Liepos 25 d. vakare Seime įvyko kassavaitinis Apskritojo stalo (AS) susirinkimas, kuriame dalyvavo visuomeninio judėjimo „Už teisingumą“, parlamentinės grupės „Už teisingumą“ bei nacionalinio susivienijimo „Už Lietuvą Lietuvoje“ atstovai.
Apskritojo stalo dalyviai pažymėjo, kad AS iniciatyva kurti vieningą nacionalinį antiklaninių politinių jėgų rinkiminį sąrašą susilaukia plataus Lietuvos visuomenės palaikymo. Tačiau po pastarąją savaitę vykusių konsultacijų su partijos „Drąsos kelias” vadovybe, galutinai paaiškėjo, jog ji apsisprendė rinkimuose į Seimą dalyvauti atskiru partiniu sąrašu.
Nors daugelis Apskritojo stalo dalyvių apgailestavo, kad „Drąsos kelias“ yra nepasirengęs kurti vieną nacionalinę alternatyvą ir dalyvauti koaliciniame sąraše, jungiančiame ir visuomeninių judėjimų atstovus, Apskritasis stalas ir toliau rems vieno Seimo rinkimų sąrašo, bendradarbiaujančio su judėjimu „Už teisingumą“ sukūrimo iniciatyvą. Ateitis parodys, ar kai kurios grupės, dalyvaujančios „Drąsos kelio“ projekte ir siekiančios, rinkimuose dalyvauti atskiru partiniu sąrašu, po rinkimų nesiglaus po kai kurių sisteminių partijų, rėmusių „Garliavos šturmą“, sparnu.
Apskritasis stalas konstatavo, kad visuomeninių judėjimų atstovai dalyvaus Nacionalinio susivienijimo, kurį įsteigė trys politinės partijos Lietuvos centro partija, Lietuvos socialdemokratų sąjunga ir Tautininkų sąjunga, telkiamame sąraše. Prie šios iniciatyvos jungiasi ir Algimanto Matulevičiaus vadovaujama Tautos vienybės sąjunga.
Apskritasis stalas svarstė tiek jungtinio rinkimų sąrašo paskelbimo artimiausias datas, tiek ir kitus organizacinius klausimus, tarp jų ir būsimosios Vyriausybės formavimo perspektyvas.
Apskritasi stalas konsultavosi ir su Dariaus Kuolio vadovaujama grupe. Paaiškėjo, kad ši grupė, steigdama neformalią politinę partiją, vis dėlto neketina kurti dar vieno rinkimų į Seimą sąrašo ir kad ji toliau visais svarbiausiais klausimais bendradarbiaus tiek su visu Apskrituoju stalu, tiek su Naconaliniu susivienijimu „Už Lietuvą Lietuvoje“.
Kitas Apskritojo stalo posėdis įvyks, kaip paprastai trečiadienį, rugpjūčio 1 d., tačiau ne Seime, o Kėdainiuose.
Primename, kad nepatenkinti antisisteminių jėgų susiskaldymu į Apskritąjį stalą susibūrę politikai ir visuomenininkai kviečia visas permainų ir daugiau teisingumo visuomenėje siekiančioms demokratinėms jėgas vienytis į bendrą jungtinį Nacionalinį sąrašą.
Debilai.
Kodėl?
Skaityk protingą gerbiamo pensininko komentarą žemiau. 🙂
Tada nebeaišku, kurie čia debilai 🙂
Drąsos kelias.
Labai apgailestauju, kad DRĄSOS KELIAS jungtiniame sąraše nedalyvaus. Antisisteminės ir antiklaninės jėgos dėl to praras nemažai balsų. Daugiau skaldytis į tris sroves negalima. Kadangi turiu tik vieną balsą, tai reikės balsuojant rinktis, gal ir monetos metimu, partiją DRĄSOS KELIAS ar partijų koaliciją UŽ LIETUVĄ LIETUVOJE. Vis dėl to, manyčiau, koalicija yra svariau, nei drąsi ir ambicinga individuali partija. Sėkmės apskritam stalui derinant, reitinguojant ir finansuojant sąrašus bei vienmandatininkus.
Drąsos kelias ne Tautininkai: inkaro su socdemais ir centrliberalais jiems nereikia.
Gerbiamas Tauti, apgailestauju, bet inkaras ten jau yra ir ne su socdemais kurie neprisijungė prie komunistų, o su Brazausko socdemais. Pasižiūrėkite įdėmiau.
Ponas Jonai, aš skiriu Akstinavičių nuo Butkevičiaus, o kad jie dabar skirtingai vadinasi, tai reiškia, kad kažkada kažko nepasidalino. Kaip ir Čapliko liberalai mažai skiriasi nuo Masiulio liberalų.
Šiuo atveju klystate.
Paaiškinkite.
Yra tik 1/3 tų kurie kovojo nuoširdžiai ir gal kovoja už mergaitę (pasišventusių). Kiti du trečdaliai jau – sisteminių partijų projektas.
Nesuprantu, tai Jūs apgailestaujate, kad tie 2/3 – sisteminių partijų projektas – nedalyvaus bendrame sąraše?
už šitą koaliciją nebalsuosiu, nes joje tokie komunistai kaip genzelis. įdomu tai, kad kviečia prisijungti Venckienę, bet prieš tai tas pats genzelis per tv pareiškia kad su žmogžudžio seserimi jis nebendradarbiaus įdomi pozicija… ir po to dar drįsta kviesti į koaliciją… kaip galima bendradarbiauti jei rodomas atviras priešiškumas,
Sutinku, kad Genzelis yra kvailys, kuris negalvoja ką tauškia. Bet visa koalicija dėl vieno asmens neturi nukentėti. Pagaliau, visiems, pasitaiko momentų kai nusišnekame. 🙂
Neteisinu prof. Genzelio dėl tų jo išrėžtų, mano manymu neapgalvotų ir neteisingų, ne proto o pykčio padiktuotų žodžių. Bet tai tik įrodymas, kad kai santarvę bandoma kurti ant vieno klausimo pamatų užmirštant visus kitus, tai tokia santarvė negalima ir neturi ateities.
Labai protingai pašnekėjote.
Pritariu.
Ponas Genzelis jau seniai pasipustė padus.Abejoju ar Matulevičiais ir Songaila galima pasitikėti?Kaip ten su milijoninėm vieno veikėjo skolom?Labai bijau,kad po rinkimų gali atsitikti kaip Krylovo pasakėčioje.
jei G.Songailos nuoseklus politiko kelias ir darbas seime dar kelia kažkam nepasitikėjimo tai tas,galimai yra dėl aplaidumo niekuo nesidomintis ar piktybiškas.
Matosi,kad kai kas jau pamiršo Seimo nario esmę.Tenka pasitelkti svetimžodžius,kad priminti tai.Verčam į jų ,gaunasi parlamentaras.Ir vėl į lietuvių -jau labai aiškus-DERYBININKAS.Ir koks gali būti derybininkas ,kad net pačiame pradiniame etape rodo nenorą bendrai ieškoti išeities.Einama į Seimą “pasimušti”.Arba -brangiau parsiduoti.Galima tautininkus gerbti jau vien už tai ,kad jau net prieš rinkimus ieško galimų kolegų rimtam darbui.
