Sukanka 20 metų, kai ES šalyse buvo padėta saugoti retas rūšis ir natūralias buveines – priimta Natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos direktyva. Norint apsaugoti nykstančias rūšis, reikia saugoti jų gyvenamąją aplinką – buveinę. Vienas pagrindinių šios direktyvos įgyvendinimo instrumentų – saugomų teritorijų tinklo NATURA 2000 sukūrimas.
1992 m. gegužės 21 d. priimta Buveinių direktyva ne tik draudžia medžioti, gaudyti, rinkti ar kitaip žalingai naudoti ir sąmoningai trikdyti retas ir nykstančias rūšis, bet ir įpareigoja kiekvieną ES valstybę atrinkti ir apsaugoti svarbiausias natūralių buveinių ir retų bei nykstančių rūšių paplitimo vietas ir nustatyti jose specialias saugomas teritorijas. Pirmiausia tokios teritorijos atrenkamos pagal rūšių ir natūralių buveinių mokslinių tyrimų rezultatus, vėliau oficialūs jų sąrašai siunčiami Europos Komisijai, kuri jas įvertina to biogeografinio regiono mastu. Galiausiai visos saugotinos teritorijos EK sprendimu paskelbiamos Europos Bendrijos svarbos teritorijomis, o valstybė privalo per šešerius metus jose nustatyti būtinas apsaugos priemones.
Lietuvoje dabar yra atrinktos 406 buveinių apsaugai svarbios teritorijos. Jos užima apie 650 tūkstančių hektarų – 10 proc. šalies sausumos ploto. Pagrindinę veiklą, saugant europinės svarbos gamtines buveines ir rūšis, vykdo saugomų teritorijų direkcijos.
Daugumoje valstybinių parkų yra išskirta po kelias buveinių apsaugai svarbias teritorijas, o kai kuriuose parkuose, pavyzdžiui, Dzūkijos ir Žemaitijos nacionaliniuose parkuose, taip pat Nemuno deltos, Veisiejų, Kauno marių, Labanoro ir kt. regioniniuose parkuose visa jų teritorija paskelbta svarbia buveinių apsaugai.
