotraukų parodas, kurių tikslas atkreipti visuomenės dėmesį į beglobius gyvūnus. Šįkart su beglobiais šunimis nusifotografavo, autosporto pasaulyje gerai žinomi lenktynininkai. Taip parodydami meilę šiems, geriausiais draugais vadinamiems keturkojams, bei rūpestį likimo nuskriaustiems beglobiams gyvūnams.
„Jau keletą metų savanoriauju VšĮ „Penkta koja“ prieglaudoje bei beveik dešimtmetį stebiu ralio lenktynes. Jau seniai sukosi mintis apie socialinę akciją kartus su lenktynininkais. Turiu pastebėti, kad sportininkų aktyvumas šia tema tikrai labai nustebino! Visi su mielu noru sutiko sudalyvaut šioje akcijoje. Visi jų arba turi arba yra laikę šunis, todėl yra neabejingi jų likimams. Supažindinti su mūsų veikla vieni beglobius parėmė finansiškai, kiti – prieglaudai labai reikalingais daiktais, kaip voljeras.
Tai tik pradžia, tikiu, kad ateityje padarysim dar ne vieną panašų projektą“ – įspūdžiais dalijosi fotografė Sandra Štabokaitė.
„Turiu pasakyti, kad kiekvienas žmogus ketinantis įsigyti šunelį ar kitokį naminį gyvūnėlį, turėtų atvykti į „Penktos kojos“ prieglaudą ir bent vienam šuneliui iš didelės benamių šeimos, pažiūrėti į akis ir atsakyti sau į klausimą ar sugebėsi rūpintis ir nepalinkti be šeimininko. Todėl linkiu, kiekvienam apsisprendusiam nuvykti į organizaciją ir galbūt rasti ten savo išrinktąjį augintinį“ – kalbėjo lenktynininkas Deividas Jocius.
„Myliu gyvūnus. Jie geriausi mano draugai. Norėčiau, kad žmonės, norėdami įsigyti gyvūną, gerai pasvertu savo galimybes jį prižiūrėti ir auklėti. Gyvūnas – ne žaislas. Tai gyvas organizmas, kuriam reikia skirti daug dėmesio ir globos“ – mintis liejo neseniai iš Dakaro ralio grįžęs lenktynininkas Benediktas Vanagas.
„Manau kiekvienas žmogus privalo bent kartą gyvenimę turėti šunį. Nuo pat gimimo, mano pašonėje augo draugas – prancūzų buldogas, Džeris. Kriuksintis, besiseilėjantis, orą gadinantis, daug valgantis ir besiputojantis, mielas padarėlis. Iš dalies panašus į mane. Nepaisant to, kad vaikystėje perkandau jam koją, jaučiau šiltai draugišką ryšį. Pritarsiu faktui, kad šuo geriausias žmogaus draugas. Manau tą gyvenimo laikotarpį, ryšį tarp keturkojo ir šeimininko gali apibūdinti tik tą patyrę. O tai sunkiai nupasakojama. Liūdnai asisveikinęs su savo augintiniu, pradėjau matyti gatvėse šunis be antkaklių, be šeimininkų. Manau, kad ši šauni akcija parodys žmonėms tai ko aš nemačiau ilgą laiką pats. Juk kiekvienas keturkojis privalo turėti antrąją pusę, todėl noriu prisidėti prie to, kad tų ryšių vis daugėtų“ – postringavo lenktynininkas Tauras Tunyla.
„Manau, kad gyvenimas kažkaip keistai sudėliotas šunimis, nes esu įsitikinęs, kad benamių šunų prieglaudose gyvena patys protingiausi ir supratingiausi šunys, tie visi dvarniukai ir beglobiai toks jausmas, kad užgrūdinti gyvenimo. Ir manau, kad jie būtų būtent tie šunys, kurie mylėtų savo šeimininką iš visos širdies“ – kalbėjo lenktynininkas Dainius Matijošaitis.
