Penktadienis, 4 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Laiš­kai iš pra­ei­ties: Min­dau­gą me­nan­ti pi­lis Liub­čio­je

Arūnas KAazys Kynas, www.satenai.lt
2012-10-02 13:25:34
1
Laiš­kai iš pra­ei­ties: Min­dau­gą me­nan­ti pi­lis Liub­čio­je
Vėjarodė, pagaminta 1581 m. ir rasta 1968 m. Liubičios (Gudija) miestelyje-tvirtovėje
Vėjarodė, pagaminta 1581 m. ir rasta 1968 m. Liubičios (Gudija) miestelyje-tvirtovėje

Da­bar tai – Liub­čia pa­va­din­tas mies­te­lis Nau­gar­du­ko (Gu­di­ja) apy­lin­kė­se. Pi­lia­vie­tė­je yra iš­li­kęs tvir­to­vės bokš­tas, ga­lin­gas įva­žiuo­ja­mų­jų var­tų su bokš­te­liu sta­ti­nys ir ke­li is­to­riz­mo sti­liaus dvi­aukš­čiai pa­sta­tai. Šiuo me­tu lė­tai at­sta­ti­nė­ja­mi pi­lies kuo­rai – gal vie­nus pa­bai­gus ne­su­grius ir ki­ti sta­ti­niai? Aiš­ku vie­na – jo­kio­mis są­ly­go­mis ne­si­keis nuo­sta­bus vaiz­das į Ne­mu­no vin­gį, miš­kus, ku­riuo­se, kaip pa­sa­ko­ja­ma pa­da­vi­muo­se, me­džio­jo ka­ra­lius Min­dau­gas.

Is­to­ri­kas Te­odo­ras Nar­bu­tas stu­di­jo­je „Lie­tu­vių tau­tos is­to­ri­ja“ (T. 4, Wil­no: A. Mar­ci­now­ski, 1838, p. 508–510) ra­šė apie anks­ty­vą­ją vals­ty­bės is­to­ri­jos da­lį, be ki­ta ko, pa­mi­nė­da­mas ir Liub­čią bei jos val­dy­to­jus: „Kai Len­ki­jo­je bu­vo pra­dė­tas kur­ti Do­mi­ni­ko­nų or­di­nas, pa­lai­min­ta­sis Vi­tas, trokš­da­mas dva­siš­kai apaš­ta­lau­da­mas pa­dė­ti tam­su­mo­je, tai yra stab­mel­dys­tė­je sken­din­čioms tau­toms, pri­si­dė­jo prie šven­to­jo Jac­kaus: ap­si­vil­ko vie­nuo­lio abi­tą ir ta­po jo mo­ki­niu ir apaš­ta­liš­ko žy­gio bi­čiu­liu. […] Iš Ki­je­vo bu­vo siųs­tas į Lie­tu­vos Ru­sią, ku­rios sos­ti­ne anuo­met bu­vo Nau­gar­du­kas. Ta­čiau Liub­čio­je, kles­tin­čia­me pa­ne­mu­nio pre­ky­bos mies­te, pri­klau­san­čia­me gar­siam Ki­je­vo emig­ran­tui ba­jo­rui An­driui Ki­ja­nui, ku­rį la­bai mė­go Lie­tu­vos di­dy­sis ku­ni­gaikš­tis Min­dau­gas, bu­vo de­ra­mai su­tik­tas. […] Tai tu­rė­jo įvyk­ti dar prieš 1250 me­tus.“ Is­to­ri­kas pa­tiks­li­no, kad Liub­čia, esan­ti Nau­gar­du­ko sri­ty­je, kai­ria­ja­me Ne­mu­no kran­te, kur ir da­bar sto­vi pi­lai­tė, yra ne­pa­pras­tai se­na gy­ven­vie­tė. XIII a. Lie­tu­vos­ di­dy­sis ku­ni­gaikš­tis Min­dau­gas ją do­va­no­jo Ki­je­vo ba­jo­rui An­driui Va­sil­je­vi­čiui Ki­ja­nui, ku­ris pa­bė­go iš to­to­rių nio­ko­ja­mo Ki­je­vo ir tar­na­vo Min­dau­gui. Šias ži­nias T. Nar­bu­tas pa­si­tel­kė iš se­nų­jų kro­ni­kų ir Mo­tie­jaus Strij­kov­skio bei Al­ber­to Vi­jū­ko-Ko­ja­la­vi­čiaus is­to­ri­jų.