Norintiems suprasti kuom baigiasi opozicija dėl asmeninės nuoskaudos ,galiu parekomenduoti pasidomėti kaimyninės sryties, dar nesanai buvusiu opozicijos lyderio ,likimu.
Manau, kad nemažai daliai rinkėjų “Drąsos kelias” yra su Garliavos mistikos šleifu arba yra kate maiše, todėl Kelias būdamas bendrame sąraše atbaidytų dalį rinkėjų balsuoti už bendrą sąrašą, tokiu atveju jų balsai atitektų Seimo partijoms. Taigi protingiausia būtų, kad “Drąsos kelias” eitų atskirai. Manau, kad einant dviem sąrašais sumoje būtų gauta daugiau balsų, taigi Seimo partijoms jų atitektų mažiau. Beje, šiems atskiriems sąrašams niekas netrukdys suvienyti jėgas jau Seime.
Nors aš manau, kad abu sąrašai yra konservatorių projektas (gali būti, kad ne jų vienų) eiti į Seimą net patiems, bet dar dviem atskirais – kitaip pasivadinusiais būriais (sąrašais).
Čia nepaliktina be dėmesio ir Sikorskio, Komorovskio viešai reikštas išankstinis žinojimas, kad naujas Seimas bus Lenkijos siekiams Lietuvoje palankus.
Taigi turėtume dairytis atidžiau…
lenkai elgiasi protingiau uz mus-balsuos vieningai ,o ir kvieciasi tarptautinius stebetojus.
manau yra rimtu priezasciu tokiam DKpartijos apsisprendimui.tokiu sia partija ir palaikau ju toki zingsni.
geriausia -abecelini sarasa pasiule Ozolas.Tai butu tikroji demokratija,nes balsuot uz tau pasiulyta sarasa yra diktatas.
Yra tik vienas realus idėjinis bet kokio jungimosi pagrindas – nacionalistai su nacionalistais (nepaisant jų pažiūrų skirtumų visais kitais neesminiais Lietuvių Kalbai, Lietuvių Tautai ir Nepriklausomai Lietuvos Valstybei klausimais).
O kosmopolitai tegu jungiasi su kitais kosmopolitais. 🙂
Manau, jog esminė “Drąsos kelio” problema tame, jog ten daug ir nacionalistų, ir kosmopolitų. Nėra idėjinio grynumo. Iš čia ir problemos.
P.S. O vadinamosios sisteminės partijos (visos be išimties) yra tik kelių stambių oligarchų interesų “atstovautojai”. Jokių aiškesnių ideologinių nuostatų jos jau seniai neturi (jei apskritai jas kada nors turėjo).
Nebent galima būtų išskirti Masiulio liberalų sąjūdį, kurioje susirinkusi “kompanija” yra ypač aiškių kosmopolitinių ir propederastinių “ideologinių” pažiūrų.
Ta pati problema, kaip ir “Drąsos kelyje”, yra ir su Kuolio “sąrašu'” – ten irgi kosmopolitų ir nacionalistų “mišinys”.
Žinoma, pats Kuolis yra aršus idėjinis kosmopolitas, tačiau jo “sąraše” yra ir normalių lietuvių – štai juos tikrai vertėtų įtraukti į Nacionalinį susivienijimą “Už Lietuva Lietuvoje”.
Sutinku, tik priduriu, kad manau, jog “Drąsaus kelio” kosmopolitizmas reiškiasi konkrečiau – “liublinizmu”.
Įdomus “programinis rinkinys”:
“Anot V. Vasiliausko, „Drąsos kelio“ programa yra grįsta trimis šaltiniais: Garliavos įvykiais, P. Gylio vadovaujamo Nepartinio demokratinio judėjimo programa, visuomeninio judėjimo „Lietuvos tautai“ programa”.
Dabar jau aišku, kodėl “Drąsos kelio” įtakingiausi asmenys pasipriešino bendrai koalicijai su tautininkais – jei jau jie Lietuvių Tautą pakeičia į betautę “Lietuvos tautą”, tai visiškai akivaizdu, kur link suka…
Tik įdomu, ką jie nepasidalino su kosmopolitu Kuoliu, jog tas pabėgo ir savo nuosavą partiją “sulipdė” – matyt, “perkėlė” į antrą dešimtuką sąraše. 🙂
Sekmadienį į susitikimą susirinkę „Drąsos kelio“ nariai ir rėmėjai viešai paskelbė pirmąjį kandidatų į Seimą dešimtuką.
Pirmoji jame N. Venckienė, antrasis – V.Vasiliauskas, trečias – P. Gylys, ketvirtas – Nepriklausomybės Akto signataras Algirdas Patackas, penktas – žurnalistas ir dėstytojas G. Aleknonis, šeštas -„Drąsos kelio“ pirmininkas Jonas Varkala, septintas – Vytautas Daujotis,aštuntas – automobilininkas S. Brundza, devintas – buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) 3-iosios valdybos viršininkas Linas Petronis, dešimtas – Vytautas Matulevičius.
bet aš nesuprantu, o kur Jaunoji Lietuva? manau daryti bendrą sąrašą su jaunąją Lietuva būtų kurkas geriau nei su matulevičiumi… ;/
“Jaunosios Lietuvos” problema visada nuo pat jos įkūrimo buvo viena ir ta pati – pats partijos vadas, kuris nenori su niekuo jungtis.
Bet, gal būt jis pamąstys ir gal būt persigalvos…. 🙂
P.S. Kitas reikalas, kad būdamas Kauno vicemeru, Buškevičius vargu ar dalyvaus Seimo rinkimuose, nes tada jį labai greitai “išspirtų” iš vicemerų…
Taigi, jam reikia rinktis ar “erelis” padangėse, ar “žvirblis” rankoje. 🙂
Visiškai nusipaistėte tamsta:
1. sakydamas, kad partijos problema Buškevičius, kuris, pasak jūsų, nenori su niekuo jungtis. Jūsų vietoje taip dogmatiškai nesudievinčiau jungimosi proceso, nes jungimasis neiaškiomis sąlygomis, su neaiškių tikslų siekiančia publika, kuri tarp savęs randa daugiau nesutarimų nei bendrumų nebūtinai yra tikslingas. Kodėl Buškevičius turi norėti jungtis su tautininkais, jeigu jų palaikytojai ar atstovai tokie kaip jūs iš anksto jaučiate jam priešiškumą?
2. Buškevičius niekada nebuvo janalietuvių problema, anaiptol, jo dėka ši partija turi gana stiprias pozicijas Kaune ir kur kas didesnius reitingus nei Tautininkų sąjunga Lietuvoje.
Labai abejotina. Labai. Bet lai jungiasi. Kas trukdo?
Žinau, ką sakau.
Turėjau įvairių reikalų su Buškevičiumi dar Sąjūdžio laikais ir vėliau. Turiu ir dokumentus, kuriuos jis tada vienintelis atsisakė pasirašyti, ir kuriuos pasirašė visos tuometinės Lietuvių tautinės jėgos.
