Rugpiūčio 13-18 dienomis Švenčionių rajone, Dvarciškiuose Lietuvos ramuvų sąjunga surengs kasmetinę jaunimo etnokultūros stovyklą „Darnos ramuva“. Sąvaitę truksiančioje stovykloje jaunimas susipažins su įvairiomis tradicinės kultūros sritimis, išklausys paskaitų ciklą apie tradicinę etiką ir mūsų tautos dvasinį paveldą. Paskaitas skaitys žymūs etnologai, baltų kultūros tyrinėtojai: Gražina Kadžytė, Dainius Razauskas, Jonas Vaiškūnas, Jonas Trinkūnas.
Stovyklautojai bus mokomi Švenčionių krašto dainų, sutartinių, veiks tradicinių amatų būreliai. Kiekvienas norintis galės pasigaminti žalvario papuošalą, molio indelį arba net savas kankles ar būgną.
Rugpjūčio 15 d. stovykloje bus švenčiamos Žolinės – vieną iš seniausių lietuvių tradicinių švenčių. Ta proga bus užkurtas didysis Romuvos aukuras, bus atliekamos padėkos už žemės vaisius apeigos, skambės giesmės ir sutartinės Deivei Žemynai.
„Lietuvos Ramuvų sąjunga – pirmoji visuomeninė organizacija, pradėjusi rengti etnokultūrines stovyklas. Ramuvos stovyklos kasmet rengiamos jau nuo 1989 metų. Jau tapo įprasta, kad stovykloje kasmet svečiuojasi ir kaimyninių šalių jaunimas. Šiemet sulauksime svečių iš Latvijos, Ukrainos, Rusijos, Belgijos, Anglijos ir JAV. Mes siekiame, kad mūsų protėvių paveldas taptų mūsų savastimi, praturtintų mūsų gyvenimą, padėtų mums išlikti savimi šiame vienodėjančiame pasaulyje. Kviečiame visus kurti darną pasitelkus savo tautos dvasinį paveldą“, – sako Jonas Trinkūnas, vienas iš jaunimo stovyklos rengėjų.
Stovyklos DARNOS RAMUVA tvarkaraštis
2012 m. rugpjūčio 13-19 d. Švenčionių r., Sarių sen. Dvariškių k.
13 diena, pirmadienis:
Atvykimo, įsikūrimo diena. Stovyklos atidarymas. Šventinė eisena, aukurų užkūrimas, stovyklos veiklų pristatymas, Saulės palydėjimas ant Ugnės kalnelio. 22 – Susipažinimo vakaronė – šokiai, vyrų ir daugiabalsės dainos.
23 val. – Kanklinės ir naktinės giesmės prie stovyklos ugnies, naktinė išmintis.
14 diena, antradienis:
8 val. – Saulės pasveikinimas – giesmės ir mankšta.
9 – 12 val. paskaitos G. Kadžytė – „Ar nematei kiaulės su zvaneliu?“: liaudies etiketo paveldas ir jo praktinė nauda”. J. Vaiškūnas – „Dievai ir dorovė“.
14 – 17 val.– sutartinių giedojimo, šokimo, grojimo būreliai, tradicinių juostų vijimo, žalvario, keramikos, mokymo gaminti ir groti muzikos instrumentais būreliai.
21 val – Saulės palydėjimas. 10 30 val. – vakaronė. Naktinis žygis.
15 diena, trečiadienis, Žolinės:
8 val. – Saulės pasveikinimas – giesmės ir mankšta.
9 – 12 val. Paskaita: D. Razauskas – „Lietuvių Dievas“.
14 – 17 val. – būreliai, praktiniai užsiėmimai. Palaiminimo apeiga.
17 val. – Žolinės šventė.
21 val. – Saulės palydėjimas.
22 30 val. – vakaronė. Muzikinės improvizacijos kluone. Sutartinių meditacija.
