Dažnai politikai piliečiams teigia: Seimas yra toks, kokia yra visuomenė – taigi negalite mums būti reiklesni nei patys sau.
Tokiais aiškinimais paprastai norima sumenkinti tą politinių įsipareigojimų naštą, kurią, paklusdamas Konstitucijai, privalo prisiimti kiekvienas Seimo narys.
Mat, Konstitucija nusako dvi būtinas sąlygas, kurias įvykdęs pilietis gali tapti visateisiu Tautos atstovu: jis turi būti bendrapiliečių į Seimą išrinktas ir davęs ištikimybės priesaiką Lietuvos Respublikai.
Penkiasdešimt devintasis Konstitucijos straipsnis skelbia:
“Išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seime jis prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai”.
Taigi – prisiekia ir lieka ištikimas Lietuvos Respublikai: gina jos pamatines vertybes ir idealus, tarnauja bendrai Respublikos gerovei.
Lietuvos Respublikos įstatymas “Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos” nustatė tokią Seimo nario priesaiką:
“Aš, (vardas, pavardė),
prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai;
prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus,
saugoti jos žemių vientisumą;
prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę,
sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai,
Lietuvos žmonių gerovei.
Tepadeda man Dievas!”
Prisiekti leidžiama ir be paskutiniojo sakinio.
Ar Lietuvos Respublikai buvo ištikimi savoms ir užsienio specialiosioms tarnyboms bei jėgos grupuotėms savivaliauti leidę, žmogaus teisių ir laisvių ginti nedrįsę, su korupcija ir valstybės užvaldymu grumtis bijoję, tiesos ir laisvės nebranginę šios kadencijos Seimo nariai? Vargu. Ar esame atsakingi mes, piliečiai, leidę savo rinktiems Seimo nariams ištikimybės priesaikos nevykdyti? Taip, esame. Ar galime elgtis kitaip ir padėtį keisti? Bent pamėginti galime.
Šį penktadienį, lapkričio 16 dieną, susirinkę į pirmąjį Seimo posėdį naujos kadencijos tautos pasiuntiniai iškilmingai prisieks ištikimybę Lietuvos Respublikai. Mūsų, piliečių, pareiga – šias priesaikas įsidėmėti, jų neužmiršti ir kiekvienu atveju jas priminti Seimo nariams. Juk būtent atstovų priesaikomis atnaujinama moralinė tautos sutartis.
Mūsų pilietinė teisė ir priedermė – rūpintis savo Respublika ir skatinti jai garbingai tarnauti mūsų pasiuntinius. Mūsų pareiga – draugiškai įspėti savo atstovus Seime, jei jų ištikimybė Respublikai taptų abejotina. Atminkime: kiekvienas tai galime padaryti elektronine žinute – <Vardas.Pavardė@lrs.lt>.
Šią vasarą susitelkęs Lietuvos Sąrašo sambūris tarp svarbiausių veiklos tikslų išsikėlė siekį – telkti piliečius reikliai valdžios priežiūrai, principingam ir reikliam visuomenės dialogui su Seimu. Nuo mūsų kasdienio pilietinio darbo nemažai priklausys, ar Respublikai prisiekę mūsų pasiuntiniai taps ir išliks Tautos atstovais.
Nuo atnaujintos moralinės sutarties šį nelengvą darbą derėtų pradėti.
Naujajame Seime KGBistų interesus atstovaus LSDP, Rusijos interesus – Darbo partija, Lenkijos interesus – LLRA, kontrabandininkų interesus – TT, tarptautinių korporacijų interesus – liberalų sąjūdis. Kaip matome, lietuvių tautos neatstovaus niekas. Susidarius panašiai situacijai Smetona įvykdė karinį perversmą ir taip išgelbėjo Lietuvos valstybę. Šiandien siūloma Lenkiją, Rusiją ir tarptautines korporacijas išgąsdinti pasiuntus jų statytiniams Lietuvos Seime elektroninę žinutę. Nejuokinkit žmonių, pone Kuoly.