Aušros Barzdukaitės-Vaitkūnienės tapybos parodos „Pastovūs vaizdai“ atidarymas

Sausio 3 d., ketvirtadienį, 17 val., VDA Ekspozicijų salėse Titanikas (II aukšte), Maironio g. 3 (Vilniuje) įvyks Aušros Barzdukaitės – Vaitkūnienės tapybos parodos „Pastovūs vaizdai“ atidarymas.

Menininkė Aušra Vaitkūnienė per porą paskutiniųjų kūrybinių metų (2011-2012) sukūrė nemažai tapybos darbų, kuriuos apjungė pavadinimu „Pastovūs vaizdai“. Šie paveikslai turi ir bendrus, nuolat stebimus tapytojos žvilgsnio veikėjus, ir atpažįstamą aplinką, ir tarpusavio pasikartojančių veiksmų, ypatybių, būdų sąsajas, todėl ir sudaro daugialypį pasakojimo ciklą. Galima spėti, kad šis pasakojimas dar bus tęsiamas – kaip pati dailininkė prisipažino – labai daug tapybinės medžiagos aplinkui: buitinių švenčių nuobodulys, atviroje vietoje kepama mėsa ir tvyrantys dūmai, numanomi pasilinksminimai miesto žaliuosiuose skveruose ir įtartinos reputacijos alaus barai miegamuosiuose rajonuose, ir pan.

Anot tapytojos, pastovumas šiuose kasdieniuose reiškiniuose dviprasmis: „įamžinami“ kasdienybėje matomi ir sutinkami nekintantys eilinių žmonių pramogavimo būdai. Ir tuo pačiu „įamžinimu“ kvestionuojamas klausimas: ar tikrai tapybos darbas yra nekintantis vaizdas, jei žinome, kad jo paviršiuje, dažų sluoksnyje, pigmentuose nuolatos vyksta cheminės reakcijos, ilgainiui keičiančios jo spalvas ir koloritą?

Tradicinės tapybos šiuolaikinio meno kontekste keliami klausimai čia svarbiausi – kitaip Aušra imtųsi kitų meninių išraiškos priemonių, nei drobė ir teptukas. Tapytojai klasikinio paveikslo sukūrimo akimirka remiasi spalvos apmąstymais: „Kokia yra šiuolaikinės spalvos samprata? Spalvos vis labiau įkūnija prarastos laimės ilgesį. Oficialus gyvenimas šventes, meną ir kultūrą įvardina kaip spalvingų ekscesų pasaulį. Taigi spalva yra ta priemonė, kuri gali būti naudojama kaip visuomeninis maištas prieš „oficialiosios kultūros“ atstovus“.

Ir vis dėl to, parodos autorė (tarsi tikra dailės akademikė) rimtai kalbėdama apie kūrinio atlikimo priemones, siužetus pasirenka labai šelmiškai ir su stebėtinu smalsumu (kaip šiuolaikinė antropologė): buitis, kasdienybė, šventės šurmulys, efektai tarp karnavalo ir kriminogeninės suirutės – visa tai, anot tapytojos, „balansavimas tarp rimtumo ir nerimtumo, ir šis derinys svarbus kaip jungtis tarp temos ir atlikimo priemonių“.

Tapytojai Aušrai Vaitkūnienei 2013 metams paskirta The Pollock – Krasner Foundation, INC. stipendija. (Niujorkas, JAV)

Paroda veiks: 2013.01.03-01.26

Darbo laikas: II-VI 12-18 val. VII-I ir Valstybinių švenčių dienomis nedirbame