16 diena, ketvirtadienis:
8 val. – Saulės pasveikinimas – giesmės ir mankšta.
9 – 12 val. Paskaita: J. Trinkūnas – „Lietuvių senoji etika“.
14 – 17 val. – būreliai, praktiniai užsiėmimai.
21 val – Saulės palydėjimas Vakaronė.
17 diena, penktadienis:
8 val. – Saulės pasveikinimas – giesmės ir mankšta.
9 – 12 val. Paskaitos: I. Šatkauskas – „Dorovė kaip savaime suprantamas dalykas“.
Š. Mikelionis – „Romuvio ekologiškas gyvenimo būdas šiuolaikinėje visuomenėje”.
14 – 17 val. – būreliai, praktiniai užsiėmimai. Palaiminimo apeiga.
19 – stovyklos dalyvių koncertas apylinkės žmonėms.
21 val – Saulės palydėjimas, vakaronė.
18 diena šeštadienis:
8 val. – Saulės pasveikinimas – giesmės ir mankšta.
9 – 12 val. – paskaita: V. Rutkūnas – „Pasaulinės darnaus gyvenimo rekomendacijos ir mūsų galimybės“.
14 – 17 val. – būreliai, praktiniai užsiėmimai.
17 val. – stovyklos uždarymo apeiga.
21 val – Saulės palydėjimas, vakaronė.
19 diena, sekmadienis:
Stovyklavietės tvarkymas, išvykimas.
Svarbu – NEPAMIRŠKITE pasiimti Tarptautinių žodžių žodynų, kad suprastumėte ‘lietuviškas’ paskaitas!
Jau vien paskaitų pavadinimuose: “etiketo, praktinė, etika, ekologiškas, rekomendacijos”
Nesirūpinkite, romuviai žino daug kalbų.
Neabejoju, kad ŽINO, bet abejoju ar moka nors vieną 😀 😀 😀
Lietuvių, latvių,dzūkų, lenkų, rusų, gudų, anglų. Ar dar reikia?
Nežinau kaip moka kitas kalbas, bet ‘romuviai’ tikrai nemoka lietuvių kalbos. O gal šlykštisi, kad vartoja tiek daug svetimžodžių..? Kitomis kalbomis gali BENDRAUTI, tik pirštai jiems paskausta, jei reikia ilgiau 😀
kembly, pakalbėk tu nors su vienu rimtu kalbininku,asmeniškai mokiausi pas A.Smetoną ir jo žmoną, pakalbėkite su jais apie kalbų raidą ir pasidarys aišku, kodėl mes vartojame žodį televizorius. Nors ir taip tai akivaizdu, bet kadangi Kemblio intelektas truputį žemesnis, tai jam gal paaiškins kalbininkai 🙂
Beje – žodis televizorius galėtų būti keistinas į TOLVEIZIS o televizija – TOLVEIZIJA (TELE -toli, VIZIO – veiziu, veizėti), kodėl turime graikiškai tarti?
Tiesa sakant, galima būtų pagaliau pasimokyti iš suomių kurie beveik visiems naujiems reiškiniams meistriškai išsiaugina žodį iš savo ŠAKNŲ. Šiuo požiūriu gerbiamą Kemblį palaikau – reikia kuo daugiau lietuviškų šaknų kalboje. Nepalaikau tik jo įniršio ir beatodairško puolimo ant tų kurie neturi kuo pakeisti greito maisto. Bet reikalingi, tiesa sakant, ūkyje ir piktų šunų, kaip gi be jų.
Kodėl lietuvių kalba tapo”greituoju maistu”?
Todėl, kad niekas neturi laiko įsigilinti susimąstyti kaip išauginti naujus žodžius iš esamų, tad ir patogiau greitai pasinaudoti esamais svetimais žodžiais kaip kokiu greitu maistu.
tingėjimas tai galima priežąstis.Vaikai, išgirdę pasakytus neteisingus žodžius,pakeičia teisingais ir pakartoti liepia teisingai-įsidėti į atminties kertelę:).