Šiuo me­tu Liub­čios mies­te­lis ad­mi­nist­ra­ciš­kai pri­klau­so Gu­di­jos vals­ty­bės ju­ris­dik­ci­jai, pa­mirš­tas Lie­tu­vos is­to­ri­kų, ar­che­o­lo­gų ir ki­tų ty­ri­nė­to­jų.

2009 m. va­sa­rą mes, is­to­ri­ne pra­ei­ti­mi be­si­do­min­tys ke­liau­to­jai iš Lie­tu­vos, ap­lan­kė­me Liub­čios tvir­to­vę. Kon­sta­ta­vo­me, kad bu­vo iš­li­kę du se­nie­ji pi­lies kuo­rai, sie­nų frag­men­tai, du vė­les­nės sta­ty­bos pa­sta­tai. Pi­lia­vie­tę ža­da­ma res­tau­ruo­ti ir at­sta­ty­ti, ti­ki­ma­si, kad tuo­met pa­di­dės is­to­ri­ne pra­ei­ti­mi be­si­do­min­čių lan­ky­to­jų srau­tas.

Ąžuolynas (Dąbrowa)
Ąžuolynas (Dąbrowa)

1968 m. gu­dų ar­che­o­lo­gai, ka­si­nė­da­mi pi­lia­vie­tės kie­mą, ra­do ne­daug rū­džių te­su­nai­kin­tą ge­le­ži­nę vė­ja­ro­dę, ku­ri prieš maž­daug ke­tu­ris šimt­me­čius puo­šė vie­ną iš pi­lies kuo­rų. Dai­lės is­to­ri­jos ir LDK ba­jo­rų he­ral­di­kos tra­di­ci­jų po­žiū­riu, tai yra gra­žus ir įdo­mus tai­ko­mo­sios dai­lės kū­ri­nys, at­spin­din­tis anks­ty­viau­sią XVI a. pa­bai­gos kal­viš­kos ir šalt­kal­viš­kos me­ni­nės ka­ly­bos sti­lis­ti­ką. Iki jos bu­vo ži­no­ma be­veik šim­tą me­tų vė­liau, 1692 m., Vil­niu­je pa­ga­min­ta ir Švč. Ma­ri­jos mo­nog­ra­mą iš­lai­kiu­si vė­ja­ro­dė.

Gu­dų ty­ri­nė­to­jai Liub­čios vė­ja­ro­dę da­ta­vo ne­tei­sin­gai. Vir­šu­ti­nis re­gist­ras, ku­ria­me iš­kirs­ti kiau­ra­raš­čiai skai­tmenys, ap­ga­din­tas taip, kad ne­la­bai pa­ty­rę kraš­to­ty­ri­nin­kai ma­nė bu­vus žy­miai anks­tes­nę – 1281 m. – da­tą. Pa­si­tel­kęs nau­jes­nes is­to­ri­nes ži­nias ir pa­ty­ri­nė­jęs iš­li­ku­sį ba­jo­ro Sta­nis­lo­vo Kiš­kos ant­spau­do pie­ši­nį, nu­sta­čiau, kad vė­ja­ro­dė pa­ga­min­ta XVI a. Ki­toks nei iš­li­kęs, bu­vęs ir jos si­lu­e­tas. Tik­riau­siai jis pri­mi­nė vė­jy­je plaz­dan­čias tri­kam­pes vė­lia­vė­les. Vir­šu­ti­nia­me re­gist­re yra iš­li­kę ar­ba spė­ja­mi kiau­ra­raš­čiai žen­klai: ara­biš­kasis skait­muo 1, to­liau – taš­ko kiau­ry­mė, skait­muo 5, pa­na­šus į rai­dę S, skait­muo 8, taš­ko kiau­ry­mė, skait­muo 1. Prie­ki­nius skai­t­me­nis te­ko nu­spė­ti ir taip nu­sta­ty­ti pa­ga­mi­ni­mo da­tą. Ant­ra­ja­me nuo vir­šaus re­gist­re iš­li­ko si­lu­e­ti­niai he­ral­di­niai žen­klai. Jie pri­klau­sė jau­nes­nei Liub­čios tvir­to­vės sa­vi­nin­kų kar­tai, ku­rios at­sto­vai reikš­min­gai pri­si­dė­jo ku­riant Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės is­to­ri­ją.

