Septintus metus pelkėje prie Bajorų kaimo, netoli Elektrėnų, Klaipėdos universiteto ir Kaišiadorių muziejaus archeologinė ekspedicija atrado unikalų archeologinį radinį – beveik dviejų tūkstantmečių senumo žmonių kaulus ir stiklo karolių vėrinį.
Mokslininkai teigia, kad tai pirmas kartas, kai pelkėje aptinkami geležies amžiaus palaidojimai.
Bajorų kaimo archeologiniai radiniai liudija, kad sudegintų mirusiųjų palaikai kartu su metalinių dirbinių liekanomis ir keramikos šukėmis buvo išberiami į Švenčiaus ežero vandenis; ežeras per praėjusius šimtmečius traukėsi, o jo duburys pelkėjo.
Tačiau tai, ką pavyko aptikti pelke virtusio ežero dugne, viršijo visus lūkesčius – maždaug 80 cm gylyje rasta žmonių kaulų, stiklo karolių vėrinys, molinio puodo liekanų. Spėjama, kad radiniai – maždaug III–IV amžiaus.
„Karoliai gerai žinomi Lietuvoj, jie yra iš Romos imperijos provincijų, greičiausiai mainyti į gintarą, vašką. Iki šiol žinota, kad mirusieji buvo laidojami pilkapiuose, didingi, gražūs, bet šiandien galim pasakyti, nors tvirtai nežinome, ar tai kapas, ar aukojimas, kad romėniško tipo pilkapiai – ne vienintelė vieta, kurioje turime ieškoti to meto kapų. Šis pelkės pavyzdys tą puikiai parodo“, – sako ekspedicijos vadovas, archeologas Vykintas Vaitkevičius, o jį cituoja LRT Televizijos laida „Šiandien“.
Bajorų kaimo pelkėje rasti radiniai – itin reti. Pirmą kartą ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse valstybėse pelkėje aptikta geležies amžiaus palaidojimų. Dabar mokslininkams tenka nelengva užduotis išsiaiškinti kodėl mirusiųjų kaulai kartu su papuošalais atsidūrė šiandien pelke virtusio ežero dugne.
Archeologinės ekspedicijos – esame vis labiau atsilikinėjantys barbarai šioje srityje lyginant su kaimynais
V.Vaitkevičius, kiti jo vadovaujami archeologai ir jų talkininkai dirba toli nuo civilizacijos patogumų karštyje ir beveik be pinigų. Randa unikalius dalykus (spėjami palaidojimai vandenyje XIII-XV a, spėjami romėnų laikų aukojimai prie Bajorų kaimo Elektrėnų savivaldybėje), tačiau valstybė … neranda kelių dešimčių tūkstančių litų tokiems ir panašiems archeologiniams kasinėjimams kasmet finansuoti. Kai dešimtys milijonų “sukūrenami” perkant-švaistant, pvz. pseudotinklapių kūrimą niekam nereikalingoms vienkartinėms progoms.
Archeologinės kasmetinės teminės ekspedicijos, kurias finansuoja valstybės, šioje Europos dalyje rengiamos jau daugiau, nei 200 metų, ik Lietuva jau dešimtmetis, kaip iš esmės tai nutraukė, nors visi kaimynai tik didina lėšas moksliniams archeologiniams kasinėjimams.
Esame atsilikę ir vis labiau atsilikinėjantys barbarai šioje srityje lyginant su kaimynais.
O seimo Švietimo , mokslo ir kultūros komitetas, užuot sprendęs tokias problemas, tik kariauja su paminklosaugininkais greitojo pelno verslininkų naudai.
Tuo tarpu Vykintas Vaitkevičius ir jo šeima priversti iš asmeninių lėšų finansuoti tokius sensacingus ir moksle perversmus darančius tyrinėjimus, dėl kurių svarbos pvz. Lenkijos, Baltarusijos ar Latvijos Mokslų akademijos ir Seimų kultūros komitetai mestų visus darbus ir atvažiuotų apžiūrėti, o po to skirtų dideles pinigų sumas tokiems unikaliems tyrimams paremti.
Ieškokite kaulų po ąžuolais.
Vykintas gabus žmogus,tik jis daugelį darbų vykdo pagal nurodymus,nepaslaptis kas juos nurodo 🙂
Dėl lėšų stygiaus opi tema,bet tą stygių tie patys daro,kur ir nurodymus skirsto..
Kitaip kalbant,tikslingai daroma per nurodymus į nurodymus visad išliekant nurodyme – nuorodoje… 🙁
Taip ir kapstosi po viduramžių laikus su sakyčiau “viduramžių technologijomis” ..Visiems parankus laikotarpis ir medaliai bus,knygų leidybą nesustos,leidimai bus išduodami toliau,mokslo apsigynimai išliks ir t.t…
Paėmus į rankas “Thermo Scientific” arba “Trimble” pamiršti kas tas per žodis kasinėjimas,jau nekalbu apie aukštesnio pilotažo išradimus.Dirbame visokeriopai ir be paramos ir su ja,skirtumas tik tas,kad vieni apsiriboja viduramžiais,kiti ieško gilesnių šaknų,nes tik šaknis pažinus,gali pažinti medį,o kai bandoma nuo kamieno rieves skaičiuoti,tai ir paliekama aklu kurmiu.. 🙂
http://blog.cifrasell.com/interesnoe/istoriya-nauka-ili-vymysel-film-1-znaem-li-my-svoyu-istoriyu.html
o jau kokia durna muzika užgarsintas… be žodžių tas kvailas DELFINAS varo.
Veikiančiame žvyro karjere 2,5 – 3,0 m. gylyje (o tai – nuo 13 iki 18 tūkst. metų atgal) vienas kraštotyrininkas liepos mėn. rado balų geležies rūdos gabaliukų ir už keliolikos metrų gulintį granito (gneiso) akmenį su paliktais rūdos lydymo pėdsakais – štai nuo kada turime geležį. Ar įsivaizduojame archeologą, dirbantį šalia ekskavatoriaus? Matyt, verta dėl to pasistengti.