Prašoma įvertinti ar konservatoriai balsuodami už AE nepažeidė savo rinkimų programos ir Politikų elgesio kodekso

Birželio 30 d. Mišrios Seimo narių grupės narys Tautininkų sąjungos pirmininkas Gintaras Songaila ir Žaliųjų sąjūdžio partijos tarybos narys Ryšardas Lenartas kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją prašydami išsiaiškinti, ar konservatorių frakcijai priklausančių Seimo narių* elgesys balsuojant dėl Visagino atominės elektrinės (VAE) statybą reglamentuojančių įstatymų „atitinka pagarbos žmogui ir valstybei, sąžiningumo, skaidrumo ir viešumo, padorumo, pavyzdingumo, atsakomybės principus“, apibrėžiamus Politikų elgesio kodekse.

G.Songailos ir R.Lenartas teigia, kad TS-LKD frakcijos narių balsavimas prieštarauja partijos rinkimų į Seimą programai, kurioje buvo įsipareigota griežtai laikytis nuostatos, kad Lietuvos energetinės sistemos integraciją į Europos energetinius tinklus užtikrina tik tokie elektrinės reaktoriai, kurių galingumas neviršija 800 MW. Mėginimus apeiti šią ir kitas sąlygas TS-LKD įsipareigojo traktuoti kaip „nusikalstamas prieš Lietuvos saugumą pastangas“**.

Pasak G.Songailos, balsuodami dėl AE statybos konservatoriai nesilaikė rinkimų programos, nes pasisakė už daug galingesnio ir vieno – 1350 MW – bloko statybą.

„Akivaizdu, kad sprendimas naudoti tik vieną reaktorių, kurio galingumas yra 1350 MW, esmingai prieštarauja partijos rinkiminei nuostatai, jog vieno reaktoriaus galingumas negali viršyti 800MW (tai susiję su momentinės galios rezervo problema, kuri, kaip aprašyta rinkimų programoje, yra strateginis klausimas; didesnio galingumo reaktorius (blokas) ir, be to, tik vienas – reiškia tik didesnį pririšimą prie Rusijos energetinės sistemos)“, – rašoma G.Songailos ir R.Lenarto rašte.

_____________________
*
A. Bilotaitės, V. Stundžio, R. Žilinsko, Č. V. Stankevičiaus, E. Jurkevičiaus, S. Šedbaro, A. Ramanauskaitės-Skokauskienės, A. Vidžiūno, V. V. Margevičienės, P. Žeimio, V. Bacevičiaus, N. Puteikio, I. Degutienės, A. Matulo, K. Starkevičiaus, A. Kubiliaus, P. Saudargo, L. Sabučio, E. Pupinio, J. Razmos, K. Kuzminsko, E. Zingerio, A. Kazulėno, V. M. Čigriejienės, A. Ažubalio, M. Adomėno, V. Matuzo, D. Jankausko, J. Urbanavičiaus, R. Juknevičienės, K. Masiulio, A. Anušausko, E. Vareikio, P. Luomano, V. Aleknaitė-Abramikienės, R. Rutkelytės, A. Dumčiaus, S. Pečeliūno, D. Bekintienės, J. Dautarto, R. J. Dagio.

**
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų rinkimų į Seimą programa 2008-2012 m. (ISBN 978-609-95008-0-5). Programos 119 ir 120 psl.:

/…/ Branduolinės energetikos naudojimo atnaujinimas Lietuvoje leistų su-mažinti priklausomybę nuo dujinio kuro, kurio poreikiai šilumos ir elektrosenergijos gamybai po Ignalinos AE II bloko uždarymo labai padidės. Tačiau netinkamai suplanuotas naujosios AE projektas gali pakenkti nacionaliniam saugumui.

Ar naujoji elektrinė padės pasiekti Lietuvos strateginį tikslą – energetinės sistemos integraciją į Europos sistemas, ar jai pakenks, priklausys nuo to, kokia elektrinė bus statoma.

Lietuvos elektros energetikos sistema į Europos UCTE sistemą galės būti visavertiškai integruota tik tokiu atveju, jeigu jos atskiro reaktoriaus (generavimo bloko) galingumas bus optimalus ir proporcingas palyginus nedidelei Baltijos elektros energijos perdavimo sistemai. Lietuvos nacionalinė energetikos strategijoje numatytas naujos atominės elektrinės atskiro bloko optimalus, apie 800 MW, galingumas atitinka tarptautinės atominės energijos agentūros IAEA nustatytą maksimalaus galingumo sąlygą, yra pagrįstas ekspertų atliktais Baltijos elektros perdavimo sistemos stabilumo sąlygų įvertinimais.

Nėra jokių objektyvių kliūčių – nei techninių, nei ekonominių, nei jokių. [119 p. pabaiga / 120 pradžia] kitokių kliūčių – statyti atominę elektrinę su optimalaus dydžio reaktoriais.

Tik tokia atominė elektrinė galės užtikrinti Lietuvos-Baltijos elektros perdavimo sistemos savarankišką stabilų darbą, jos integraciją į sinchroniškai veikiančią europinę UCTE elektros perdavimo valdymo sistemą bei realią  Lietuvos elektros energetikos nepriklausomybę nuo Rusijos sistemos, elektros energijos mainus su pastarąja palaikant per įrengtus perdavimo linijų srovės keitiklius. Naujoji elektrinė turėtų turėti daugiau, bet optimalios galios reaktorių. Pirmiausia gali būti statomi du optimalaus dydžio reaktoriai, o ne vienas dvigubai didesnis. Atsižvelgiant į tai, kad pirmoji naujosios AE eilė su dviem optimalios galios reaktoriais (2 x 800 MW) tegalės būti pastatyta 2016-2018 m., būtina nagrinėti galimybę po to statyti jau naujos kartos mažo galingumo reaktorius, kurių pramoninę gamybą Japonijos firmosplanuojaikitol įsisavinti.

Dabartinei Vyriausybei elektros energetikos viešojo sektoriaus kontrolę perdavus privačių interesų grupių įtakojamiems LEO LT valdymo organams, kol nebus vėl atkurta reali ir patikima valstybės kontrolė, išlieka padidėjusi Lietuvos elektros energetikos sektoriaus integracijos į Rusijos energetiką grėsmė dėl dviejų pagrindinių rizikos veiksnių: 1) dėl galimo naujos atominės elektrinės didelės galios reaktorių pasirinkimo; 2) dėl nepanaikintos galimybės energetikos objektuose dalyvauti esminius europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus neatitinkantiems subjektams.

Reaktoriaus galios dydžio pasirinkimą laikydami ne techniniu, bet strateginiu nacionalinio saugumo sprendimu, tvirtai ir be išlygų reikalausime, kad, pasirenkant reaktoriaus gamintoją, būtų besąlygiškai laikomasi optimalaus Baltijos perdavimo sistemai AE atskiro bloko galingumo sąlygos. /…/

Priešinsimės visiems galimiems mėginimams „apeiti“ nuo minėtų rizikosveiksnių apsaugančias sąlygas, tokius mėginimus traktuosime kaip nusikals-tamas prieš Lietuvos saugumą pastangas, kuriomis siekiama vėl bent puseiamžiaus įstumti ją į naują energetinę priklausomybę nuo Rusijos. /…/