Ragai (Trąbki)
Ragai (Trąbki)

Vir­šu­ti­nia­me kai­ria­ja­me vė­ja­ro­dės kam­pe bu­vo įkom­po­nuo­tas he­ral­di­nis žen­klas, vaiz­duo­jan­tis pa­sa­gą su kry­že­liais vir­šu­je ir apa­čio­je. He­ral­diš­kai žen­klas tu­rė­jo bū­ti vaiz­duo­ja­mas bal­tos spal­vos su tri­mis auk­si­niais kry­žiais žyd­ra­me fo­ne. Virš her­bo bu­vo su­kom­po­nuo­tas strė­le per­ver­tas spar­nas. Gu­dų ty­ri­nė­to­jai iš pra­džių šį her­bą ne­tei­sin­gai pa­va­di­no Pod­ko­va (pa­sa­ga) ir pri­sky­rė ba­jo­rams Ne­ča­jams, gy­ve­nu­siems Mstis­lav­ly­je. A. Vi­jū­ko-Ko­ja­la­vi­čiaus kny­go­je „Com­pen­dium“ ap­ti­ko­me tik­rą­jį vė­ja­ro­dės her­bą ati­tin­kan­tį pa­aiš­ki­ni­mą. Jis bu­vo va­di­na­mas Dąb­ro­wos her­bu ir pri­klau­sė ke­lioms ba­jo­rų gi­mi­nėms. Anks­čiau­siai jis bu­vo su­teik­tas ba­jo­rui Zgiers­kiui Kiš­kai, tar­na­vu­siam et­mo­no Jo­no Bal­to­jo dva­re. Kiš­kos (Kis­zka) pra­var­dę jam da­vė pats et­mo­nas, bet, re­gis, ne­tu­rė­da­mas pyk­čio, nes grei­tai už jo iš­te­ki­no sa­vo duk­te­rį. Pra­var­dė, ta­pu­si nau­ją­ja pa­var­de, gi­mi­nei pri­li­po am­žiams. Iš jos bu­vo ki­lę daug LDK nu­si­pel­niu­sių kar­ve­džių, ap­skri­čių val­dy­to­jų, se­niū­nų, di­plo­ma­tų. Gi­mi­nia­vo­si su Kris­tu­pu Rad­vi­la ir Ka­ro­liu Chod­ke­vi­čiu­mi.

Žuvys (Wadwicz)
Žuvys (Wadwicz)

Vė­ja­ro­dės vir­šu­ti­nia­me de­ši­nia­ja­me kam­pe vaiz­duo­ja­mi ge­rai iš­si­lai­kę trys ra­tu iš­dės­ty­ti me­džiok­lės ra­gai (tau­rės). A. Vi­jū­ko-Ko­ja­la­vi­čiaus „Com­pen­dium“ (Kra­ków, 1897) šis he­ral­di­nis žen­klas bu­vo va­di­na­mas Trąb­ki her­bu ir sky­de­ly­je rau­do­na­me fo­ne bu­vo vaiz­duo­ja­mas su tri­mis me­džiok­lės ra­gais ir auk­si­niais dir­že­liais, su­suk­tais į kil­pe­lę. Pir­ma­sis šį her­bą Ho­rod­lė­je ga­vo Hre­ho­ri­jus Os­ti­kas (Gri­go­ri­jus As­ti­kas), Lie­tu­vos di­džio­jo ku­ni­gaikš­čio (spė­ja­ma, kad Na­ri­man­to Gle­bo Ge­di­mi­nai­čio) pa­li­kuo­nis. Iš šios gi­mi­nės ki­lo ba­jo­ras Mi­ka­lo­jus Rad­vi­la, tu­rė­jęs Juo­do­jo pra­var­dę. Iš As­ti­kų gi­mi­nės ki­lo ne­ma­ža LDK vals­ty­bės vei­kė­jų.