Televizorių žodį geriausia pakeisti į spoksadėžę 😀
Ai, Miglut, neisiu aš pas A.Smetoną ir jo žmoną ir nesiaiškinsiu, kodėl JŪS vartojate žodį TELEVIZORIUS ir kokia šio žodžio RAIDA.
Geriau paklausk kur jie prapuldė dviskaitą iš lietuvių kalbos. Kalbininkai ‘tarybukai’ laaabai norėjo įtikti rusams, tai net dviskaitą paaukojo – vis panašiau į rusų.
Na “Kemblys” nieko neigiamo nerašo,dažnu atveju Pat(s)Aria 🙂
Televizorius – TolyVeiZorius – Tolyn žiūrėti(veizėti)..Mes naudojame lenko J.Jablonskio “sulietuvinta” kalba..Taip žmogus ir jo bendraminčiai “sulietuvino” lietuvių kalbą,kad net ir dabar mes tarpusavyje nebesusikalbame…
Stovykla – kur stovima,kiek žinau Romuvos stovyklose tikrai nestovima,ten pastoviam nuolatiniame veiksme..
Ne aš ją (ap)rengiu,ne aš ją (nu)rengiu,o išrenginėti man jos nevalia.. 🙂
Tik nesiūlykite vietoje „stovykla“ tupykla, nes ir tupima ne visada. Beje tas kur tupi dažnai vadinamas tupu.
Labai Teisingai Jonai įžvelgiate.Dažniausiai tupyklose tupi standartiniai moksleiviai.Taigi mokykla – moko,pamoka – pamoko,bet taip ir neišmoko,nes išmoka per siaura 🙂
Tai Jablonskis lenkas? Keista, maniau, kad suvalkiečiai artimesni arabams ar žydams…
Ką čia klausot nesąmonių:
Jonas Jablonskis gimė netoli Naumiesčio, Kubilėlių kaime, Juozapo Jablonskio (1830–1903) ir Agnės Šipailaitės (1836–1915) šeimoje.
http://lt.wikipedia.org/wiki/Jonas_Jablonskis
Jonas Jablonskis rūpinosi, kad jo gimtoji kalba būtų švari, kad jos neterštu svetimų vėjų atneštos piktžolės.
http://webcache.googleusercontent.com/search?q=cache:pCT5nm5qx1MJ:lietuviukalbairliteratura.lt/jonas-jablonskis/+&cd=13&hl=ru&ct=clnk&gl=lt&client=opera
tikrai nustebino,kad etnokultūrininkas kalba lietuviškai į savo kalbą prigrūdes svetimkūnių.Tai tada kur tai darnai rastis?
Ir dar kompu, internetu naudojasi 🙂
😀
O Egluže gal stovykloj sudalyvausi? 🙂
Algi,
saugokis, kad Tave kokia babcė (vaidilutė) nepakištų po padu.
Nu tu čia ir suskėliai Vilmantai… 🙂
Rimtai, iš savo patirties, aplamai pastebėjau, kad degant Ugniai (gal net ir žvakių) visada kyla noras kažką įsimylėti. Yra net toks nuo protėvystės lig šių nukrikščionintų dienų atIaidėjęs išsireiškimas “liepsnojanti, karšta, ugninga meilė”.
Dvarciškėse buvau keletą kartų. Ten tas jausmas ypatingai pavojingas – Ugnies garbinime sudegti.
CHA
galėtum,Vilmantai, jau ir…sudegti..,vaikučių-lietuviukų-tautinukų būt apie pečių eilės trys:)))
Deje, ne. Nors sėkla liejasi laisvai, turiu tik du auginamus bachūrus (Rūką ir Rytą), su kuriais greit reiks eiti ranką laužt ir pralaimėt.
