Teigdami, kad siekia mažinti šešėlinės ekonomikos mastą ir didinti finansinių operacijų skaidrumą, Seimo nariai Mindaugas Lingė, Ingrida Šimonytė ir Gintarė Skaistė registravo Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo pakeitimo projektą.
Projektu siūloma ne tik sumažinti leistiną atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribą, bet ir visiškai uždrausti grynųjų pinigų operacijas tarp juridinių asmenų bei užverti teisines spragas, leidžiančias skaidyti mokėjimus.
„Siūlomi pokyčiai apima ribos mažinimą nuo 5000 iki 3000 eurų, o kai sandorio suma viršija 3000 eurų, atsiskaitymas grynaisiais pinigais negalimas visai sandorio sumai (nebegalima mokėti dalies grynaisiais, o likusios dalies – pavedimu).
Susiaurinamos atsiskaitymų, viršijančių 3000 eurų ribą išimtys, numatant, kad vienintele objektyvia priežastimi netaikyti ribojimo būtų laikoma, kai mokėtojas arba grynuosius pinigus priimantis asmuo neturi mokėjimo sąskaitos. Visi atsiskaitymai tarp juridinių asmenų grynaisiais išvis draudžiami“, – siūlymus vardijo vienas iš iniciatorių, Seimo narys M. Lingė.
Šešėlio mažinimas
Projekto rengėjai pabrėžia, kad Lietuvoje nuo 2019 m. reikšmingai sumažėjo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkis – nuo 20,9 iki 13,2 proc., todėl būtina ir toliau siekti veiksmingų priemonių jam mažinti. Lietuvos banko duomenimis, PVM atotrūkis paprastai yra didesnis tose šalyse, kuriose mažiau atsiskaitoma elektroniniais pinigais ir kuriose vyrauja didesnis grynųjų pinigų naudojimas. Lietuva euro zonoje pirmauja pagal atsiskaitymus grynaisiais – net 59 proc. visų mokėjimų atliekama būtent šia forma.
„Grynųjų pinigų naudojimas turi tiesioginę įtaką šešėlinės ekonomikos augimui. Valstybės, aktyviai kovojančios su šešėline ekonomika, taiko gerokai griežtesnius atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimus. Pavyzdžiui, Prancūzijoje, Italijoje ir Ispanijoje leistina riba siekia 1000 eurų, nors PVM atotrūkis šiose šalyse yra mažesnis nei Lietuvoje, o Belgijoje ir Portugalijoje taikoma 3000 eurų riba”, – teigiama įstatymo projekte.
Griežtesnio reguliavimo poreikį patvirtina ir 2026 m. sausio 15 d. Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) iniciatyva surengta tarpinstitucinė diskusija dėl atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo.
Projektu taip pat siūloma atsisakyti išimties, leidusios atsiskaityti grynaisiais viršijant ribą, motyvuojant tuo, kad mokėjimo vietoje nėra teikiamos mokėjimo paslaugos. Pasak iniciatorių, šiuolaikinės technologijos leidžia atlikti pavedimus išmaniaisiais įrenginiais beveik bet kurioje Lietuvos vietoje, todėl ši išimtis tapo nepagrįsta ir gali būti naudojama piktnaudžiavimui.
Vienintelė objektyvi priežastis viršyti grynųjų pinigų ribą išliks atvejai, kai mokantis arba mokėjimą priimantis fizinis asmuo neturi mokėjimo sąskaitos, kadangi fiziniai asmenys nėra teisiškai įpareigoti ją turėti.
Tikimasi, kad įstatymo pakeitimai padidins įmonių finansinę drausmę, apsunkins sukčiavimo schemas ir pagerins mokesčių surinkimą.
Parengta pagal TS-LKD pranešimą