Tre­čia­sis apa­ti­nis vė­ja­ro­dės re­gist­ras bu­vo la­biau­siai su­ny­kęs. Gu­dų ty­ri­nė­to­jai jo he­ral­di­nę kom­po­zi­ci­ją re­konst­ra­vo pa­gal tu­ri­mą ba­jo­ro Sta­nis­lo­vo Kiš­kos ant­spau­dą. Taip pat pa­dė­jo iš­li­kęs skar­dos lo­pi­nė­lis, ku­ria­me ga­li­ma įžiū­rė­ti laip­tuo­tą dau­gia­kam­pį. Iš šo­nų jį lai­kė dvi iš kai­rės į de­ši­nę že­myn be­si­lei­džian­čios juos­tos. He­ral­di­nį žen­klą su­da­rė trys dau­gia­kam­piai, ku­riuos A. Vi­jū­kas-Ko­ja­la­vi­čius va­di­no ka­mie­nie (ak­me­nys). Her­bo fo­nas – rau­do­nas, ak­me­nys nu­spal­vin­ti gel­to­nai, jie bu­vo vaiz­duo­ja­mi her­be, ku­ris bu­vo va­di­na­mas Dria (juos­ta). Pir­ma­sis šį her­bą Ho­rod­lė­je 1411 m. pri­ėmė ba­jo­ras Mi­ka­lo­jus Tau­ta­gir­das (Taw­ty­gert). Bal­tiš­kas pa­var­dės skam­bė­ji­mas ir aki­vaiz­di eti­mo­lo­gi­ja ro­do jį tu­rė­jus lie­tu­viš­kas šak­nis.

Apa­ti­nia­me de­ši­nia­ja­me vė­ja­ro­dės lau­ke tu­rė­jo bū­ti pa­vaiz­duo­tos dvi nu­ga­ro­mis pa­suk­tos žu­vys. Her­bo fo­nas nu­spal­vin­tas rau­do­nai, o žu­vys – bal­tai. He­ral­di­nis pa­va­di­ni­mas – Wad­wicz. Gar­bin­ga ba­jo­rų Mon­ty­gir­dų gi­mi­nė Lie­tu­vo­je bu­vo ži­no­ma nuo di­džio­jo ku­ni­gaikš­čio Al­gir­do lai­kų. Jo­nas ir Pet­ras Mon­ty­gir­dai­čiai 1401 m. su Len­ki­jos ka­ra­liu­mi Jo­gai­la pa­si­ra­šė LDK ir Len­ki­jos Ka­ra­lys­tės uni­ją. Ba­jo­rų Mon­ty­gir­dų, kaip ir Tau­ta­gir­dų, pa­var­džių bal­tiš­kas skam­bė­ji­mas ir eti­mo­lo­gi­ja yra pa­na­šūs ir tu­rin­tys lie­tu­viš­kas šak­nis, ta­čiau lo­ty­nų raš­me­ni­mis už­ra­šy­tos len­kiš­kai jos (ne)są­mo­nin­gai bu­vo iš­krai­po­mos ir ro­dė aki­vaiz­dų XV a. pra­džio­je įsi­bė­gė­jan­tį Lie­tu­vos ba­jo­ri­jos nu­tau­tė­ji­mą.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Prof. Z.Zinkevičius apie Lietuvos praeities didybę ir sunykimą
  2. Medininkų pilis atveria vartus lankytojams
  3. V.Venckūnas. Praeities dalybos: kaip kuriant Baltarusiją gali pradingti Lietuva
  4. J.Basanavičiaus 160-oms gimimo metinėms – gimnazistų foto paroda Seime
  5. Č. Iškauskas. Vidurio Lietuva: lenkų okupacijos aidai…
  6. J. Trinkūnas. Vasario 25-oji – Pilėnų diena (audio)
  7. Mokslo konferencijoje – tautos istorija ir jos sklaidos paieškos
  8. „Misijos Sibiras” jaunimo žinia – Lietuva gyva
  9. Taikomosios dailės muziejuje vyks istoriko Antano Tylos knygos apie LDK iždą pristatymas
  10. A. Dzermantas: Gudai – tai slaviškai kalbantys baltai. II
  11. V. Baškys. Gyvenimas ir ryžtas būti prie Baltijos
  12. Kauno pilies gynybos 650-osioms metinėms skirta paroda
  13. Smolensko archeologas krivičių gentį susiejo su baltais
  14. Istorinį Mėlynųjų vandenų mūšį įamžins ir pašto ženklas
  15. E. Merkytė. Keturi sūnūs išėjo į mišką…

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. leitis says:
    13 metų ago

    Tai užrašę tris triūbelas kaip “trąbki”, turėtume pajusti prisilietimo prie aukštesnės kultūros palaimą?