Jei rimtai atvirai, visą laiką svajojau gyventi name ant ratų (kempinge) vienišiaus gyvenimą. Bet neužteko tam jėgų. Na, dabar turiu seną Ford transit’ą labiau malkoms susivežti ir 4,6 litro Ford thunderbird’ą (Perkūno paukštį) – labiau pasidraskyti. Man ir dabar vis dar atrodo, kad dabartinis šitas nukrikščionintas LT pasaulis – kažkoks neugningas ir ne mano, ne man, ir lai silpnieji taikosi prie jo ir jo taisyklių…
Tai tokia kažkokia mintis.
O kukokia Tavojoji?
Gera sėkla pasėta ir puoselėta duoda gausų derlių.Esi turtingas ir gyvensi amžinai-laimingas žmogus:)))
Manau,kad žmogus turtingas,kuris geba džiaugtis tuo ką turi ir nesiekia ką “apmauti”,kad turėtų daugiau.
Mūsų vaikai-tai mūsų gyvenimo tąsa.Kodėl žmogus taip rūpinasi savo vaikais,už juos gyvybę paaukotų,todėl kad vaikų gyvybė- Tavo gyvybė,Tavo gyvybės tęsinys.Tavo orumas,garbingumas-vaikų orumas garbingumas.”Vaikai tausoja tėvų palikimą”-išsaugo ir nepameta tėvų palikto orumo garbingumo,tik reikia juos saugoti išmokytiJei Tave kas užpultų ,gintumeis iš paskutiniųjų.Lygiai taip pat gintum savo vaikus,nes vaikai tai Tu pats, Tu-Tavo vaikai.Jei yra palikuonys ir palikuonių palikuonys- Tavo gyvenimas tęsiasi per kartas iki amžinybės.
Nedalyvausiu, jei bus, pažiūrėsiu čia nuotraukų 🙂
Na kodėl gi kiekvienas šaunus ir sveikintinas sumanymas yra puolamas uolių rašlinėtojų?
Kam kabinėtis prie vadinamųjų tarptautinių žodžių, negi be jų įmanoma išsiversti?
O ir ar visada viską reikia lietuvinti?
Išsivertėm Griunvaldo, Tanenbergo, arba – Didyjį Mūšį – į Žalgirio mūšį ir dabar pasauliui
žodis Žalgiris reiškia tik krepšinio komandą…:(
Šiaip jau būtų patogiausia rašyti iš karto angliškai, kad žmones suprastų visame sviete, o tai dabar rašome nacionalistiškai vis dar.
Ar kas pasakė blogą žodį apie gražų sumanymą?Lyg ir niekas.Gražus sumanymas ir lieka gražus.
LR Konstitucijoje 38 straipsnio II dalyje parašyta pareiga mums visiems “tausoti tėvų palikimą”.Lietuvių kalba,tai tėvų protėvių palikimas kurį mums privalu tausoti.
Pastebėjimai labai svarbūs,todėl atmetes savo įžeistumą,žmogus priimtų jas natūraliai ir padėkotų.Niekas nenori nieko įžeisti,tai priimančio gebėjimo priimti žinioje.
Tautininkai saugo lietuvių kalbą.Atsakomybė- didelė,garbė taip pat.Žmonės atiduoda savo pasitikėjimą,prašo tik
rodyti kaip kalbama teisingai lietuviškai,kokia graži mūsų kalba.
Lai kad ir “patrina” šį komentarą, tačiau pasakau savo nuomonę, kad, man atrodo, krikščionys pusprokryžiuočiai tiesiog “netyčia” pasąmoningai (nesąmoningai) darko baltų kalbą.
O jei šį baisų žodį KOMENTARAS puspakeitus į MENTARAS ?
Iš šalutinių takų sugrįžkime prie stovyklos temos. Ar į jaunimo stovyklą galima atvykti jau pagyvenusiam asmeniui,
Pvz. dienai ar dviem, kokios vienos nakties – nakvynės išlaidos?
mane tai irgi domina,laukiam atsakymo , AČIŪ
Radau.