Taigi, jo pažiūras ir požiūrį žinau. 🙂
Bet, žinoma, būtų žymiai geriau, jei “Jaunoji Lietuva” ir pats Buškevičius prisijungtų prie bendros lietuviškų tautinių jėgų koalicijos.
O aš manau, kad siūsti kuo toliau tą Buškevičių. Niekam jis neįdomus.
Visusgalima siųsti visur. Juk mes visi saviti. Bet vienybė randasi kai jungiamasi, nei kai siunčiama. Siunčiantys yra skaldytojai.
Buškevičius, kaip ir konservkrikdeminiai, turi savo elektoratą.
Man tai patinka,kad “Drąsos kelias”neeina i koallicija su jokiais sarasais,nors aisku individualiai sunku,bet tikiuosi po rinkimu pamatysime kokie bus rezultatai ir tada galima butu bandyti sudaryti su kazkuo koalicija,bet ta reikia daryti atsargiai,kad zmones matytu jungiamasi su tais kuriuos palaiko liaudis,o ne su tais kurie yra perbegeliai,melagiai,karjeristai ir t.t.,tada ir reitingu nepraras ir liaudis palaikys.Daugiau atvirumo! – Daugiau pasitikejimo!
kad tai “Drąsos kelio” klaida. Dabar nežinau už kurį sąrašą balsuosiu.
Geriau buti opozicijoj ir “neapsikakoti” pries rinkejus,negu prisijungti prie nezinia kokiu apsimeteliu,kurie po to skaldys is vidaus,ir pridarys tokiu “reikalu”,kad rinkejai daugiau nepasitikes
Visiškai pritariu p.Algiui.
Pritariu, taip turėtų elgtis ir Tautininkai. Čia tik žvalgyba, tikrieji mūšiai dėl Lietuvos dar priekyje, tad besijunginėdami su bet kuo, neišduokime saviškių.
Drąsos kelias į seimą nepateks.
Labai abejotina ar balsų užteks Venckienei.
Todėl visi tie sąrašai yra kvailystė – reikėjo visiems, kurie turi idėjų, glaustis prie tautininkų aljanso ir tada gal daugiau vietų būtų, ir programa gal geresnė pavyktų.
Man tai dar tokia mintis, kad tų sąrašų padaryta n dėl to, kad antisisteminiai išsisklaidytų ir negautų reikiamo balsų skaičiaus.
Pataikyta,manau,100 proc.Negalintis eiti kartu kelio pradžioje ,tikrai vargu ar sugebės sėkmingai darbus dirbti komandoje vadinamu Lietuvos Seimu.Pasibarti ,pasipuikuoti,papolitikuoti -gal būt,bet ne dirbti kasdieninį “juodą “darbą.Gal jau geriau šokantis ir dainuojantis -linksmiau.Kol lietuviai nepradės balsuoti PROTU ,o ne jausmais -“niek nebūs”.
“Partija „Drąsos Kelias“ jungtiniame rinkimų saraše nedalyvaus”. Tokiam sprendimui pritariu, nes visoks kitoks sarasas yra sukurtas tikslu sunaikinti DK sarasa. Kas turi pilietines drasos buti DK sarase, tam ir vieta Seime. Pritarciau ir Nacionaliniam sarasui…..jei jis butu pradetas kurti pries 4 metus, o ne pries rinkimus, laiko faktorius cia svarbus.
Beje mano poziuriu, tam apskritam stale jau matau trojos arkli, nes tas arklys jau zvenge Kaune begediskai…..
Jokios naudos iš tų sąrašų nebus.
Tautininkų aljansui nereikia daugiau nieko prisiimti.
Tautininkai turi eiti vieni.
Tautininkai žino tautinę patarlę ir vieni jau neina – jau sukurta 4-ių partijų koalicija + visuomeninikai.
Matulevičius tai tikrai čia netinka – žmonės už jį nebalsuos.
Būtų užtekę aljanso iš trijų, nes vis tiek balsų bus gal pirmam trejetukui.
Jei gera programa būtų, tada daugiau.
Kažkaip nedirbama ta kryptim ir tiek, todėl rezultatų gerų sulaukti bus sunku.
Kai pagalvoji, tai mums vis tiek – ne mes dalyvaujam, bet tik tiek, kad ir vėl, manau, visuomenės dauguma liks be atstovų.
O tai jau yra tikrai blogai.
Todėl dar sykį tautininkus ir aljansą kviečiu – sukruskite, paruoškite programą kaip pakelti šalies ekonomiką ir gyventojų gerbūvį ir tada jums suteiks mandatą.
Bet be tokios programos – niekaip.
Nepatinka man nei Tikro (?) lietuvio, nei Žygeivio prasivardžiavimas. Pergalė įmanoma tik nerodant vieni į kitus pirštu.
Neišsigalvok, pensininke (???), bandydamas kibti oprie senų komentatorių.
Esi dar jaunas ir žalias, todėl neturi apie daug ką supratimo ir patarčiau tau kol kas patylėti.
Pasiskaityk ką vyresni rašo, o tada jau galėsi ir pritarti.
O jei norėsi prieštarauti, tai paruošk rimtus argumentus, nes tie tavi patinka – nepatinka yra iš turgaus bobučių žodyno, dėl ko rimtiems pokalbiams netinka.
Pensininkui
Niekada nieko “neapvardžiuoju iš lubų” – tiesiog daugumą čia minimų asmenų pažįstu jau daugelį metų ir todėl puikiai žinau “kas yra kas” ne iš viešų TV ar kitų pareiškimų, o iš jų realių darbų ir jau daugybės ankstesnių bandymų dirbti kartu.
Todėl ir tvirtai rašau, kad Lietuvybės idėjas remiantiems visiškai nepakeliui su kosmopolitu Dariumi Kuoliu, lygiai kaip ir su kokiu Tomaševskiu ar kitais “Liublino unjos” apologetais.
Čia jau jėga.
Tautininkai jau draugavo su daug kuo, ir su tuo pačiu Akstinavičium. O kokie rezultatai – apgauti palikti, išduoti.
Viską turėtų nulemti programa.
O su draugauti norinčiais reikia būrti atsargiems.
Blefuoji. Niekas tų programų neskaito.
Supratau – neįžliebi, nes pilstuką visą gyvenimą gėrei ir akis sugadinai, todėl ir neįskaitai. 🙂
Betgi jei nori laimėti prieš didžiąsias partijas, tai jų kitaip nenurungsi kaip tik žymiai geresniu reikalų išmanymu – žymiai geresne programa.
Kito kelio nėra.
“O kokie rezultatai – apgauti palikti, išduoti.”……bet gi ne apgavo….ne išdavė.Čia esmė verta pamąstymo.
Pritariu 100%…
Siūlyčiau nenaudoti žodžio “Nacionalistas”, tai bolševikų-komunistų propagandos išperėtas pavadinimas, juk jie net Smetonos autoritarinę valdžią vadino “Fašistais”. Lotynišką pavadinimą naudojant reikia sakyti “Nacionalas”, o lietuv iškai Tautininkas. Juk liberalų nevadiname “liberalistas”, liberalizmas ir pan. Visi, kam rūpi lietuvių kultūra, Lietuva turėtų balsuoti už Tautininkus.
Pritariu – reikia kalbėti ir rašyti lietuviškai.