    … ku­riuos A. Vi­jū­kas-Ko­ja­la­vi­čius va­di­no ka­mie­nie (ak­me­nys). Kalbėdamas lietuviškai A.Vijukas-Kojelionis akmenis vadino “akmenimis”, o rašydamas lenkiškai – atitinkamai ir vadino.

    Grigas (Grigalius) Astikas turbūt grabe vartosi, išvydęs, kad XXI a. Lietuvoje jį pravardžiuoja Grigorijumi!
    Mant[i]girdas, kaip ir Taut[i]girdas baltais taip niekada ir nesuspėjo patapti, tad ir jų pavardžių lietuviško pavidalo kraipyti nederėtų.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Dizainerė D. Gudačiauskaitė rodo naujausius gaminius | S. Samsonas, LNM nuotr.
Etninė kultūra

Etnomada, kuri tinka šiandien: apie šiuolaikinę tapatybę su dizainere D. Gudačiauskaite

2025 07 04
Sveikata
Gamta ir žmogus

Mokinių sveikatos tikrinimas – galimybė aptarti „nepatogius“ klausimus

2025 07 04
Vagis
Gamta ir žmogus

Vasara – pats darbymetis ilgapirščiams

2025 07 03
NFIU vadovybės pasikeitimo iškilmės
Lietuvoje

NATO pajėgų integravimo vienetui Lietuvoje – 10 metų

2025 07 03
Kompiuteris
Gamta ir žmogus

3 iš 10 lietuvių tenka dirbti per atostogas

2025 07 03
Vandens duksna
Gamta ir žmogus

Panevėžyje nuo karščio gelbsti vandens dulksna

2025 07 03
Avarija
Lietuvoje

Pernai keliuose mažiau žuvusiųjų, bet iššūkių išlieka

2025 07 03
K. Budrys susitinka su Sviatlana ir Siarhejumi Cichanouskiais
Lietuvoje

K. Budrys: Lietuva dės visas pastangas išlaisvinti politinius kalinius Baltarusijoje

2025 07 03

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie R. Vanagas. Tipu tapu į tapatybę
  • Renovacija apie Ministerija kviečia atnaujinti šildymo sistemas
  • ... (: apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Kažin apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 2-oji diena (III)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Etnomada, kuri tinka šiandien: apie šiuolaikinę tapatybę su dizainere D. Gudačiauskaite
  • S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (IV)
  • J. Jakavonio-Tigro sodyboje gimsta partizanų muziejus partizanų pagerbimui
  • Mokinių sveikatos tikrinimas – galimybė aptarti „nepatogius“ klausimus

Kiti Straipsniai

Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (IV) | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (IV)

2025 07 04
K. Budrys susitinka su Sviatlana ir Siarhejumi Cichanouskiais

K. Budrys: Lietuva dės visas pastangas išlaisvinti politinius kalinius Baltarusijoje

2025 07 03
Rimantas Vanagas

R. Vanagas. Tipu tapu į tapatybę

2025 07 03
Išvykstame

G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – prasidėjo (I)

2025 07 01
Seimo ir Konstitucinio Teismo pastatai, priekyje – Lietuvos žmonių siluetai su trispalve ir užrašu „Suverenitetas priklauso Tautai“ (Konstitucijos 2 str.)

Seime – apskritojo stalo diskusija „Tauta ir Konstitucinis Teismas: kaip atkurti pasitikėjimą?“

2025 07 01
Vytautas Didysis

2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais

2025 06 30
1956 m. Devintinės | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (III)

2025 06 27
Kviečia virtuali paroda „Lietuvos atstovavimo Los Andžele istorija“ | lcva.archyvai.lrv.lt nuotr.

Kviečia virtuali paroda „Lietuvos atstovavimo Los Andžele istorija“

2025 06 26
Seimas

Seimas reglamentavo sankcijas Rusijai ir Baltarusija

2025 06 25
Devintinių procesija apie 1956 m. | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (II)

2025 06 24

Skaitytojų nuomonės:

  • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie R. Vanagas. Tipu tapu į tapatybę
  • Renovacija apie Ministerija kviečia atnaujinti šildymo sistemas
  • ... (: apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Kažin apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 2-oji diena (III)
  • Kažin apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 1-oji diena (II)
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Seinų kraštas „Vilniaus Golgotoje“

Seinų kraštas „Vilniaus Golgotoje“

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai