V.Budnikas. Įstatymo spąstai (video)

Liepos 24 d. Vilniaus miesto 3-asis apylinkės teismas tęsė administracinės bylos nagrinėjimą, kurioje Nepartinio demokratinio judėjimo (NDJ) pirmininkas profesorius Povilas Gylys  kaltinamas dėl tariamų Susirinkimų įstatymo pažeidimų.

Praėjusiame teismo posėdyje liudijo gegužės 19-osios mitingo S.Daukanto aikštėje ir eisenos link Seimo organizatorius Darius Kuolys. Jis patvirtino, kad P.Gylys tebuvo šios akcijos dalyvis, o ne  jos organizatorius. Tą patį pakartojo ir liepos 24 d. vykusiame teisme vienas iš mintingo organizatorių Seimo narys Naglis Puteikis. Be jo teisme liudijo Tautos ateities forumo lyderis Algimantas Matulevičius ir Vilniaus vicemeras Romas Adomavičius. Pastarasis patvirtino, kad P.Gylys, kaip dabar mėgstama sakyti, „ne prie ko“.

O pats P.Gylys, policijos ir Vilniaus savivaldybės administracijos apkaltintas nebūtais dalykais stebėjosi dėl susidariusios situacijos. Jis sakė gerai susipažinęs su Lietuvos Respublikos Konstitucija, kurioje skelbiama, kad valdžia tarnauja žmonės. Tačiau, jo nuomone, dabartiniu metu valdžia siekia, kad piliečiai tarnautų valdžiai. Valdžia išnaudoja teismus politiniams tikslams, nebepaiso Konstitucijos ir siekia varžyti piliečių konstitucines teises. Kita vertus kurioziškai atrodo policijos atstovo jam surašytas kaltinimo pažeidimų protokolas – jame nesugebėta netgi tinkamai suformuluoti kaltinimų.

P. Gylio atstovas advokatas Jasaitis sakė neabejojąs, kad P.Gylys bus išteisintas ir  pateikė teismui du prašymus: pirmuoju prašė sujungti visas šiuo metu nagrinėjamas analogiškas administracines bylas, nes teisme paaiškėjo, kad panašūs kaltinimai dėl Susirinkimų įstatymo pažeidimų pateikti D.Kuoliui ir A.Matulevičiui. Advokato nuomone, tikslinga būtų šias bylas nagrinėti vienu metu ir taip sutaupyti valstybės lėšas bei teismų laiką.

Tačiau teismas atmetė pirmąjį prašymą, nurodydamas, kad ši byla nagrinėjama  jau pakankamai ilgai, kad  joje D.Kuolys yra liudytojas, o kitoje byloje – kaltinamasis, todėl bylas sujungti į vieną teismas negali.

Antruoju prašymu advokatas siūlė teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Susirinkimų įstatymo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Netgi detaliau nesusipažinęs su prašymo motyvais teismas jį protokoline nutartimi atmetė.

P. Gylio atstovo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą palaikė Lietuvos žmogaus teisių asociacija, stojusi ginti P.Gylio teises. Asociacijos atstovas pažymėjo, kad nėra tikras tuo, jog teismas išteisins P.Gylį. „Tačiau teismas tikrai vadovausis Susirinkimų įstatymu, kuris yra ydingas ir prieštarauja Konstitucijai bei tarptautinės teisės normoms“, – kalbėjo Asociacijos atstovas. – „Šis įstatymas iš esmės paneigia piliečių konstitucinę teisę rinktis į taikius mitingus. Pvz., įstatymas nustato (9 str.), kad mitingo organizatorius privalo vietos savivaldybės administracijai pranešti koks bus mitingo dalyvių skaičius. Tačiau nė vienas organizatorius iš anksto negali pasakyti kiek žmonių susirinks  į jo rengiamą mitingą. Tas pats įstatymo straipsnis nurodo, kad nebūtina pranešti apie rengiamus piketus, jeigu juose dalyvaus iki 10-ies žmonių. O jeigu vietoj dešimties susirinks 100 arba 200 žmonių? Šios  įstatymo normos yra deklaratyvios ir paspendžia spąstus piliečiams.

Arba įstatymo 13 str. norma, kuri nustato, kad savivaldybei atsisakius išduoti mitingui pažymėjimą, organizatorius gali per 10 dienų šį sprendimą apskųsti teismui, o teismas ne vėliau kaip per 3 dienas privalo  jo skundą išnagrinėti. Tačiau savaime aišku, kad teismas bet kuriuo atveju skundą išnagrinės tik po mitingo datos, todėl net ir palankus organizatoriui teismo sprendimas visiškai nebetenka prasmės. Visi šie Susirinkimų įstatymo prieštaravimai paneigia pačią piliečių susirinkimų laisvę, nes taikaus neginkluoto mitingo surengimas faktiškai priklauso nuo konkretaus valdininko ar grupės asmenų subjektyvios valios, kurios pakeisti jau nebegali netgi teismas, t.y. neigiamą vietos valdžios sprendimą apskundus teismui nebeatstatoma konstitucinė piliečių teisė rinktis į konkretų mitingą.

Šių teisių ir laisvių pažeidžiamumas ypač akivaizdus grėsmės valstybingumui atveju, jei tokiai grėsmei kilus, piliečiai rinktųsi į mitingus ginti valstybės konstitucinę santvarką. Šio įstatymo normos a priori neleidžia piliečiams ginti konstitucines vertybes be vietos valdžios raštiško sutikimo. O tokiam sutikimui gauti nustatytas ne trumpesnis kaip 5 dienų  laikas. Kita vertus valdžios sutikimo privalomumo neužtikrina jokios šio įstatymo normos.

Istorinė patirtis rodo, jog praeityje, iškilus pavojui Lietuvos valstybingumui, piliečiai ne kartą stojo jį ginti telkdamiesi į masinius mitingus. Jie nemanė esą savo valstybės įstatymų pažeidėjai. Tačiau šis įstatymas  pažeidėju paverčia kiekvieną, kuris be vietos valdžios sutikimo  ketina rinktis į taikų mitingą net ir tokiais kilniais tikslais. Įstatymas  atima iš piliečių bet kokią galimybę ginti konstitucinę tvarką, netgi jai iškilus grėsmei. Taigi jis tam tikra prasme kelia pavojų netgi Lietuvos valstybingumui.

Kadangi piliečių teisė rinktis į taikius mitingus yra pamatinė vertybė, todėl ji savaime yra viešojo intereso objektas. O Nepartinio demokratinio judėjimo (NDJ ne kartą yra nurodęs, kad teismai turi teisę ir pareigą ginti viešąjį interesą. Nustačius Susirinkimų įstatymo kolizijas su Lietuvos Respublikos Konstitucija ir tarptautinėmis ratifikuotomis sutartimis (konvencijomis) teismui reikėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl šio įstatymo  normų atitikties Konstitucijai nustatymo. Be to, spręsdamas dėl P.Gylio kaltės teismas neturėtų vadovautis vien Susirinkimų įstatymu, o remtis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, kuri kaip Lietuvos ratifikuota tarptautinė sutartis turi viršenybę mūsų nacionalinės teisės atžvilgiu“.

Koks bus teismo sprendimas paaiškės rugpjūčio 6 dieną.

Vytautas Budnikas yra Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas

Prof. Povilo Gylio įvadinis žodis ir ugninga kunigo Roberto Grigo kalbą 2012 05 19 d. mitinge (Alkas.lt video):

httpv://youtu.be/JFD0v7Ldxmo