Šiandien, balandžio 19 dieną Seimas atmetė Seimo nario, Tautininkų sąjungos pirmininko Gintaro Songailos ir kitų parlamentarų siūlymą įsteigti ypatingojo prokuroro pareigybę. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui paskelbus išvadą, kad teikiamas įstatymo projektas esą prieštarauja Konstitucijai prieš projektą balsavo 49 Seimo nariaip, už projektą pasisakė 22 politikai.
Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad teikiamų projektų (Nr. XIP-3997(2), Nr. XIP-4262, Nr. XIP-4263) kai kurios nuostatos prieštarauja Konstitucijai. Komiteto nuomone, pirmiausia turėtų būti inicijuota Konstitucijos 118 straipsnio pakeitimai ir tuomet kartu su Konstitucijos projektu ar vėliau pašalinus prieštaravimą Konstitucijai teikiamas Ypatingojo prokuroro įstatymo projektas.
„Siūlomu projektu nustatomas naujas teisinis reguliavimas, kuris neatitinka Lietuvos Respublikos teisinės sistemos, todėl atkreiptinas dėmesys, kad nepakeitus Konstitucijos 118 straipsnio ir nesuderinus su kitais įstatymais, atsirastų teisinis neaiškumas“, – teigiama komiteto išvadoje.
Ypatingojo prokuroro įstatymo projektu buvo siekiama nustatyti ypatingų, veiksmingam valstybės funkcionavimui būtinų tyrimų teisinius pagrindus, ypatingojo prokuroro tokiems tyrimams atlikti įgaliojimus, atsakomybę ir jo paskyrimo tvarką, ypatingų tyrimų išvadų patvirtinimo ir jų įgyvendinimo tvarką.
Gintaras Songaila prieš balsavimo Seimo nariams išplatino kreipimąsi kuriuo kvietė nepalaikyti Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadų ir išdėstė argumentus kodėl su šiomis išvadomis negalima sutikti (kreipimosi tekstas skelbiamas žemiau).
Ypatingojo prokuroro įstatymo projektu buvo siūloma, kad ypatingasis prokuroras būtų atskaitingas Seimui, ir Seimo pavedimu atliktų ypatingus tyrimus, kartu jis būtų specialus Generalinės prokuratūros prokuroras, turėtų visas įstatymų nustatytas prokuroro teises ir pareigas, tačiau Generalinės prokuratūros vadovybei jis nebūtų pavaldus.
Ypatingasis prokuroras turėtų teisę savo nutarimu pradėti ikiteisminį tyrimą, koordinuoti jo įgyvendinimą, jis turėtų teisę susipažinti su visų lygių prokuratūrų visa dokumentacija ir ikiteisminių tyrimų medžiaga, kuri gali būti susijusi su jo vykdomo ypatingojo tyrimo objektu, turėtų teisę visą tokią medžiagą kopijuoti, daryti įrašus.
Kas kaip balsavo galite susipažinti čia (mėlynai išskirti Seimo nariai balsavimu palaikę Ypatingojo prokuroro institucijos steiginį):
Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada dėl Ypatingojo prokuroro įstatymo projekto XIP-3997 ir jį lydinčių įstatymo projektų XIP-4262, XIP-4263 atitikimo Konstitucijai
Pranešėjas:
Stasys Šedbaras, Komiteto pirmininkas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, Lietuvos Respublikos Seimas
Formuluotė A: už siūlymą pritarti šiai Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadai
Formuluotė B: už pasiūlymą nepritarti šiai Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadai
Balsavimo laikas: 13:00:46
Balsavo Seimo narių: 71 iš 140.
Balsavimo rezultatai: A – 49, B – 22, susilaikė – 0, pritarta formuluotei A.
Individualūs alternatyvaus balsavimo rezultatai
Seimo nario Gintaro Songailos kreipimasis 2012-04-19
Gerbiami kolegos, Seimo nariai,
Šiandien rytinio Seimo posėdžio (12.45-13.00) darbotvarkės projekte numatyta svarstyti klausimą: „Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada dėl Ypatingojo prokuroro įstatymo projekto XIP-3997(2) ir jį lydinčių įstatymo projektų XIP-4262, XIP-4263 atitikimo Konstitucijai“
Ši TT komiteto išvada pateikiama projektui ir lydintiems teisės aktams, kuriai siekiama numatyti veiksmingo išorinio įsikišimo į generalinės prokuratūros darbą galimybę (įvedant ypatingojo prokuroro (YP) pareigybę) – tais atvejais, kai stringa visuomenei reikšmingų bylų tyrimas ir nagrinėjimas. Tačiau, kaip matyti, Teisės departamentas kartu su Teisės ir teisėtvarkos komitetu tik ieško priežasčių kaip užkirsti kelią netgi šios idėjos pateikimui, nepagrįstai konstatuodamas, kad jos įgyvendinimui reikalingas Konstitucijos pakeitimas.
