Vilniuje įvyko simbolinis Neries upės įžuvinimo renginys, kurio metu į upę buvo išleisti 5 tūkst. aštriašnipių eršketų jauniklių. Ši reta ir saugoma žuvų rūšis yra įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą, todėl kiekvienas toks įžuvinimas – reikšmingas žingsnis atkuriant šių išskirtinių žuvų populiaciją šalies vandenyse.
Lietuva pirmauja tarp Baltijos šalių
Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos specialistai yra vieni aktyviausių aštriašnipių eršketų augintojų ir populiacijos atkūrėjų Europoje. Tarnyba jau daugiau kaip dešimtmetį įgyvendina šios išnykusios ir saugomos rūšies atkūrimo programą, siekdama sugrąžinti eršketus į Baltijos jūrą ir Lietuvos upes.
2011–2025 metais į Neries ir Šventosios upes jau išleista apie 0,5 mln. paaugintų eršketų jauniklių, užaugintų Pietų regiono žuvivaisos skyriuje Simne (Alytaus r.) ir Vakarų regiono žuvivaisos skyriuje Rusnėje (Šilutės r.). Pagal įveisiamų eršketų kiekius Lietuva pirmauja tarp Baltijos šalių, lenkdama Latviją ir Estiją.
„Aštriašnipių eršketų sugrįžimas į Lietuvos upes – tai ne tik gamtos apsaugos sėkmės istorija, bet ir mūsų įsipareigojimas ateities kartoms. Žuvininkystės tarnybos specialistų pastangos leidžia išsaugoti dalį mūsų upių istorijos ir prisidėti prie biologinės įvairovės stiprinimo visame Baltijos regione“, – sakė įžuvinimo renginyje dalyvavęs žemės ūkio ministras Andrius Palionis.
Diegia naujas technologijas
Siekdama dar efektyviau atkurti šią karališką žuvų rūšį, Žuvininkystės tarnyba modernizuoja auginimo bazes ir diegia naujas technologijas. 2023 m. Simne įrengta moderni eršketų reproduktorių laikymo bazė, kur pradėta formuoti motininė banda. Didžiausi reproduktoriai čia jau sveria apie 50 kg, o pirmųjų ikrų tikimasi po 2–4 metų.
Natūralioje gamtoje eršketai lytiškai subręsta tik sulaukę 20 ir daugiau metų, todėl tokie dirbtinio veisimo centrai reikšmingai prisideda prie rūšies išsaugojimo.
Šiemet pradėtas įgyvendinti projektas „Uždarųjų recirkuliacinių sistemų įrengimas, siekiant atkurti aštriašnipių eršketų išteklius“, kurio metu Rusnėje bus įrengtos modernios, aplinkai draugiškos žuvų auginimo sistemos.
Pasak žemės ūkio viceministro Arūno Jagmino, Lietuva gali didžiuotis savo žuvininkystės specialistais, kurie geba pritaikyti modernias technologijas ir mokslinius metodus. Tai – puikus pavyzdys, kaip valstybės institucijos, bendradarbiaudamos su mokslininkais, gali veiksmingai prisidėti prie gamtos išteklių atkūrimo.
Lietuvos upės tampa namais karališkoms žuvims
Bendromis Baltijos regiono šalių pastangomis iki šiol į upes išleista daugiau kaip 3 mln. aštriašnipių eršketų. Lietuvoje nuo 2011 m. į upes įžuvinta daugiau nei 499 tūkst. žuvų, o kasmet paleidžiama dar 30–70 tūkst. jauniklių.
„Per daugiau nei dešimtmetį įgyta patirtis ir glaudus tarptautinis bendradarbiavimas leidžia Lietuvai užimti lyderės pozicijas Baltijos regione. Kiekvienas į upę paleistas eršketas – tai mažas, bet labai reikšmingas žingsnis atkuriant natūralų mūsų vandenų balansą“, – teigia Žuvininkystės tarnybos Žuvivaisos departamento direktorius Justas Poviliūnas.
Remiantis mokslininkų prognozėmis, pirmieji subrendę eršketai turėtų sugrįžti į Lietuvos upes per artimiausius kelerius metus, praėjus maždaug 14–18 metų nuo programos pradžios.
Aštriašnipių eršketų gyvenimo trukmė gali siekti daugiau nei 100 metų, o suaugęs individas užauga iki 4,5 metro ilgio ir gali sverti net 360 kilogramų. Šios žuvys didžiąją gyvenimo dalį praleidžia Baltijos jūroje, o neršti grįžta į savo gimtąją upę.
Aštriašnipių eršketų atkūrimo darbai Lietuvoje vykdomi Neries, Šventosios ir Nemuno upėse, kurios yra tinkamos šių žuvų migracijai, nerštui ir jauniklių buveinėms.
Paengta pagal ŽŪM pranešimą