Visų pirma turiu pabrėžti, jog terminą “nacionalistas” naudoju kaip tarptautinį ir vartojamą visame pasaulyje.
Lietuvoje jis taip pat buvo naudojamas ir iki karo. Su fašizmu ir nacizmu nacionalizmas neturi nieko bendro – tai tik Stalino bolševikų “išmįslas”. 🙂
Manau, kad dėl Lietuvos politinių realijų vartoti terminą “tautininkas” verta tik tada, kai kalbame apie partinius – Tautininkų sąjungos narius, kadangi yra daugybė tautiškai (tai yra nacionalistiškai) mąstančių žmonių visose partijose, o dar daugiau tokių tarp nepartinių.
Problema tik tame, kad dar nemažai žmonių yra apmulkinti sovietų (o dabar jau ir kitų “atspalvių” kosmopolitų) ilgametės ir labai intensyvios antinacionalistinės propagandos.
Tikrojo tautiškumo (nacionalizmo – pasaulinio daugiatautiškumo išsaugojimo) ideologiniai principai ir politiniai tikslai:
– pasaulis istoriškai yra padalintas į skirtingas tautas, paprastai kalbančias skirtingomis kalbomis,
– kiekviena tauta turi teisę sukurti savo nepriklausomą tautinę valstybę tautos istorinėje-etninėje teritorijoje,
– istorinės-etninės tautų gyvenamos teritorijos ir politinės tautinių valstybių sienos turi sutapti,
– kiekviena tauta turi teisę pati spręsti savo pačios likimą savo įkurtoje valstybėje,
– valstybės esminė paskirtis yra sudaryti sąlygas valstybę sukūrusios tautos kultūriniam ir ekonominiam suklestėjimui šioje valstybėje,
– tauta yra pagrindinis valdžios šaltinis,
– jokia tauta ir jos sukurta valstybė neturi teisės kištis į kitos tautos ir jos sukurtos (ar dar kuriamos) valstybės reikalus,
– svetimų etninių žemių okupacija nėra teisėta ir negali būti įteisinta jokiais tarptautiniais ar kitokiais susitarimais ar sutartimis, nepriklausomai nuo to, kiek laiko okupantas valdo tą žemę,
– pasaulyje dar egzistuojančios imperijos turi būti padalintos į tautines valstybes,
– kitataučiai kolonistai ir imigrantai, nelojalūs ir kenkiantys tautinei valstybei, nepripažįstantys tautos teisės valdyti savo žemę ir savo valstybę, turi būti baudžiami ir iškeldinami į jų etninę teritoriją (valstybę), iš kurios atvyko jie patys ar jų protėviai.
Žygeivis:
“Visų pirma turiu pabrėžti, jog terminą “nacionalistas” naudoju kaip tarptautinį ir vartojamą visame pasaulyje.”
Vartok VISAME PASAULYJE, rašydamas viso pasaulio kalbomis. Kokia prasmė rašyti TERMINĄ, rašant lietuviškai? Kas moka lietuviškai, tam nereikia “termino” o, kas nemoka, tas lietuviškai neskaitys ir neieškos “terminų vartojamų visame pasaulyje”. Terminai vartojami moksliniuose straipsniuose. Beje, kokiame moksle vartojamas terminas NACIONALISTAS, gal nurodytum terminų žinyną?
Įdomu, kodėl taip kabinamasi prie tarptautinio žodžio (termino) “nacionalistas”, o štai kiti analogiškos darybos ir paskirties terminai, “neužkliūna” – pvz., socialistas, socialdemokratas, komunistas, kosmopolitas, anarchistas, nacistas, fašistas ir t.t.?
Iš kur tokia “diskriminacija”? 🙂
“nacionalistą” iš kalbos pažinsi, pakelk akis į savo paistalus 😀 😀 😀
Žygeivis:
2012 07 27 18:05
“politinių realijų, Problema, sovietų, intensyvios antinacionalistinės propagandos (3 žodžiai iš eilės), ideologiniai principai ir politiniai (3 žodžiai iš eilės), istorinėje-etninėje teritorijoje (3 žodžiai iš eilės), kultūriniam ir ekonominiam, okupacija, okupantas, egzistuojančios imperijos, kolonistai ir imigrantai, nelojalūs (3 žodžiai iš eilės), etninę teritoriją”.
“Įdomu, kodėl taip kabinamasi prie tarptautinio žodžio (termino) “nacionalistas”…” – “Visų pirma turiu pabrėžti, jog terminą “nacionalistas” naudoju kaip tarptautinį…”
Jei VISŲ PIRMA PABRĖŽI, tai ir ‘kabinėjuosi’ – neapsimesk vaikučiu 🙂
O tu “nesikabinėk”, bet siūlyk lietuviškus pakaitalus.
Aš juk tau jau rašiau, kad mielai visus juos renku ir sudedu į atskirą temą:
Keiskime tarptautinius žodžiu lietuviškais
http://lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?f=92&t=7597
Įdomus tavo mąstymas – tu šiukšlinsi svetimžodžiais, o aš versiu į lietuvių kalbą 😀
Nešiukšlink ir nereikės “lietuviškų pakaitalų” kažkam ieškoti. Lietuvių kalboje užtenka žodžių mintims išreikšti ir tik retais atvejais esame priversti vartoti ‘tarptautinius’ žodžius. Bet pačiam laaabai jau nemieli lietuviški žodžiai.
Kaip tu įsivaizduoji “terminų” vertimą? Pats juk rašai vieną kartą “terminą “nacionalistas””, kitą jau “tarptautinio žodžio (termino) “nacionalistas”” – rangaisi, kai už žiaunų paimu. Tuoj vėl postus man siūlysi, kai BŪSI VALDŽIOJE 😀
Aš žmogus ūkiškas, tuo labiau, kad gyvenu kaime – taigi, ir surūdijusį kreivą vinį rasiu kur panaudoti. 🙂
Venckienė pateks į seimą – tuo neverta abejoti. O jeigu eitų su sąrašu – vargu :(. Tokia paprasta matematika. Partijų programos visų labai panašios, o be to jų nė viena iš sisteminių ir nesilaiko. Tautininkai tuo ir skiriasi, kad siekia atkūrti tautinę mokyklą ir tautinę savigarbą. Antras pagrindinis kriterijus – sąžiningumas. Čia jau sudėtingiau, nes daugumas mūsų tautiečių arba davę, arba gavę kyšius. Ant kaimyno matom šiaudą, o ant savęs nejaučiam ir mėšlo krūvos. Pradėkim nuo savęs… Tautininkai šaunuoliai, kad siekia suvienyti sveikesnes jėgas.
Gal žinot ,ar teisėja Venckienė , iki šitos istorijos buvo pagarsėjusi savo išimtinai teisingais nuosprendžiais?O gal kaip aktyvi kovotoja su teisėsaugos ydomis?
Nieko panašaus nebuvo.
Vienoje byloje ji pasielgė visiškai ne pagal įstatymą – tik tokie atgarsiai.
čia kažkas šneka prisidengęs Daugardo vardu. Ačiū už reklamą. visokia reklama yra reklama. Thnx
Partijos, kurios nekeičia visuomenės pasaulėžiūros, yra vienadienės.
