Šeštadienis, 15 rugpjūčio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Piene – iki 20 dirbtinių cheminių medžiagų pėdsakų

www.technologijos.lt
2012-08-15 12:36:45
40
PERŽIŪROS
1
Piene – iki 20 dirbtinių cheminių medžiagų pėdsakų
B.Dragūnaitės nuotr. efoto.lt
B.Dragūnaitės nuotr. efoto.lt

Parduotuvėje įsigyto pieno mėginiuose galima aptikti įspūdingą, net iki 20-ies įvairiausių nuskausminamųjų, antibiotikų ir augimo hormonų kokteilį, tvirtina mokslininkai. Naudodami ypatingai jautrius matavimo prietaisus, tyrėjai tiek karvių, tiek ožkų, tiek moters piene aptiko galvijų ir žmonių gydymui vartotų medikamentų pėdsakų.

Parduotuvėje įsigyto pieno mėginiuose galima aptikti įspūdingą, net iki 20-ies įvairiausių nuskausminamųjų, antibiotikų ir augimo hormonų kokteilį, tvirtina mokslininkai.

Laimei, cheminių preparatų likučiai piene buvo pernelyg menki, jog darytų kokį nors poveikį geriančiajam pieną. Tačiau tyrimo rezultatai byloja, kaip gausiai nūdienos mitybos grandinėje yra paplitusios žmogaus sukurtos cheminės medžiagos.

Daugiausiai medikamentų pėdsakų aptikta karvių piene. Tyrėjai įsitikinę, jog kai kurie medicininiai preparatai ir augimą skatinantys hormonai į pieną patenka dėl to, jog jų yra tiesiog duodama galvijams, jų yra galvijų pašaro sudėtyje arba jais užteršti ūkiai, kuriuose auginami galvijai.

Bendra Ispanijos ir Maroko mokslininkų grupė ištyrė dvidešimties karvės pieno rūšių, pirktų Ispanijos ir Maroko maisto prekių parduotuvėse. Mokslininkai taip pat tyrė ir ožkų bei moters pieno mėginius.

Žurnale „Journal of Agricultural and Food Chemistry“ publikuoti tyrimo rezultatai atskleidžia, jog karvių piene aptikta trijų rūšių priešuždegiminių vaistų likučių. Be jų, jame rasta ir hormono 17-beta-estradiolo – lytinio hormono estrogeno atmainos. Kilograme pieno aptiktos trys milijonosios gramo minėto hormono. Priešuždegiminio preparato niflumo rūgšties (angl. – „niflumic acid“) siekė kiek mažiau nei vieną milijonąją gramo dalį kilograme. Tai – didžiausia piene aptikta medikamentų likučių koncentracija.

Evaristo Ballesteroso vadovaujama tyrėjų grupė tvirtina, jog jų tyrimų metodika galėtų būti sėkmingai taikoma ir kitų maisto produktų sudėčių tyrimuose. Anot mokslininkų, jų sukurtas vos 30 minučių užtrunkanti analizės procedūra yra jautriausia ir tiksliausia iš panašių procedūrų.

„Esame įsitikinę, jog naujoji tyrimo metodologija yra kur kas efektyvesnė tyrinėjant, kiek pieno ir kituose produktuose yra tokių cheminių medžiagų, – tvirtina E. Ballesterosas. – Maisto kokybės laboratorijos galėtų taikyti šią metodiką ir aptikti medikamentus iki to momento, kai jų likučiai patenka į mitybos grandinę. Tai didins vartotojų pasitikėjimą ir leis jiems žinoti, jog jų vartojami maisto produktai iš tiesų yra… nekenksmingi, gryni, naudingi sveikatai ir be toksinių priemaišų.“

Niflumo rūgšties buvo aptikta ir ožkų piene. O štai moters pieno mėginiuose rasta nuskausminamųjų ibuprofeno ir naprokseno, taip pat antibiotiko triklosano bei kai kurių hormonų pėdsakų.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kodėl ne visi galime gerti pieną?

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Artūras Gotautas says:
    14 metų ago

    Apskritai pienas ir jo gaminiai yra ypatingai pavojingi mūsų organizmui..Išskyrus motinos/mamos pieną kūdikiui ..
    Daugelis sričių tą įrodo akivaizdžiai,tik slepiama nuo visuomenės,dar priedu ir kalama į galveles,kad reikia pieną gerti,reikia varškę valgyti ir t.t..
    Net pats asmeniškai susiduriu tyrimuose,kai tenka prisiliesti prie žmonių kaulų iki to laikotarpio,kai dar niekas nevartojo pieno ir po to laikotarpio,kai pradėta buvo vartoti pieną…Skiriasi kaip tvirtas metalas nuo supuvusios medienos kaulai…..
    Posakis – Nuo varškės visi dantys ištratės… 🙂

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Lietuvos mokslo taryba
Istorija

Neatrasti devyniasdešimtųjų pasakojimai: ką atskleidžia alternatyvios jaunimo kultūros tyrimas

