Nuo pat gegužės 11 dienos pavakario į Molėtų astronomijos observatoriją rinkosi ištikimiausi dangaus mylėtojai ir astronomijos mokslo gerbėjai.

Kaip ir kasmet, juos subūrė bendras tikslas: pamatyti dangaus šviesulius, išgirsti naujienas, pajausti bendraminčių palaikymą, su kitais pasidalyti savo patirtimi.

„Žvaigždėtosios naktys“ – reta proga pasiklausyti įdomių paskaitų ir gyvai stebėti naktinio dangaus grožybes. Gaila, kad šiemet dangus apsiklojo storais debesų apdarais ir pabėrė gaivaus, pavasariško lietaus, tačiau paliko keletą plyšių, pro kuriuos keliems laimingiesiems, per specialų teleskopą, pavyko pamatyti Saulės dėmes ir protuberantus. Sutemus – žieduotąjį Saturną, karingąjį Marsą ar garsiausią Micaro ir Alkoro žvaigždžių tandemą.

Paskaitų salėje nuo 19 val. pasirodymus pradėjo jaunieji astronomijos žinovai. Apie Saulės energijos panaudojimą vaizdžiai papasakojo vienuoliktokė Stasė Bielskutė iš Alytaus Jotvingių gimnazijos.

Vėliau visus intrigavo konkurso „Visata ir žmogus“ laureatai: Rūta Lovčikaitė iš Molėtų ir Pavel Fiodorov iš Vilniaus. Jie papasakojo apie šiltnamius Marse, kurie galėtų pakeisti raudonosios planetos gyvenimą.

Vilnietė devintokė Birutė Drublionytė papasakojo apie savo atliktus kai kurių Saturno palydovų kraterių tyrimus. Darbe buvo naudojamos kosminio zondo „CASSINI“ perduotos Saturno palydovų nuotraukos.Birutė yra ir ES jaunųjų mokslininkų konkurso nacionalinio etapo 2 vietos laimėtoja.

Pirmąją paskaitų dalį užbaigė vilniečių moksleivių Motiejaus Valiūno ir Gabijos Maršalkaitės pranešimas „Žvaigždžių spiečių irimas Mūsų Galaktikoje“. Šie jaunieji astronomai yra Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurso nacionalinio etapo laureatai ir su šiuo darbu šiemet atstovaus Lietuvą ES jaunųjų mokslininkų konkurse Bratislavoje.

Po pertraukos pilnutėlė salė klausėsi Algimanto Kleivos iš Anykščių, kuris papasakojo apie Žemėje esančias raketų, pilotuojamų ir nepilotuojamų kosminių laivų, dirbtinių žemės palydovų paleidimo vietas, „kosminių“ valstybių kosmoso įsisavinimo programas ir atliktus darbus.

Ne mažiau sužavėti liko paskaitos „Orai – jų numatymas ir įtaka žmonių sveikatai“ klausytojai. Temą žaismingai išdėstė iš balso gerai pažįstama Judita Liukaitytė iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos. Pranešime buvo vaizdingai pasakojama apie orų numatymą, naudojamus prognozavimo modelius, turimas technines priemones, informacijos rinkimą ir apdorojimą. Taip pat nepaprastai įdomu buvo išgirsti apie orų įtaką žmonių sveikatai ir sveikatą įtakojančių klimatinių veiksnių prognozavimą. Klausimų buvo tiek daug, jog į visus atsakyti teko ir neformalioje aplinkoje.

Apie kometų ieškotoją ir garsų dangaus objektų katalogo sudarytoją Šarlį Mesje pasakojimą pateikė astronomijos mėgėjas Arūnas Rasakevičius.

Savo temą, kaip ir kasmet, pristatė Lietuvos astronomijos mėgėjų klubas „Albireo“. Donatas Tamonis, astronomijos mėgėjų pasaulyje žinomas Poliario vardu, išsamiai papasakojo apie tai, ką įdomaus būtume pamatę „Žvaigždėtųjų naktų“ danguje.

Vilniaus Universiteto I kurso kartografijos magistrantai Edita Maneikaitė, Donatas Bružas, Inga Zenevičiūtė, Paulius Venckus ir Edgaras Žukauskas visus nustebino unikaliu Lietuvoje projektu – „Europos astronominis žemėlapis“. Studentai žada sukurti Europos žemėlapį, kuriame pažymės astronomijos observatorijas, astronominius laikrodžius, planetariumus, archeoastronominius paminklus.

Na ir paskutinė, labiausiai intriguojanti vakaro vinis, buvo Nerijaus Kochansko, VU TFAI Planetariumo paskaitininko, sukurtas filmas „Pasaulio pabaiga 2012 – mitai ir faktai“, po kurio dar ilgai tesėsi diskusijos apie žmonijos, Žemės, pagaliau, visos Visatos ateitį.