Neapsikentę piliečiai, susibūrę į kokį nors visuomenės judėjimą tik dėl kai kurių neigiamų reiškinių visuomenėje, neišvengiamai pradės nesutarti tarpusavyje – jie nepakantūs.
na taip ,perplaukus upę būtu kvailoka šliaužti pilvu sausuma.
Priežastis toli gražu ne tik asmeninėse savybėse, bet ir labai skirtinguose kituose tiksluose bei apskritai pasaulėžiūroje.
Partiją „Drąsos kelias“ į Seimo rinkimus, kaip ir buvo tikimasi, ves buvusi teisėja Neringa Venckienė, pirmajame dešimtuke atsidūrė iš „Lietuvos žinių“ redaktoriaus pareigų atleistas Valdas Vasiliauskas, buvęs socialdemokratas Povilas Gylys, automobilininkas Stasys Brundza, buvęs Lietuvos radijo žurnalistas, Mykolo Romerio universiteto dėstytojas Gintaras Aleknonis.
Sekmadienį į susitikimą susirinkę „Drąsos kelio“ nariai ir rėmėjai viešai paskelbė pirmąjį kandidatų į Seimą dešimtuką.
Pirmoji jame N. Venckienė, antrasis – V.Vasiliauskas, trečias – P. Gylys, ketvirtas – Nepriklausomybės Akto signataras Algirdas Patackas, penktas – žurnalistas ir dėstytojas G. Aleknonis, šeštas -„Drąsos kelio“ pirmininkas Jonas Varkala, septintas – Vytautas Daujotis,aštuntas – automobilininkas S. Brundza, devintas – buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) 3-iosios valdybos viršininkas Linas Petronis, dešimtas – Vytautas Matulevičius.
Įdomūs žmonės… 🙂
Įdomus ir “programinis rinkinys”:
“Anot V. Vasiliausko, „Drąsos kelio“ programa yra grįsta trimis šaltiniais: Garliavos įvykiais, P. Gylio vadovaujamo Nepartinio demokratinio judėjimo programa, visuomeninio judėjimo „Lietuvos tautai“ programa”.
Dabar jau aišku, kodėl “Drąsos kelio” įtakingiausi asmenys pasipriešino bendrai koalicijai su tautininkais – jei jau jie Lietuvių Tautą pakeičia į betautę “Lietuvos tautą”, tai visiškai akivaizdu, kur link suka…
Tik įdomu, ką jie nepasidalino su kosmopolitu Kuoliu, jog tas pabėgo ir savo nuosavą partiją “sulipdė” – matyt, “perkėlė” į antrą dešimtuką sąraše. 🙂
Pastebėjau, kad abu liguistai suvokia teisingumą.
Jiems bet kokia kaina svarbu pats kovos procesas ir asmeninis piaras.
Gaila, kad tokie žmonės nieko nesukuria, o tik kovoja su vėjo malūnais.
Nieko jie ir nepasieks.
Nereikia į juos kreipti dėmesio.
Dera susikoncentruoti į tautininkų aljansą, kuriam linkime kuo greičiau paruošti tinkamą ekonominę programą kaip pakelti Lietuvos ekonomiką ir gyventojų gerbūvį, kad žmonėms būtų už ką balsuoti ir, kad visuomenės dauguma pagaliau turėtų seime savo atstovus.
Ekonomines programas turi ir rinkmuose turės kiekviena partija, tačiau jas vykdyti trukdo politinio valdymo dalykai, todėl rinkimuose pirmiausiai yra reikalinga turėti įtikinančią politinių pertvarkymų programmą. Akivaizdu, kad politiniai pertvarkymai kartu sąlygotų ir ekonomikos gerėjimą.
Neturi jie rimtų ekonominių programų – Lietuva pelkėje.
Taip ir lieka neaišku, kokia partija bus to AS kuriamo vieno sąrašo garvežiu Seimo rinkimuose. Man atrodo, kad toks garvežys iki rugpjūčio 10 d. jau neatsiras.
Iš esamų garvežių “Drąsos kelias” yra su Garliavos mistikos šleifu, tas jo patrauklumą neapibrėžtai riboja, kitas trijų senų partijų junginio garvežys visvien dažnam rinkėjui išliks kaip “nieko naujo”, tad galimybes didesniam pasitikėjimui ir jo populiarumui staigiai atsirasti įžvelgti sunku. Be abejonės šios aplinkybės mažins vieno sąrašo balsų skaičių. Na, galima manyti, kad ne tiek, jog neįveiktų 7% ribos, tarkim jis gali atitempti į Seimą 10-20, bet ne 2/3 permainomos vykdyti reikalingų Seimo narių. Taigi tokiu atveju nieko kokybiškesnio nepasiektume.
Manau, kad tokia padėtis dėl “garvežių” taip pat yra nemaža kliūtis patraukliam ir garbingam vienam sąrašui atsirasti.
Tam, kad sąrašas patrauktų rinkėjus, yra būtina, kad tame sąraše pasirodytų visiškai naujos patikimos, patrauklios išmanančios lyderių asmenybės.
Tarkim, vienai iš jų atrodo galėtų tikti neseniai pradėjęs reikštis Š.Navickis.
Buvusieji čia neturėtų groti pirmu smuiku.
visi, matau, pasiklydę sąrašuose, o turėtų buti taip: VIENAS SĄRAŠAS tų, kurie gali dalyvauti ir nugalėti vienmandatėse. Šį, geriausių visis atžvilgiais kandidatų,- išeivių iš įvairių pažangių partijų ir judėjimų sąrašą ir turėtų remti visos pažangios partijos ir judėjimai. Tie sąrašai, kuriuos daro partijos savo viduje, tai jų reikalas. Net, jei kai kurios ir neperšoktų per 5 proc., tai gal duotų vieną kitą asmenybę nugalėjusią vienmandatėje.
Bėda ta, kad ir pažangiečiai mieliau renkasi sąrašinį kelią,kaip ir sisteminės, negu kovą vienmandatėse. Jei to 71 drąsuolio neatsiras, sisteminės suras būdų, kaip įkišti pagalius į sąrašinių ratus.
Vistiek tautinikų dergėjams ir jų vadinimui “nacionalistai” reikia duoti atkirtį, kadangi šis žodis daugumoje visuomenės turi neigiAmą prasmę, lyg keiksmažodis. Todėl dar kartą, Žygeivi, siūlau vadintis lotyniškai (tarptautiniu terminu) nacionalai. Pamatysi bus tik geriau. Tai jau tiesioginis atkirtis dergėjui. Nebūkime komunistų suformuotais “tradicionistais”, keiskime žodžius, prasmes tada įvyks atsinaujinimas.
Tautininkų ekonominė-socialinė programa artima Švedijos programai, kuri veikia 50 metų ir daugiau, Švediją padarė gerovės valstybe. Antra, Tautininkai atkuria tautinę švietimo sistemą pagal tautinę paradigmą, įveda Pirminį gynybinį parengimą visose mokyklose. ir t.t. Reikia balsuoti tik už Tautininkus. Žinoma, tautinės idėjos atgimsta visur, todėl prie jų dabar nori jungtis daugelis marginalų ir net iš sisteminių partijų. Būkime budrūs, būkime vieningi, ypač Vilniaus apskrityje visi lietuviai ir ne tik lietuviai kviečiami balsuoti už Taitininkų sąjungą.
