Penktadienis, 18 rugsėjo, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Piene – iki 20 dirbtinių cheminių medžiagų pėdsakų

www.technologijos.lt
2012-08-15 12:36:45
40
PERŽIŪROS
1
Piene – iki 20 dirbtinių cheminių medžiagų pėdsakų
B.Dragūnaitės nuotr. efoto.lt
B.Dragūnaitės nuotr. efoto.lt

Parduotuvėje įsigyto pieno mėginiuose galima aptikti įspūdingą, net iki 20-ies įvairiausių nuskausminamųjų, antibiotikų ir augimo hormonų kokteilį, tvirtina mokslininkai. Naudodami ypatingai jautrius matavimo prietaisus, tyrėjai tiek karvių, tiek ožkų, tiek moters piene aptiko galvijų ir žmonių gydymui vartotų medikamentų pėdsakų.

Parduotuvėje įsigyto pieno mėginiuose galima aptikti įspūdingą, net iki 20-ies įvairiausių nuskausminamųjų, antibiotikų ir augimo hormonų kokteilį, tvirtina mokslininkai.

Laimei, cheminių preparatų likučiai piene buvo pernelyg menki, jog darytų kokį nors poveikį geriančiajam pieną. Tačiau tyrimo rezultatai byloja, kaip gausiai nūdienos mitybos grandinėje yra paplitusios žmogaus sukurtos cheminės medžiagos.

Daugiausiai medikamentų pėdsakų aptikta karvių piene. Tyrėjai įsitikinę, jog kai kurie medicininiai preparatai ir augimą skatinantys hormonai į pieną patenka dėl to, jog jų yra tiesiog duodama galvijams, jų yra galvijų pašaro sudėtyje arba jais užteršti ūkiai, kuriuose auginami galvijai.

Bendra Ispanijos ir Maroko mokslininkų grupė ištyrė dvidešimties karvės pieno rūšių, pirktų Ispanijos ir Maroko maisto prekių parduotuvėse. Mokslininkai taip pat tyrė ir ožkų bei moters pieno mėginius.

Žurnale „Journal of Agricultural and Food Chemistry“ publikuoti tyrimo rezultatai atskleidžia, jog karvių piene aptikta trijų rūšių priešuždegiminių vaistų likučių. Be jų, jame rasta ir hormono 17-beta-estradiolo – lytinio hormono estrogeno atmainos. Kilograme pieno aptiktos trys milijonosios gramo minėto hormono. Priešuždegiminio preparato niflumo rūgšties (angl. – „niflumic acid“) siekė kiek mažiau nei vieną milijonąją gramo dalį kilograme. Tai – didžiausia piene aptikta medikamentų likučių koncentracija.

Evaristo Ballesteroso vadovaujama tyrėjų grupė tvirtina, jog jų tyrimų metodika galėtų būti sėkmingai taikoma ir kitų maisto produktų sudėčių tyrimuose. Anot mokslininkų, jų sukurtas vos 30 minučių užtrunkanti analizės procedūra yra jautriausia ir tiksliausia iš panašių procedūrų.

„Esame įsitikinę, jog naujoji tyrimo metodologija yra kur kas efektyvesnė tyrinėjant, kiek pieno ir kituose produktuose yra tokių cheminių medžiagų, – tvirtina E. Ballesterosas. – Maisto kokybės laboratorijos galėtų taikyti šią metodiką ir aptikti medikamentus iki to momento, kai jų likučiai patenka į mitybos grandinę. Tai didins vartotojų pasitikėjimą ir leis jiems žinoti, jog jų vartojami maisto produktai iš tiesų yra… nekenksmingi, gryni, naudingi sveikatai ir be toksinių priemaišų.“

Niflumo rūgšties buvo aptikta ir ožkų piene. O štai moters pieno mėginiuose rasta nuskausminamųjų ibuprofeno ir naprokseno, taip pat antibiotiko triklosano bei kai kurių hormonų pėdsakų.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kodėl ne visi galime gerti pieną?

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Artūras Gotautas says:
    14 metų ago

    Apskritai pienas ir jo gaminiai yra ypatingai pavojingi mūsų organizmui..Išskyrus motinos/mamos pieną kūdikiui ..
    Daugelis sričių tą įrodo akivaizdžiai,tik slepiama nuo visuomenės,dar priedu ir kalama į galveles,kad reikia pieną gerti,reikia varškę valgyti ir t.t..
    Net pats asmeniškai susiduriu tyrimuose,kai tenka prisiliesti prie žmonių kaulų iki to laikotarpio,kai dar niekas nevartojo pieno ir po to laikotarpio,kai pradėta buvo vartoti pieną…Skiriasi kaip tvirtas metalas nuo supuvusios medienos kaulai…..
    Posakis – Nuo varškės visi dantys ištratės… 🙂

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Lituanistikos ir baltistikos centrų akademinės bendruomenės susitikimas
Kalba

Lituanistikos centrų veiklai pasaulyje skiriama daugiau lėšų

2026 09 18
Namų šildymas
Energetika

Siūloma vėl mažinti PVM tarifą šilumos energijai

2026 09 17
Seimas
Lietuvoje

Svarstoma sustiprinti triukšmo prevenciją

2026 09 17
Pinigai
Lietuvoje

Po VERT patikrinimo ESO turės grąžinti 940 tūkst. Eur

2026 09 17
Registrų centras
Lietuvoje

Valstybės kontrolei pavesta atlikti Registrų centro veiklos auditą

2026 09 17
Rūkymas, cigaretės
Lietuvoje

Seimas įpareigojo ant rūkalų gaminių teikti duomenis apie paramą norintiems mesti rūkyti

2026 09 17
Žemės ūkis
Lietuvoje

Ūkininkams – daugiau palengvinimų dėl terminų ir reikalavimų

2026 09 17
Pėsčiųjų ir dviračių takas
Lietuvoje

Per šiuos metus keliuose bus įrengta ir atnaujinta apie 55 km pėsčiųjų ir dviračių takų

2026 09 17
Krašto gynyba
Lietuvoje

Gynybos pirkimų spartinimas negali reikšti silpnesnės kontrolės

2026 09 17
Giedrius Prunskus ir Vilimas Norkūnas 1850 m. Karaliaučiaus litografijos fone
Kalba

Kaune vyks konferencija „Lietuviškai apie lietuvių kalbą“

2026 09 17
Audra, nulaužtas medis
Lietuvoje

Atšaukta valstybės lygio ekstremalioji padėtis

2026 09 16
Krašto apsaugos ministerija
Lietuvoje

Įsigaliojo žalos atlyginimo tvarka gyventojams dėl teisėtai panaudotos karinės jėgos

2026 09 16

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kažin apie Dronas iš Baltarusijos nuskrido iki Kaišiadorių: ką atskleidė pirmasis toks NATO atsakas Lietuvoje
  • Naivus klausimas apie Dronas iš Baltarusijos nuskrido iki Kaišiadorių: ką atskleidė pirmasis toks NATO atsakas Lietuvoje
  • >Ogi apie K. K. Urba. Ar išsaugosime Lietuvą – 2100?
  • Chase Hughes apie K. K. Urba. Ar išsaugosime Lietuvą – 2100?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kai dovana buvo politinė žinutė: ką pasakoja 1699 m. Osmanų sultono dovana
  • „Miškas ne mūsų – tai mes esame jo vaisiai“: pokalbis su ekosofu dr. M. Davidavičiumi
  • Vilniaus bastėjoje – „Viduramžių komiksai“: ką apie žmogų prieš 500 metų pasakojo jo krosnis
  • Lituanistikos centrų veiklai pasaulyje skiriama daugiau lėšų

Kiti Straipsniai

Vaistai

Kodėl užsilikusių antibiotikų nereikėtų vartoti vėl susirgus

2026 09 13
šonkauliukai

Rudens klasika: šonkauliai ir šviežio derliaus bulvės

2026 09 13
Blinstrubiškių socialinės globos namai ieško savanorių

Pagalba žmogui bus teikiama „vieno langelio“ principu

2026 09 12
Dr. Lina Mockevičienė

Makšties sausumas: priežastys, simptomai ir veiksmingiausi gydymo būdai

2026 09 09
Gripas

Rudenėjant grįžta ir virusai: kada dėl dažnų vaiko ligų reikėtų sunerimti?

2026 09 07
Čepkelių valstybinis gamtinis rezervatas

H. Gudavičius. Džiaugsmingo ilgaamžiškumo receptai

2026 09 07
Kuo naudinga jėgos treniruotė?

Kur dingsta vasariška energija ir kaip ją išlaikyti?

2026 09 05
Sveikata

Tyrimas: šeimos gydytojas per savaitę, specialistas − tik už 2-3 mėnesių

2026 09 04
Neįgalieji

Ilgalaikė priežiūra: pagalba bus teikiama „vieno langelio“ principu

2026 09 03
Sveikata

Kokius profilaktinius tyrimus verta atlikti pagal amžių?

2026 08 30

Skaitytojų nuomonės:

  • Kažin apie Dronas iš Baltarusijos nuskrido iki Kaišiadorių: ką atskleidė pirmasis toks NATO atsakas Lietuvoje
  • Naivus klausimas apie Dronas iš Baltarusijos nuskrido iki Kaišiadorių: ką atskleidė pirmasis toks NATO atsakas Lietuvoje
  • >Ogi apie K. K. Urba. Ar išsaugosime Lietuvą – 2100?
  • Chase Hughes apie K. K. Urba. Ar išsaugosime Lietuvą – 2100?
  • +++ apie Prasidėjo balsavimas už 2026 metų Lietuvos medį: varžosi 12 išskirtinių medžių
Kitas straipsnis
Kodėl žmonės tiki ateiviais?

Kodėl žmonės tiki ateiviais?

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai