Nors paplūdimių prieigose poilsiautojus pasitinka įspėjamieji ženklai, draudžiantys paplūdimiuose vedžioti šunis, daugelis keturkojų šeimininkų šias taisykles ignoruoja – žmonės augintinius vedžioja po kopas, pliažus, maudo jūroje. Blogiausia yra ne tai, kad šuo gali išgąsdinti poilsiautojus, vaikus ar net juos užpulti, bet tai, kad gyvūnai savo išmatomis gali teršti aplinką. Taip plinta pavojinga liga toksokarozė.
Šunų ekskrementais užterštas smėlis gali būti rimtų, pirmiausiai vaiko, sveikatos sutrikimų židinys, mat su išmatomis platinamos ir parazitinių kirmėlių lervos, kurios, į organizmą patekusios per smėlį, žaloja įvairius gyvybiškai svarbius žmogaus organus. Dažniausiai į organizmą patenka kirmėlių toksokarų kiaušinėliai, o lervos gali apsigyventi plaučiuose, kepenyse, akyse, smegenyse, širdyje ir kituose žmogaus organuose. Pavyzdžiui, pažeidus plaučius, vaikas kosėja, dūsta, smegenų pažeidimas gali sukelti epilepsiją, galvos skausmus, lervai apsigyvenus akyje pablogėja regėjimas.
Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras perspėja, jog šiltuoju metų laiku padaugėja susirgimų toksokaroze. Tai patvirtina ir Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateikti užsikrėtusių toksikoroze skaičiai 2012 metais: sausio mėnesį minėta liga Lietuvoje užsikrėtė 1 žmogus, vasarį – 7, o kovą – jau 13 žmonių. Remiantis Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro pateikta informacija, toksokarozė paplitusi visame pasaulyje, visuose žemynuose. Lietuvoje susirgimai toksokaroze oficialiai pradėti registruoti 1992 metais. Kasmet Lietuvoje registruojama apie 100 žmonių, sergančių toksokaroze.
Visuomenės specialistai teigia, kad toksokaroze galima užsikrėsti ne tik paplūdimyje. Ši liga taip pat plinta kontaktuojant su gyvūnais, kurie yra užsikrėtę ir ant veido ar kailio turi ligos sukėlėjo kiaušinėlių. Taip pat galima užsikrėsti valgant neplautus vaisius, uogas arba daržoves, kurios yra užkrėstos apvaliųjų kirmėlių kiaušinėliais. Reikėtų pabrėžti, jog liga neplinta nuo žmogaus žmogui.
Lervos žmogaus organizme nesidaugina, neauga, nesikeičia, tik retkarčiais suaktyvėja ir pradeda migruoti, dirgindamos ir žalodamos audinius. Per ilgą laiką jos apsitraukia kapsulėmis, po to suyra. Nemažai žmonių gali nepajausti jokių ligos simptomų, jei sukėlėjų pateko nedaug, nors kai kuriems, ypač vaikams, gali pasireikšti karščiavimas, kvėpavimo sutrikimas, skrandžio skausmas, regos sutrikimai, akių skausmas ar paraudimas. Organų pažeidimai priklauso, nuo lervų migracijos organizme.
Atsiradus tokiems simptomams reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Kadangi simptomai panašūs ir į kitų ligų sukeliamus simptomus, gydytojas gali nuspręsti atlikti kraujo tyrimus.
Kaip apsisaugoti nuo toksokarozės?
1. Tinkamai elgtis su šunimis ir katėmis:
• reguliariai gydyti šunis ir kates nuo kirminų;
• neleisti gyvūnams laižyti veido, indų, kuriuos naudoja žmonės, nes ant snukučio, liežuvio gali būti parazitų kiaušinėlių, kurie gali patekti į žmogaus virškinimo traktą ir sukelti susirgimą;
• gyvūnus vedžioti galima jiems skirtose aikštelėse;
• nevesti augintinio pasivaikščioti, kur yra draudžiamieji ženklai, pavyzdžiui, paplūdimyje;
• neleisti savo augintiniams teršti aplinkos, surinkti jų išmatas į maišelius ir išmesti į konteinerius ar nukenksminti kitu saugiu būdu, sudeginant, užkasant;
• nežaisti su svetimomis katėmis, šunimis, ypač valkataujančiais gyvūnais.
2. Uždengti vaikų smėlio dėžes dangčiu. Svarbu smėlį pakeisti kiekvienais metais ir nuolat jį perkasti. Neleisti vaikams žaisti smėlio dėžėse, kuriose smėlis nekeičiamas. Smėlio dėžes reikėtų įrengti saulėtose vietose;
3. Mokyti vaikus laikytis higienos reikalavimų, tai yra plauti rankas ne tik grįžus iš lauko, bet ir paglosčius gyvūną;
4. Valgyti tik švariai nuplautas daržoves ir vaisius.