2026 08 15
Pašto ženklas Lietuvos kulinarinis paveldas. Obuolių sūris
Gamta ir žmogus

Saldus lietuvių pasirinkimas: obuolių sūris puoš naująjį pašto ženklą

2026 08 15
„Kultūros pasas“ tęsia savo kelią
Kultūra

Kultūros paso rinkinį papildė 1347 naujos programos – nuo šiol ir priešmokyklinio amžiaus vaikams

2026 08 15
Aplinkosaugininkai | am.lrv.lt
Gamta ir žmogus

Aplinkosaugininkai stiprina limituotos žvejybos priežiūrą

2026 08 14
Būdai, kaip gauti aktualią informaciją apie privalomąją pradinę karo tarnybą
Lietuvoje

Prasidėjo pasiūlymų dėl Kairių karinio miestelio vystymo vertinimas

2026 08 14
Memorandumo pasirašymas | kam.lt nuotr.
Lietuvoje

Ukrainos gynybos įmonė DEMZ statys amunicijos gamyklą Lietuvoje

2026 08 14
Klaipėdos uostas
Lietuvoje

Stiprinama visapusė Klaipėdos uosto apsauga

2026 08 14
Kuo naudinga jėgos treniruotė?
Gamta ir žmogus

Rugsėjo mėnesį Klaipėdoje – atviros sporto treniruotės vaikams ir jaunimui

2026 08 14
Avarija
Gamta ir žmogus

Ugniagesiams gelbėtojams gelbėjimo darbų daugėjo autoįvykiuose

2026 08 14
Pinigai
Lietuvoje

Didžiausios investicijos liepą – pagalbai vaikams su negalia, elektros tinklams ir turizmui

2026 08 14
36 pavojingi gaminiai
Lietuvoje

36 pavojingi gaminiai ir daugiau nei 1 000 patikrinimų

2026 08 14
Prienuose ryškiai „liepsnos“ Duonos ir ugnies šventė
Kultūra

Prienuose ryškiai „liepsnos“ Duonos ir ugnies šventė

2026 08 14

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Andriejus Karčaginas apie Geruosius rusus apie A. Navys, M. Sėjūnas. Kada baigsis karas?
  • Saulės Vilna apie J. Vaiškūnas. Gintaro keliu – nuo aisčių iki lietuvių (I)
  • jo apie J. Vaiškūnas. Gintaro keliu – nuo aisčių iki lietuvių (I)
  • Arkliairklis apie J. Vaiškūnas. Gintaro keliu – nuo aisčių iki lietuvių (I)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kai vaikas „nevalgo“: kada reikėtų sunerimti?
  • Vaiko pasaulis turi būti ryškus: akinių lęšius vaikams kompensuojami
  • Kas penktas lietuvis negali atsakyti kiek jam kainuoja automobilis
  • Vasarą daugėja dviračių ir paspirtukų sužalojimų: klaidos, galinčios baigtis lūžiais

Kiti Straipsniai

Pusryčių dėžutėje – sveikatai palankūs užkandžiai

Kai vaikas „nevalgo“: kada reikėtų sunerimti?

2026 08 15
Paspirtukas

Vasarą daugėja dviračių ir paspirtukų sužalojimų: klaidos, galinčios baigtis lūžiais

2026 08 15
Sveikata

Neringos gyventojams – patogesnės sveikatos priežiūros paslaugos

2026 08 12
Narkotikai, vaistai

Medikai įspėja – nuo vieno guminuko iki komos gali skirti tik kelios minutės

2026 08 08
Sveikata

Slaugytojams – daugiau savarankiškumo

2026 08 06
Vytautas Sinica ir migrantų srautai iš Maroko į Ispanijos eksklavą Seutą

V. Sinica. Seuta krito, rašo medijos

2026 08 01
Sveikata

Širdies permušimai: kada reikėtų sunerimti?

2026 07 26
Širdis

Atnaujinama širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa 

2026 07 23
5 svarbiausi vitaminai

Vitaminai – pilnas vadovas sveikai gyvensenai palaikyti

2026 07 17
Ligonių pavėžėjimo paslauga

Ieškoma sprendimų dėl laikinų ligonių pavėžėjimo trikdžių

2026 07 17

Skaitytojų nuomonės:

  • Andriejus Karčaginas apie Geruosius rusus apie A. Navys, M. Sėjūnas. Kada baigsis karas?
  • Saulės Vilna apie J. Vaiškūnas. Gintaro keliu – nuo aisčių iki lietuvių (I)
  • jo apie J. Vaiškūnas. Gintaro keliu – nuo aisčių iki lietuvių (I)
  • Arkliairklis apie J. Vaiškūnas. Gintaro keliu – nuo aisčių iki lietuvių (I)
  • Saulės Vilna apie J. Vaiškūnas. Gintaro keliu – nuo aisčių iki lietuvių (I)
Kitas straipsnis
Kodėl žmonės tiki ateiviais?

Kodėl žmonės tiki ateiviais?

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai