Nuo rugsėjo 1 d., 8 val. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyrius pristatys parodą, kurioje bus rodomi reikšmingi XIX–XX a. pradžios fotografijos paveldo pavyzdžiai iš Nacionalinės bibliotekos rinkinių.
Ikonografiniai dokumentai
Šie ikonografiniai dokumentai liudija ankstyvosios fotografijos raidą, kultūrinius kontekstus, vaizdinės reprezentacijos būdus tuometėje visuomenėje ir nenutrūkstamą biografijos ar istorijos tėkmę.
Iki fotografijos atsiradimo savo atvaizdą ateities kartoms galėjo palikti tik nedidelė, privilegijuota visuomenės dalis, užsakydama tapytus ar pieštus portretus.
Fotografija šį paprotį iš esmės pakeitė, suteikdama galimybę įsiamžinti daug platesniam žmonių ratui. Parodoje pateikiami įvairių žanrų ir formatų atvaizdai – nuo anuomet madingų portretinių „vizitinių kortelių“ iki studijinių kompozicijų ir nuotraukų, sukurtų už studijos ribų.
Šios fotografijos iš Stasio Tomonio, Felicijos Bortkevičienės, Stanislovo Kosakovskio ir kitų šeimų archyvų, atskleidžiančių techninius, estetinius sprendimus ir kintančias kasdienybės, mados bei tapatybės sampratas. Vaizdiškumas, detalės ir papuošimų teatrališkumas čia ypač traukia žvilgsnį.
Senosios fotografijos
Žvelgdami į senąsias fotografijas, dažnai matome nepažįstamus žmones: susitelkusius žvilgsnius, rimtus veidus, ištaigingą ar kuklią aprangą. Tai – pozavimo apeigos, būdingos to meto fotografijai, atspindys. Jis reikalavo susikaupimo, kantrybės ir tam tikro įsijautimo į pristatomą vaidmenį.
Fotografai vadovavosi nusistovėjusiais kanonais, apibrėžiančiais portretuojamojo pozą, kompoziciją ir rakursą. Tuo metu fotografija buvo ne tik dokumentavimo priemonė, bet ir būdas kurti – o kartais ir sąmoningai modeliuoti – savo įvaizdį.
Studijiniai portretai perteikdavo apgalvotą aizdinę reprezentaciją, atitinkančią to meto estetinius ir socialinius lūkesčius. O štai spontaniškuose kadruose, darytuose ne studijoje, galime stebėti, kaip laikyseną, aprangą ir kompoziciją lemia pati aplinka.
Kiekvienas portretas – tai nebyli istorija apie laiką, kuris praėjo, bet paliko pėdsaką. Apie žmones, kurie pozavo ne šiaip sau, o savo, artimųjų ar draugų atminčiai.
Jų laikysena, apranga, net fonų detalės atveria jų pasaulį, vertybes, troškimus ir tylų orumą. Išvaizda, o ypač apranga, tampa reikšmingu modelio tapatybės bruožu – jo pateikimo ir įamžinimo kultūrinėje atmintyje ženklu.
Paroda rodoma iki spalio 18 d. Retų knygų ir rankraščių skaitykloje (V a., 533 kab.). Parodą apžiūrėti galima pirmadieniais–penktadieniais 10.00–19.00 val., šeštadieniais 10.00–18.00 val.
Kviečiama apsilankyti.
Parodą rengė Dalia Tarailienė
Dailininkas Jokūbas Zovė