TT išvada tik pakartoja atitinkamą Teisės departamento išvadą. Seimo nariams apsisprendžiant dėl pritarimo ar nepritarimo šiai išvadai ir Teisės departamento pateiktiems argumentams, verta žinoti kai kurias viso šio reikalo aplinkybes:
1. Teisės departamentas jau buvo pateikęs išvadą pirmajam įstatymo projekto XIP-3997 variantui. Šioje išvadoje buvo nurodytos dvi projekto vietos, kurios departamento manymu prieštarauja Konstitucijai. Pirmoji – kad YP nepriklauso Generalinės prokuratūros ar teritorinių prokuratūrų struktūrai, taigi, jis „nėra tikras prokuroras“, o tai prieštarauja Konstitucijos nuostatai, kad prokuroro funkcijas atliekantys asmenys gali dirbti tik šiose prokuratūrose. Antroji – kad ypatingajam prokurorui nenustatytas atlyginimas.
2. Įstatymo projekto autoriai atsižvelgė į Teisės departamento išvadas ir patobulino projektą, įregistruodami XIP-3997(2) ir numatydami jame, kad YP bus įtrauktas į generalinės prokuratūros struktūrą, turės visas prokurorui būdingas funkcijas, teises bei pareigas, atlyginimą gaus iš generalinės prokuratūros biudžeto ir tas jo atlyginimas bus lygus Generalinio prokuroro pavaduotojo atlyginimui. Parengėme atitinkamus lydinčiųjų teisės aktų projektus – Prokuratūros įstatymo ir Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimus, susijusius su YP statusu generalinėje prokuratūroje.
3. Tačiau Teisės departamentas, vertindamas jau patobulintą projektą, vėl nustatė jog dėl trijų priežasčių jis galimai prieštarauja Konstitucijai. 1) TD šį sykį užkliuvo faktas, jog ypatingasis prokuroras bus specialia tvarka paskirtas prokuroras, taigi, bus jau „tikras prokuroras“. Anksčiau užkliuvo, kad YP netikras prokuroras, dabar jau užkliūna, kad jis tikras, tik nepavaldus generaliniam prokurorui. Kitos dvi naujos TD pastabos yra susijusios su pirmajame projekte pateiktomis formuluotėmis. Tuomet jos neužkliuvo. O dabar reikėjo vėl ką nors rasti: 2) techninę formuluotę dėl YP teisės apžiūrėti statinius TT supriešinta su teise į būsto privatumą, nors ir taip aišku, kad YP negali veikti pažeisdamas kitus įstatymus; 3) YP teisę (pritarus Seimui!) duoti nurodymus šalinti pareigūnų veiklos trūkumus TT supriešina su teisingumo vykdymu – šalinti veiklos trūkumus tai esą tik teismų kompetencija. Tačiau tuomet ir TT išvados, kai ji veikė specialiosios komisijos teisėmis ir nurodė generalinei prokuratūrai bei kitoms institucijoms šalinti jų veiklos trūkumus, taip pat prieštaravo Konstitucijai. TT ir TD nutyli, kad mūsų parengtas įstatymo projektas numato teisę apskųsti YP veiksmus Vilniaus apygardos teismui ir Apeliaciniam teismui.
Prašau Jūsų neatsitverti abejingumo siena ir nesitaikstyti su TT ir TD ciniškumu bei savivale. Prašau Jūsų aktyviai dalyvauti svarstant šį klausimą ir balsuoti už nepagrįstų TT išvadų atmetimą, sudarant galimybę pateikti įstatymo projektą ir jį rimtai svarstyti, ieškant kelių iš teisėsaugos krizės.
Jūsų,
Gintaras Songaila
Susiję straipsniai:
- Atmestas siūlymas užkirsti kelią į Seimą lenko kortos turėtojams (video, vardiniai balsavimo rezultatai)
- Seime įregistruotas ypatingojo prokuroro įstatymo projektas
- Seime įregistruota nauja Ypatingojo prokuroro įstatymo redakcija
- Seime – spaudos konferencija „Lietuva – po kovo 17- osios įvykių“ (video)
- Siūloma visuomenei sudaryti neatlygintiną priėjimą prie visų teisės aktų registro duomenų
- A. Kubilius raginamas atšaukti dezinformaciją apie jaunimo stovyklą Dieveniškėse
- Šiandien Seime vyks Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto aptarimas
Nesupratau ….. tai kur dar kita puse darbuotoju ?
tai kad balsavo tik 70? ar jiems galiam neateiti i darba, arba atejus nepareiksti nuomones .. Ar as nesuprantu ?
Elona, būna ir mažiau darbuotojų kartais posėdžio salėje. Tai gi čia Seimas – sidiš i ničevo nidelaješ, arba net nesidiš.
Tai realus seimūnų skaičius koks šiai dienai turėtu būti seime. Seimo narius reikia mažinti iki 70-ties.
Teisingai.
Koks gausus būrys “konservatorių” prieš tvarką teisėsaugoje nubalsavo…