Kalbėkime lietuviškai:
Ūkis taip, ekonomika ne
planavimas taip, strategija ne
poveikis taip, efektas ne
dalims taip, sektoriams ne
darinių taip, struktūrų ne
pertvarkymai taip, reformos ne
sveikas protas taip, logika ne
valdymo taip, administravimo ne
paveiktais taip, inspiruotais ne
VELTĖDIŠKŲ TAIP, KORUPCINIŲ NE
nemoka valdyti ūkio taip Ekonomika krenta ne
Ačiū autoriui.Lauksime kitų pastabų.
Pusę visų svetimžodžių, kurie dabar paplito lietuvių kalboje, galima būtų labai lengvai išmesti. Lietuvių kalboje pakanka žodžių. Bėda kita, tuščiukai nenori jų atsisakyti. Jei jie mintis reikštų lietuviškai, visi suprastų, kad neturi ką pasakyti. Svetimžodžiai daugiaprasmiai, jais labai lengva paslėpti savo nenusimanymą. Ypač niršta ‘romuviai’, kai jiems prikiši svetimžodžius. Jie puikiai suvokia, kad visiškai kvaila puoselėti protėvių kūrybinį palikimą niekinant lietuvių kalbą, bet, matyt, neturi kitos išeities. Jie nieko nenusimano apie protėvių pasaulėžiūrą, bet jau apsiskelbę visam pasauliui, kad tokią atkūrė 🙁
Būčiau labai dėkinga jei mano neteisingus žodžius pataisytumėte,jei tai negaišintų Jūsų brangaus laiko.Būtų ir kitiems aišku kaip teisingai lietuviškai rašyti ir nebūtų kam įsižeisti.
Gal neaiškiai parašiau, bet savo pastaba norėjau papildyti Jūsų atsiliepimą. Mano mintis, kad yra visas sluoksnis žmonių, kuriems tie svetimžodžiai yra gyvybiškai svarbūs – jie nenori žinoti lietuviškų žodžių.
Jūsų žodynėlis man patiko. Priklausomai nuo minties, pvz., ‘ekonomiką’ aš rašyčiau kaip ‘ūkis’ (kažkieno) valstybės, įmonės, šeimos…
Kuriuos žodžius?
mano neteisingai parašytus žodžius lietuviškai,tai yra svetimžodžius pakeistų,kaip turėtų būti lietuviškai.
Pagarbiai
Alkas.lt redakcijai(jei tas klausimas lietė mane)
Būtent kuriuos žodžius?
gerai.
Kokį žodį naudoti vietoje “komentaras”?Gal galima rašyti rašytinė mintis ar minties rašytinė išraiška?
Jei žmogus žinotų ,kurie žodžiai galėjo būti svetimkūniai,netaisyklingi,pats jų nenaudotų.
Pagarbiai
Gal redakcija sugalvotų dėti kokį ženklelį jei sakinyje buvo panaudotas svetimkūnis?
Pagarbiai
“komentaras” – atsiliepimas, pastaba (pvz., kad vienu svetimžodžiu galima išstumti jau du lietuviškus)
nuoširdus ačiū.
Ar galima naudoti žodį “ačiū”dėkojant,ar tiksliau būtų “dėkui”
Komentaras – ne tik atsiliepimas ar pastaba.
Tai gali būti paneigimas, sutriuškinimas, tiesos atskleidimas ir t.t., ir pan.
Žodis komentaras apima visa tai.
Gal reikėtų ne komentuoti, pvz., straipsnius, o nagrinėti juos, pateikiant ir savo siūlymus?
http://www.vlkk.lt/lit/61021
“pasvarstyk antele, apie savo dalią
Lietuvoje”
deja, ančių kalba ne mums 🙂
pasvarstom lietuviškai
pasvarstymuose
ar… kaip dar
priIMTINIAU
(be svetmž.)