Leidykla „Alma littera“ drauge su iš Rusijos kilusiu istoriku, rašytoju ir disidentu Pavelu Stroilovu suteikia galimybę Lietuvos skaitytojams pažvelgti į netolimą praeitį žlungančios Sovietų Sąjungos elito akimis. Šią savaitę knygynus pasiekė knyga „Slapti Gorbačiovo archyvai“, kurioje paviešinta dalis su Lietuva susijusių slaptųjų dokumentų, apimančių 1989 – 1991 metus.
Slaptųjų archyvų medžiagos kelionė iki lietuvių skaitytojų buvo ilga ir rizikinga. Šiuo metu Didžiojoje Britanijoje politinį prieglobstį gavęs ir ten gyvenantis Pavelas Stroilovas dokumentus slapta kopijavo, kai studijavo gimtojoje Rusijoje ir tyrinėjo archyvinę medžiagą Tarptautiniame ekonominių, socialinių ir politologinių studijų fonde (Gorbačiovo fonde). 2011 metais bendradarbiaujant su britų žurnalu „The Spectator“, jame pirmą kartą išspausdinta dalis slaptų su Michailu Gorbačiovu susijusių dokumentų, kuriuose minimi ir 1991 metų sausio 13-osios įvykiai Vilniuje.
Pasak leidyklos „Alma littera“ direktorės Danguolės Viliūnienės, „Slapti Gorbačiovo archyvai“ – tai unikali galimybė susipažinti su autentiškais dokumentais, kurie įprastai patektų į kategorijas „slaptai“ bei „visiškai slaptai“ ir būtų neprieinami plačiajai visuomenei.
„Šioje knygoje publikuota archyvinė medžiaga yra vertinga ne tik istorikams, bet ir kiekvienam piliečiui, besidominčiam netolima praeitimi ir siekiančiam ją pažinti iš autentiškų, pirminių istorijos šaltinių“, – teigia Danguolė Viliūnienė.
„Alma littera“ direktorei antrina ir rašytojas, žurnalistas bei visuomenės veikėjas Algimantas Čekuolis.
„Istorikui ši knyga turbūt prilygtų kelionei į aukso kasyklą. Bet ir eiliniam žmogui tai – prožektoriaus spindulys, nukreiptas į tamsų kampą. Jūsų rankose – dokumentai, liudijantys, kaip Maskvos viršūnėlė, SSKP Centro Komitetas ir jo Politbiuras, matė mus ir kaip elgėsi audringais 1989-1991 metais“, – teigia Algimantas Čekuolis.
„Slapti Gorbačiovo archyvai“ – tai žvilgsnis į tokią Lietuvą, kokią ją matė aukščiausi Sovietų Sąjungos vadovai paskutiniais Sąjungos gyvavimo metais. Pasak Pavelo Stroilovo, šie dokumentai ne tik keičia istorinį Gorbačiovo įvaizdį, bet ir išsklaido perestroikos mitą. Pavyzdžiui, štai kaip M. Gorbačiovo padėjėjas Anatolijus Černiajevas prisimena Gorbačiovo poziciją Lietuvos klausimu:
„Lietuva – pati skaudžiausia jam (Gorbačiovui) tema. Tenai – ekonominė blokada. O „sukilimo” prieš Landsbergį ir Prunskienę, kurio jis laukia, kaip nėra taip nėra. Neturi jis politikos Lietuvos atžvilgiu, o tik imperinę ideologiją: neleisti imperijai subyrėti.“ (Iš A. Černiajevo dienoraščio, 1990 metų balandžio 22 diena)