Visame pasaulyje yra nacionalistai, o mes pradėsime vadinti “nacionalais”? 🙂
Jei jau keisti žodį “nacionalistas” į kokį nors kitą – nes tiesioginis lietuviškas atitikmuo “tautininkas” jau nebetinka įvardyti visus tautiškai nusiteikusius lietuvius, kadangi ir čia panaši problema kaip ir su “nacionalistas”: dauguma visuomenės narių, išgirdę šį žodį, mano, kad kalbama būtent apie tautininkų partijos narį – tai vertėtų sugalvoti kokį nors gražų lietuvišką naujadarą.
Štai čia p. Kemblys galėtų parodyti savo išradingumą…
Nesu tiek išradingas, kad kurčiau ‘naujadarus’ tavo visiems vartojamiems svetimžodžiams.
Na štai, rimtą ir vertingą darbą dirbti nepajėgi, o kritikuoti (tai yra kalbant lietuviškai – peikti) kitų veiklą tau išradingumo akivaizdžiai netrūksta. 🙂
P.S. Beje, aš tau nesiūlau ieškoti naujadarų visiems mano pateiktiems tarptautiniams terminams – pasiūlyk bent jau pakaitalą terminui “nacionalistas” (aišku, ne visiems žinomą “tautininkas”, nes jis pernelyg susietas su viena konkrečia partija).
Žygeivi, ar Mėnulis ant pilnaties stoja, kas tau darosi? Rašai ir pats sau aiškini lietuviškai 😀 😀 😀
“…kritikuoti (tai yra kalbant lietuviškai – peikti)…”
Galėtų galbūt būti bent jau NACIO NALISTAS (NALITIKAS).
Žygeivi,
tau reiškiu griežtą papeikimą su įrašymu į knygutę 🙂 – kuriam galui lietuvninkams kokių nors dar žydų nuomonė?
Seniai sakiau – žodis nacionalistas gali būti pateisinamas tik bendraujant su užsieniečiais – Lietuvoje tas žodis reiškia žydšaudčius ir pokario banditus, kuriuos dera tik pasmerkti.
Buvo tikrų partizanų, kaip, pvz., Žemaitis, kuriuos ir reikia kelti ant pjedestalo, o ne kiekvieną galvažudį.
Todėl Kemblys teisus – nereikia to žodžio Lietuvoje.
Klaipeda,kaip tik balsuos uz A.Matuleviciu ir TVS,cia stiprus liberolai su kiemu apmokestinimu,bet po ju 400nariu turinti TVS ,bus kova uz Tiesa Klaipedoje,kartu su TVS eina koalicija,turi visi keturi seimo nariai is Klaipedos apygardu buti nuo TVS.
D.Kuolys apie vienijimąsi- “Lietuvos Respublikai kaip laisvų piliečių sąjungai atkurti reikia plačios demokratinės bangos”:
“„Drąsos kelio“ lyderiams pasiūlėme du galimus bendro veikimo būdus: dar kartą pamėginti kartu sutelkti platų Lietuvos sąrašą arba, jei tai nebūtų priimtina, remti demokratinėms permainoms įsipareigojusius jų kandidatus vienmandatėse apygardose. „Drąsos kelias“ pasirinko antrąjį bendradarbiavimo būdą. Gerbiame tokį sprendimą ir remsime atskirus „Drąsos kelio“ žmones vienmandatėse.
Buvau ir lieku įsipareigojęs „Drąsos keliui“ padėti sudaryti jų rinkiminį sąrašą. Lietuvai svarbu, kad su šiuo sąrašu į Seimą ateitų kuo daugiau sąžiningų ir stiprių žmonių. Puiku, kad žinomi mokslininkai, visuomenininkai šiandien prisijungia prie „Drąsos kelio“ ir jį tvirtina.
Tačiau turime matyti ir dabartinę tikrovę. „Drąsos kelio“, net didelės sėkmės atveju, nepakaks Seimo rinkimams laimėti. Mano dalyvavimas „Drąsos kelio“ sąraše padėties nepakeistų.
Lietuvos Respublikai kaip laisvų piliečių sąjungai atkurti reikia plačios demokratinės bangos. Reikia ir tos visuomenės dalies, kuri nesutinka su dabartine grupuočių savivale, kuri nori demokratinių permainų, tačiau nėra apsisprendusi tragiškos Garliavos istorijos atžvilgiu. Tokių žmonių yra daug ir jų pozicija taip pat gerbtina, jų talka bendram reikalui taip pat labai reikalinga.
Šiandien būtina ir ilgalaikė, ne tik į dabartinius Seimo rinkimus orientuota, bendro piliečių veikimo perspektyva. Tik ją turėdami, galėsime susigrąžinti demokratinę valstybę, atkurti konstitucinę santvarką. Labai svarbu atrasti ne tik patikimus visuomenės ir valdžios dialogo, bendradarbiavimo būdus, užtikrinti pilietinę valdžios priežiūrą, bet susikurti pačios visuomenės susikalbėjimui ir sugyvenimui reikalingus idėjinius ir vertybinius pamatus. Juk Respublika – tai draugyste pagrįsta piliečių bendrija. Įprastais, vien į jėgos žaidimus nukreiptais, kovos logika grindžiamais sprendimais jos atgaivinti nepavyks.
Respublika gali rastis tik iš piliečių pasitikėjimo, pagarbos ir bičiulystės ryšių. Juos megzti, stiprinti – vienas sudėtingiausių dabarties uždavinių. Tokiems uždaviniams reikalingi netradiciniai sprendimai. Tikimės, kad savita, „nepartinė“ „Lietuvos sąrašo“ partija kartu su kitais galės prie tokių sprendimų prisidėti.”
Daugiau apie tai: uzteisinguma.lt/respublikai-atgaivinti-reikia-placios-demokratines-bangos/
Zigmas Zinkevičius. Kosmopolitai puola (I)
2012/04/18
http://propatrialt.wordpress.com/2012/04/18/zigmas-zinkevicius-kosmopolitai-puola-i/
Ištraukos
“Prieš mano pastangas ugdyti jaunąją kartą lietuviška dvasia, prisilaikant krikščioniškų idealų, piestu stojo priešiškai nusistačiusi pedagogų (ir save tokiais laikančių) grupė. Pradžią davė Darius Kuolys, iš profesijos net ne pedagogas, bet lituanistas, pats mokykloje nedirbęs. […]
Sorošo (Atviros Lietuvos) fondą stebėjau, man ji ne visais atžvilgiais patiko: buvo remiami bemaž vien kosmopolitizmu dvelkiantys projektai, ignoruoti lietuvių tautiniai reikalai. Pakanka susipažinti su Fondo pompastiškai pristatyta 100-ąja knyga „Dievo žaislas: Lenkijos istorija“, tipišku beviltiškai pasenusios unijinės ideologijos veikalu, dabar brukamu mūsų skaitytojams. Matyt, ir aš Fondui buvau neparankus, nors prieš jį niekur nepasisakiau. Tarp kitko, po trijų mėnesių (1997.03.21) Kuolio organizuoti debatai „Švietimo reforma ir Lietuvos visuomenės kaita“ – puolimas prieš mane, kuomet atsirado priešprieša „mes“ ir „jūs“ (žr. „Dialogas“, 1997.03.28) – vyko būtent Atviros Lietuvos fondo patalpose. Tiek Kuolys, tiek jo bendrininkai Fondą visą laiką garbino, buvo su juo artimai susiję. Daugiau priežasčių pykti ant manęs turėjo eldėdėpistai, jau vien dėl mano griežto nusistatymo prieš partinių diplomų galiojimą, be to, bolševikinio mąstymo žmonės bijojo tautinės mokyklos atgimimo. […]
1996.12.20 mokytojų laikraštyje „Dialogas“ pasirodė prieš mane nukreiptas Kuolio straipsnis, kuriame buvau kaltinamas visomis galimomis „nuodėmėmis“: esą nutraukiu švietimo reformą, kuri buvo iki tol vykdyta (kieno vykdyta? LDDP valdžios laikais vykdyta?), į mokyklas įvedu archaišką lietuvybę (ar lietuvybė gali būti archaiška?), nepaisau rinkiminės krikščionių demokratų programos (iš tikrųjų laikiausi Vyriausybės programos) ir t.t. Aš tuomet dar nebuvau nė pradėjęs dirbti. Buvo praėję visai nedaug laiko nuo Ministerijos perėmimo, per kurį dar nespėjau net susipažinti su esama padėtimi. Apie kokį nors tos padėties keitimą negalėjo būti ir kalbos. Kuolys puolimą pradėjo aiškiai per anksti ir tuo pats save demaskavo.
Vėlesniuose straipsniuose jis visą laiką plėtojo iš esmės tas pačias puolamąsias mintis. Jos buvo iš naujo kartojamos didžiųjų dienraščių vedamuosiuose, pvz., „Laiko ženklai“ 1997.09.19 „Lietuvos ryte“. Puolimo tonas vis įžūlėjo. Buvo žongliruojama visokiais kaltinimais nenurodant nė vieno konkretaus fakto, nes tokių nebuvo. Kaltinimai nieku neparemti, be jokių įrodymų. Iš tikrųjų tai buvo šmeižtas. Štai kelios būdingesnės straipsnių antraštės: „Švietimo ministerijoje padėties pabloginti jau nebeįmanoma“ („Veidas“, 1997.09.20-26, „Dialogas“, 1997.09.26), „Švietimas atsidūrė krizėje“ („Lietuvos rytas“, 1998.01.23), „Z. Zinkevičiaus „švietimo reforma“ priėjo liepto galą“ („Respublika“, 1998.01.24), „Skersvėjai švietime“ („Kauno diena“, 1998.02.02) ir pan.
Sensacijų ieškanti spauda (suprantama, ne visa) mano atžvilgiu buvo aiškiai negeranoriška. Matyt, tam būta kažkokių giluminių priežasčių.”
“Ypač atkakliai buvau puolamas didžiųjų dienraščių – „Lietuvos ryto“ ir „Respublikos“, nekalbant jau apie dviejų partinių diplomų turėtojos „pedagogės“ Elenos Tervidytės redaguojamą „Dialogą“, kuris tapo pagrindiniu Kuolio ruporu, klaidinusiu mokytojus.
Ilgainiui Kuolys su savo puolimais taip plačiai užsimojo, jog ėmė kaltinti ir įžeidinėti ne tik mane, kitus Ministerijos vadovus, bet ir visus jos darbuotojus, naudodamas tokius apibendrinimus, kaip „isteriška būsena ir ministerijoje, ir visame švietime“ (iš tikrųjų jokios isterijos nebuvo), „ministerijoje jau seniai suirutė“ (iš tikrųjų visi skyriai dirbo normaliai), „ministerijoje dabar vyrauja tikras chaosas“ (nebent Kuolio vaizduotėje) ir pan.
Kodėl jis taip elgėsi? Kaip galėjo pavyzdingas jaunuolis, gabus studentas (tuo pats įsitikinau jam dėstydamas Vilniaus universitete) virsti tokiu piktu žmogumi?
Senesni Ministerijos darbuotojai sakė, kad iki mano atėjimo Kuolys darė didelę įtaką Ministerijai, Pedagogikos institutui, ypač Ministerijos ugdymo turinio skyriui, per darbą tarybose, grupėse, taip pat individualų darbą su Ministerijos tarnautojais. Kontrolės praradimas, jų nuomone, ir sukėlė Kuolio desperacinę būseną, išreiškiamą šmeižikiškomis priemonėmis. Bet iš tikrųjų aš tada dar nė nesistengiau Kuolio įtakos mažinti, netrukdžiau jam lankytis Ministerijoje, kur jis, matyt, turėjo savo šalininkų.
Kai kurie Vyriausybės nariai, anksčiau dirbę kartu su Kuoliu, buvo linkę kaltę prisiimti sau. „Mes patys, – sakė jie, – esame kalti, kad jis toks. Nepatyrusį jaunikaitį išpaikinome. Jis net organizavo premjero Gedimino Vagnoriaus nuvertimą!“
Man šie aiškinimai neatrodė pakankamai įtikinantys, nors tam tikrą pagrindą gal ir turėjo.
Intuityviai jutau, kad už Kuolio nugaros stovi kažkokia didelė jėga, kuriai nepatinka mano pareikštos švietimo nuostatos. Kuolys greičiausiai tebuvo tos jėgos įrankis.
Galbūt jam buvo pažadėta ministro vieta ar koks kitas svarbus postas, dėl kurių taip labai stengėsi. Ar gali žmogus būti savaime toks piktas? Greičiausiai jis kažkam (tik ne Lietuvai) tarnauja arba nesupranta, kad tarnauja.
Šiaip ar taip, man iš pat pradžių buvo aišku, kad mane puola ne Kuolys, bet už jo slypintis monstras.
Darius Kuolys mane puolė anaiptol ne vienas.
Anksčiausiai jam ėmė talkinti Žurnalistų sąjungos Etikos komisijos pirmininkas Laimonas Tapinas, komunistine dvasia išauklėjęs ištisą žurnalistų kartą (na, ir kompanija!), bei toliau juos nepriklausomoje Lietuvoje tebeauklėjantis. Apie bolševikmečiu kenksmingą Lietuvai Tapino veiklą rašė laikraščiai „Europa“, „Europa Ekspres“ (žr. „Valstiečių laikraštis“, 1997.04.05 ir 1998.01.24). Tapinas savo rašiniuose „Lietuvos ryte“ (pvz., 1997.12.09) tiek nusišnekėjo, jog nepatogu apie tai net rašyti. E. Tervidytė pasistengė savo „Dialoge“ tuoj pat atpasakoti pagrindines Tapino mintis. Laimei, dori skaitytojai patys davė Tapinui atkirtį, žr. mokytojo Leono Kurklėno ir dr. Vlado Voverio straipsnius „Valstiečių laikraštyje“ (1996.12.17, 1997.01.04), Jono Barcio – „Kauno dienoje“ (01.28). Apie Tapiną kaip skaitytojų dezinformatorių dar rašė Arūnas Žebriūnas ir dr. Gražvydas Kirvaitis „Lietuvos aide“ (03.13, 05.23).
[Praleista dalis, kur rašoma apie atskiras personalijas – Meilės Lukšienės, Žibarto Jackūno, situaciją LKDP]
Kosmopolitų kaltinimai ir užsipuolimai spaudoje buvo tiesiog absurdiški. Paminėsiu tik svarbesnius:
Aš per senas būti ministru. Tačiau tik vieneriais metais už mane jaunesnis Valdas Adamkus, ne per senas būti prezidentu.
Esu geras mokslininkas, bet prastas ministras. Populiarinta nesąmonė, kad mokslininkas negali būti ministru, geriau bemokslis.
Esą nedirbęs mokytoju ir nepažįstąs mokyklos. Kiek mokytoju išdirbo mano kritikuotojai Kuolys, Lukšienė, Jackūnas, Zuoza? Aš 50 metų ruošiau mokytojus Vilniaus universitete.
Esą prastas administratorius. Administracinį darbą Vilniaus universitete dirbau kelis dešimtmečius, po to buvau Lietuvių kalbos instituto direktorius. Bet juk ministras turi duoti politinę kryptį, o ne užsiimti administravimu.”
Į šį rimtą sąrašą kviečianmi VISI SĄŽININGI, TEISINGI.
Anksčiau tikrai maniau, kad visoms naujoms jėgoms reikia vienytis. Dabar nuomuonę pakeičiau, nes prisišliejo tokių, kuriais nepasitikiu, todėl palaikau DK poziciją.
Jei anksčiau planavau palsuoti už tautininkus, tai dabar, kai prisijungė prie kitų, deja, nebalsuosiu. Deja, nes man labai patinka Songaila. Drąsus, nebijo pareikšti kitokios nuomonės, atrodo, sąžiningas, doras, jam iš tiesų rūpi Lietuvos tautiškumas… Gaila, gaila… Teks balsuoti už DK. Daugiau nėra už ką.
Gerbiamas pone —————–, kas gi, anot Jūsų prisijungė prie kitų? Mes neprisijungėme prie kitų, tai DK atsiskyrė, net nepabandę siekti laiminčio sąrašo, net nepamėginę, o tokia galimybė ir šiandien dar yra. Manau, jie į Seimą tikrai pateks, tačiau, deja, dauguma iš tų, kurie keliauja paskui N. Venckienės garvežį, atrodo, nemato daugiau negu tik šis tikslas – patekti į Seimą. Apie tai, ką jie darys, patekę į Seimą, pradės galvoti tik po to, kai jau ten atsidurs. Tai labai skirtingi žmonės, kai kurie iš tikrųjų gali būti sisteminių partijų deleguoti arba su jomis susiję. Ateities paraodys, ar klystu.
Visu pagrindinis tikslas turi buti – Lietuva. nesiskaldyti reikia,o vienitis,kito kelio nera. Kaip nori Briuselio pataikunai,kad mes visi nesutartume,jiems tai gyvybiskai svarbu,i Lietuva,jos zmones jiems nusispjauti supraskime tai pagaliau,ne asmenines ambicijos,bet Lietuvos ateitis turi buti pirmoje vietoje.
Manau, kad Nacionalinio susivienijimo „Už Lietuvą Lietuvoje“ rinkimuose laukia sėkmė, ypač, jei juos palaikytų ir „Drąsos kelio“ partija. Pavieniui šios partijos vargu ar patektų į Seimą, nes tik išskaidytų nepatenkintų esama padėtimi rinkėjų balsus. Neringos Venckienės gali neužtekti, kad rinkėjai pakankamai paremtų visuomenės autoritetų stokojantį jos partijos sąrašą – valstybę reiks gebėjimų valdyti.
__Todėl tikiuosi, kad nesisteminių partijų vadovai garbingai subalansuos savo ir Lietuvos ateitį bei pateiks rinkėjams vieningą Nacionalinį sąrašą, taip supaprastinat tiek susikalbėjimą, tiek derinant galimybes suvaldyti valstybę ir nepakliūti į sisteminių partijų žabangas, paspendžiamas naujokams ar neturintiems pakankamai patyrusios nomenklatūros partneriams – taip šiuos „labiau patyrę“ paperka, suskaldo ir asimiliuoja arba sutrina ir išmeta, geriausiu atveju – paš… ir tampo iš paskos už pavadėlio arba laiko teisinėje kilpoje. Jei neklausys – visai pakabins ant šakos. Taip „demokratiškai“ valdoma Lietuva.
__Politikai tik imituoja demokratiją, oligarchai manipuliuoja partijų vadais, šie – valdančiąja nomenklatūra, o pastaroji, matydama visišką betvarkę, irgi daro ką tik nori, nes taip pat elgiasi net tautos išrinkti prižiūrėtojai. Liaudis įbauginta, gyvena iš pašalpų, todėl tyli ir, kol kas, dar kenčia – laukia Mesijo…
__Reikia mūsų visuomenei atsinaujinimo, dvasinio ir politinio atgimimo, nes vyksta baisus nutautinimas, manipuliavimas vertybėmis, nužmogėjimas ir nebesusikalbėjimas. Bet, kai tik atsiranda nors menkiausias pažangus judėjimas, tuoj pat iš kažkur išdygsta ir energingi, kryptingi, visažiniai vedliai, kurie gražiai kalba, dar gražiau kužda, bet velniai žino ką mąsto, ir galiausiai viską sujaukia. Tai tik rodo, kad yra gerai parengtų parsidavėlių, ar tiesiog avantiūristų, kurie bet kokią gerą idėją stengiasi prichvatizuoti, o jei ne, tai paminti ar suminti taip, kad ji taptų atstumianti, nuvalkiota ir nešvari.
Man būtų gaila, jei geros ir garbingos tautos tikrojo elito pastangos susitelkti ir bent kažką gero nuveikti savo Tėvynei taptų beprasmės.
__Siūlau viešame žinių portale surengti nuolatinę rinkėjų apklausą – laisvos valios žmonių referendumą, kuriame kiekvienas pilietis galėtų užsiregistruoti ir pasiūlyti kandidatą į Seimą bei įdėti trumpą motyvaciją ir nuorodas. Kandidatus vertintų skaitytojai, fiksuojant jų IP, o užsiregistravę – galėtų balsuoti lentelėms: už tris teigiamai ir tris neigiamai bei parašyti motyvus tų kandidatų langeliuose. Pirmoje lentelėje turėtų matytis didžiausio palaikymo sulaukusių kandidatų sąrašas. Antroje lentelėje būtų tie, kuriais mažiausiai pasitikima. Peržiūra turėtų būti galima tiek pagal pavardę, tiek pagal partiją ir rinkimų apylinkę.
__Taigi nesisteminiai politikai bent tam galėtų apsivienyti ir suteikti galimybę visuomenei pareikšti savo nuomonę ir sukurti tikrųjų Tautos atstovų sąrašą. Rinkėjams toks dinamiškas ir informatyvus sąrašas labai padėtų teisingai apsispręsti,